Jonavos kultūros centro (JKC) foje veikia jonavietės Birutės Gadišauskienės tapybos darbų paroda „Gyvenimo metamorfozės“, kurioje eksponuojama apie dvi dešimtis menininkės paveikslų.
Birutė gimė ir augo Aukštaitijos krašte - Kupiškio mieste. Jau tada moksleivės dėmesį traukė to meto architektūra, metų laikais besikeičiančios medžių spalvos, neretai vaizduotėje virsdavusios nuostabiai patraukliais paveikslais. Mergaitė negalėjo atplėšti akių nuo vaizdų, kuriuos ant popieriaus lapų nupiešdavo jos draugė, dėmesys ilgam sustodavo ties dar nematytu peizažu ar grafikos kūriniu, malonių potyrių suteikdavo braižybos pamokos. Tačiau tolesni įvykiai dėