Turto Pardavimas Iš Varžytynių: Bendraturčio Teisės Ir Pareigos

Šiame straipsnyje panagrinėsime situaciją, kai turtas, priklausantis bankrutuojančiai įmonei, yra parduodamas iš varžytynių, o vienas iš bendraturčių siekia pasinaudoti savo pirmenybės teise įsigyti parduodamą dalį. Aptarsime, kokios yra bendraturčio teisės ir pareigos tokioje situacijoje, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir teismų praktika.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad jūsų naršyklė gali būti nesuderinama su sistema, todėl rekomenduojama naudoti naujausią naršyklės versiją, tokią kaip Internet Explorer 11, Mozilla Firefox 19, Google Chrome 28 ar Opera 15.

Taip pat, planuojantiems dalyvauti varžytynėse, rekomenduojama dalyvio mokestį sumokėti iš anksto, nes mokėjimo patvirtinimas gali užtrukti. Swedbank klientai gali patogiai sumokėti varžytynių dalyvio mokestį per Neopay mokėjimo būdą.

Dėl planinių AIS priežiūros darbų antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 22:00 iki 23:00 val., portalas laikinai gali būti nepasiekiamas. Rekomenduojama į aukcionus ir/ar nuomos konkursus (varžytynes), kurių pabaiga sutampa su planinių darbų laiku, registruotis iš anksto.

Ginčo Esmė

Ieškovė L. K. kreipėsi į teismą, prašydama perkelti jai visas pirkėjos teises ir pareigas pagal pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą atsakovių BIĮ „ASV statyba“ ir R. T., priteisti iš jos atsakovei R. T. 2 000 Eur turto kainą ir priteisti solidariai iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad nuo 1995 m. kovo 8 d. sodo namas, o nuo 2000 m. lapkričio 14 d. ir žemės sklypas, esantys adresu (duomenys neskelbtini), priklausė ieškovei ir buvusiam jos sutuoktiniui, trečiajam asmeniui A. K., bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5859-944/2017 buvo nutraukta jos ir trečiojo asmens santuoka ir padalytas turtas, kiekvienam sutuoktiniui paskiriant asmeninėn nuosavybėn po 1/2 šio turto dalį. Ieškovei buvo žinoma, kad jos buvusiam sutuoktiniui priklausiusiai IĮ ,,ASV statyba“ buvo iškelta bankroto byla, tačiau jai nepranešta, kad kreditorių reikalavimų tenkinimas buvo nukreiptas į trečiajam asmeniui priklausančią ginčo turto dalį, t. y. į 1/2 dalį sklypo ir sodo pastato. Teigia, kad tik 2020 m. kovo 6 d. jai tapo žinoma, kad ginčo turtas buvo parduotas atsakovei R. T..

Ieškovės teigimu, ginčo sandoriu buvo pažeista jos, kaip bendraturtės, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.79 straipsnyje įtvirtina pirmenybės teisė pirkti bendrąja daline nuosavybe esančią parduodamo turto dalį. Tik po ginčo sandorio sudarymo jai tapo žinoma, kad atsakovės BIĮ ,,ASV statyba“ kreditoriai priėmė sprendimą trečiojo asmens turtą parduoti varžytynių būdu, o neįvykus nei pirmosioms, nei vėliau paskelbtoms antrosioms varžytynėms, nuspręsta turtą parduoti laisvame pardavime. Kadangi turtas nebuvo parduodamas viešųjų varžytynių būdu, ieškovei, kaip bendraturtei, turėjo būti pasiūlyta šį turtą įsigyti pirmumo teise. Atsakovės bankroto administratorė šios pareigos neatliko, todėl egzistuoja CK 4.79 straipsnio 3 dalyje numatytas pagrindas ieškiniui patenkinti.

Kauno apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimu ieškovės L. K. ieškinį patenkino visiškai: (1) perkėlė ieškovei L. K. visas pirkėjos teises ir pareigas pagal 2020 m. kovo 5 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1, sudarytą atsakovės BIĮ „ASV statyba“ ir R. T., t. y. teises į 1/2 dalį 0,0660 ha žemės sklypo ir 1/2 dalį 46,09 kv. m bendro ploto sodo pastato, esančių adresu (duomenys neskelbtini); (2) priteisė iš ieškovės atsakovei R. T. 2 000 Eur, sumokėtus už ginčo turtą; (3) priteisė ieškovei iš atsakovės BIĮ „ASV statyba“ bankroto administravimui skirtų lėšų 1 308,13 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Pirmosios Instancijos Teismo Sprendimo Esmė

Teismas nustatė, kad ieškovei ir trečiajam asmeniui A. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas - 0,0660 ha žemės sklypas ir 46,09 kv. m bendro ploto sodo pastatas, kuris, nutraukus jų santuoką Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5859-944/2017, buvo padalytas, ieškovei ir trečiajam asmeniui asmeninės nuosavybės teise priskiriant po 1/2 dalį šio turto. Taip pat trečiajam asmeniui A. K. asmeninės nuosavybės teise atiteko IĮ „ASV statyba“, kuriai 2018 m. birželio 20 d. nutartimi iškelta bankroto byla. Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartimi buvo leista išieškoti iš BIĮ „ASV statyba“ savininkui A. K. priklausančio turto, todėl kreditoriai 2019 m. rugpjūčio 14 d. susirinkime nutarė parduoti savininkui A. K. priklausančią ginčo nekilnojamo turto dalį tokia tvarka: pirmosiose varžytynėse nustatant pradinę pardavimo kainą 15 000 Eur, antrosiose - 12 000 Eur; nepardavus turto iš varžytynių, pardavinėti laisvai už ne mažesnę kaip 7 000 Eur kainą; nepardavus turto laisvame pardavime per 2 mėnesius, parduoti jį už didžiausią pasiūlytą kainą. Kadangi bankroto administratorės paskelbtos tiek pirmosios, tiek antrosios varžytynės neįvyko, 2019 m. gruodžio 6 d. internetiniame tinklapyje www.aruodas.lt buvo paskelbta informacija apie ginčo turto pardavimą už 7 000 Eur kainą. Tačiau ir už nurodytą kainą pirkėjų neatsirado, todėl skelbimas buvo patikslintas, nurodant, kad 1/2 dalies sodo namo ir žemės sklypo pardavimo kaina yra 1 000 Eur, o turtas bus parduotas už didžiausią pasiūlytą kainą. Ginčo turtas pirkimo-pardavimo 2020 m. kovo 5 d. sutartimi buvo parduotas atsakovei R. T. kaip didžiausią, 2 000 Eur kainą pasiūliusiai pirkėjai.

Teismas pažymėjo, kad CK 4.79 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga informuoti kitus bendraturčius apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui netaikoma tik CK 4.79 straipsnio 1 dalyje nustatytos išimties atveju - kai bendrąja nuosavybe esančio daikto dalis parduodama iš viešųjų varžytynių. Nagrinėjamu atveju neįvykus dvejoms varžytynėms šis turtas buvo parduodamas ne iš varžytynių, taigi pagrindo minėtos išimties taikymui nebuvo. Tokią savo išvadą teismas grindė, be kita ko, ir kasacinio teismo praktika, kurioje pasisakoma, kad tuo atveju, kai turtas parduodamas ne priverstinio, o savanoriško aukciono būdu, turi būti laikomasi CK 4.79 straipsnio reikalavimų. CK 4.79 straipsnio išimtis netaikytina tada, kai turtas parduodamas kitokia nei Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-611/2016).

Teismo vertinimu, bankroto administratorė po dviejų neįvykusių parduodamo turto varžytynių turėjo pareigą pranešti ieškovei apie parduodamą bendrosios nuosavybės turto dalį, kaip tai nustatyta CK 4.79 straipsnio 3 dalyje. Nepranešus ieškovei ir bendro turto dalį įsigijus trečiajam asmeniui, buvo pažeista ieškovės pirmenybės teisė įsigyti bendrosios nuosavybės turto objektą, pažeisti imperatyvūs įstatymo reikalavimai.

Apeliacinis Skundas Ir Atsiliepimas Į Jį

Atsakovė BIĮ ,,ASV statyba“ apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

• Bendrovės bankroto proceso metu savanoriški aukcionai nėra vykdomi, nes bankroto administratorius neturi teisės laisvai spręsti, parduoti turtą ar ne. Bendrovių bankroto procesą reglamentuojantys teisės aktai nustato, kad bendrovės turtas jos bankroto proceso metu privalo būti parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka. Todėl turto pardavimas bankroto proceso metu visuomet vykdomas priverstiniu būdu, neatsižvelgiant į tai, ar turtas priverstinai parduodamas iš varžytynių, ar jis parduodamas pagal kitą kreditorių susirinkimo nustatytą tvarką, pavyzdžiui, apie jo pardavimą skelbiant internete. Dėl to teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčo turto pardavimas šiuo konkrečiu atveju buvo vykdomas ne priverstiniu, o savanorišku būdu.
• Ginčo turtas buvo parduotas varžytynių principu, t. y. apie turto pardavimą buvo paskelbta viešai, dėl turto pirkimo-pardavimo kainos buvo varžomasi ją keliant, o turtas parduotas tam asmeniui, kuris pasiūlė didžiausią kainą.
• Ieškovei buvo žinoma apie turto pardavimą, kadangi ji buvo bylos šalimi, kurioje buvo nagrinėjamas ieškinys dėl žalos, padarytos BIĮ ,,ASV statyba“, atlyginimo. Toje byloje buvo pateiktas ir kreditorių susirinkimo nutarimas parduoti ginčo turtą. Be to, pati ieškovė, su ja susiekus bankroto administratorei, atsisakė turtą pirkti.
• Tuo atveju, jei BIĮ „ASV statyba“ būtų oficialiai raštu pasiūliusi ieškovei tiesiog pirkti turtą už didžiausią pasiūlytą kainą, ieškovė būtų galėjusi pasiūlyti 1 Eur turto pirkimo kainą, o bankroto administratorius būtų priverstas už tokią kainą turtą parduoti.

Ieškovė L. K. atsiliepime į atsakovės BIĮ ,,ASV statyba“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo tokius argumentus:

• Apeliacinio skundo teiginiai, kad ieškovė žinojo apie buvusio sutuoktinio, trečiojo asmens A. K., įmonės bankroto bylos iškėlimą, kad jo turtas bus pardavinėjamas, o skelbimas apie turto pardavimą buvo paskelbtas viešai internete, nesudaro pagrindo vertinimui, kad ieškovė žinojo / turėjo žinoti apie turto pardavimą. Be to, tokie argumentai negali paneigti CK 4.79 straipsnio 3 dalyje nustatytos bendraturčio informavimo tvarkos.
• Atsakovės bankroto administratorė ne tik neinformavo ieškovės apie parduodamą bendro turto dalį, bet ir neleido jos nupirkti. Ieškovei atsitiktinai sužinojus apie galimai parduodamą sodo dalį ir dėl to susisiekus su administratore telefonu, pokalbis buvo trumpas, neinformatyvus ir net pašiepiantis.
• Analogiškoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gegužės 24 d. priimtoje nutartyje (civilinės bylos Nr. 2A-308-798/2018) konstatavo, kad atsižvelgiant į aplinkybę, kad bendraturčiui įstatymu yra įtvirtinta pirmenybės teisė įsigyti bendrosios nuosavybės turto dalį, svarbu, jog asmuo, organizuojantis tokio turto dalies pardavimą laikytųsi teisės normose nustatytos turto pardavimo tvarkos, be kita ko, ir reikalavimo tinkamai pranešti apie turto dalies pardavimą bendraturčiui.

Apeliacinės Instancijos Teismo Nustatytos Bylos Aplinkybės, Teisiniai Argumentai Ir Išvados

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl CK 4.79 straipsnyje įtvirtintos bendraturčio pirmenybės teisės pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamo turto dalį ir pranešimo jam tvarkos aiškinimo ir taikymo, kai, bankrutuojančios individualios įmonės savininko turto nepavykus parduoti dvejose varžytynėse, šis turtas buvo parduotas paskelbiant apie jo pardavimą viešuose skelbimų portaluose.

Pagal nagrinėjamam ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių (CK 4.79 straipsnio 1 dalis). Dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėjas privalo raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Kai parduodama dalis nekilnojamojo daikto, į kurį turima bendrosios nuosavybės teisė, apie tai pranešama per notarą. Kai kiti bendraturčiai atsisako pasinaudoti pirmenybės teise pirkti arba šios teisės į nekilnojamąjį daiktą neįgyvendina per vieną mėnesį, o į kitą daiktą - per dešimt dienų nuo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendraturčių susitarimu nenustatyta kitaip, tai pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui (CK 4.79 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje susiklostė tokia faktinė situacija, kad apeliantės BIĮ ,,ASV statyba“ kreditorių reikalavimų patenkinimui buvo nukreiptas išieškojimas į jos savininkui A. K. asmeninės nuosavybės teise priklausančią turto dalį - 1/2 dalį 0,0660 ha ploto sodo sklypo ir 1/2 dalį 46,09 kv. m ploto sodo namo, kurio kita analogiško dydžio dalis priklauso ieškovei A. K.. Kitaip tariant, išieškojimo veiksmai bankroto byloje buvo nukreipti į turtą (jo dalį), kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso dviem bendraturčiams.

Pagal ĮBĮ 33 straipsnio (2018 m. spalio 25 d. redakcija, galiojusi nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) 1 dalį, įmonės turtas ir (arba) neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko (savininkų) turtas, į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, įsiteisėjus šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nurodytai teismo nutarčiai, parduodamas:

1. gyvūnai, produktai, kitas greitai gendantis ar galintis greitai prarasti savo prekinę vertę turtas - už administratoriaus, atsižvelgiant į analogiškų objektų (prekių) faktinių sandorių rinkoje kainas, nustatytą (kai turtas įkeistas - suderinus su įkaito turėtoju) kainą;
2. nekilnojamasis ir įkeistas turtas, taip pat turtas, kurio vertė viršija 250 bazinių socialinių išmokų dydžio sumą, išskyrus šios dalies 1 ir 4 punktuose ir šio straipsnio 4, 5 dalyse nurodytus atvejus, - iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka;
3. kitas ir neparduotas dvejose varžytynėse šios dalies 2 punkte nurodytas turtas - kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka tos pačios apimties ir detalumo, kaip buvo siūloma varžytynių metu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantės kreditorių susirinkimas 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu nustatė tokią ginčo turto pardavimo tvarką - turtą pardavinėti varžytynėse Vyriausybės nustatyta tvarka, pirmosiose varžytynėse už pradinę 15 000 Eur kainą, antrosiose - už 12 000 Eur kainą, kainos didinimo intervalas - 100 Eur; nepardavus iš varžytynių, turtą pardavinėti laisvai, apie pardavimą skelbiant viešai internete už ne mažesnę kaip 7 000 Eur kainą; turto nepardavus laisvame pardavime per 2 mėnesius, turtą pardavinėti už didžiausią pasiūlytą kainą.

Vadinasi, kreditorių valia buvo priimtas toks sprendimas, kad tuo atveju, jei turto nepavyktų realizuoti ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu būdu - varžytynėse, jis bus parduodamas laisva tvarka už kreditorių nustatytą kainą, o nepardavus ir už šią kainą, turtas bus parduotas didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui. Kreditoriai, priimdami tokį nutarimą realizavo ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą savo teisę, o tuo pačiu ir pareigą, dėl turto realizavimo tvarkos jo nepavykus parduoti ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu būdu (varžytynėse), nustatymo.

Bylos duomenys patvirtina, kad internetiniame pardavimo skelbimų puslapyje www.aruodas.lt 2019 m. gruodžio 3 d. buvo įkeltas skelbimas, kuriame nurodyta, jog ginčo turtas parduodamas už 7 000 Eur kainą, o 2020 m. vasario 11 d. atliktas skelbimo pakeitimas, turto pardavimo kainą sumažinus iki 1 000 Eur bei nurodžius, kad jis bus parduotas už didžiausią pasiūlytą kainą. Trečiajam asmeniui priklausanti sodo namo ir žemės sklypo dalis buvo parduota 2020 m. kovo 5 d. pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovei R. T. už 2 000 Eur.

Šis straipsnis skirtas informaciniams tikslams ir neturėtų būti laikomas teisiniu patarimu. Rekomenduojama kreiptis į kvalifikuotą teisininką dėl konkrečios situacijos įvertinimo ir patarimų.

Lentelė: Turto Pardavimo Etapai

tags: #turtas #parduodamas #is #varzytiniu #nuo #2000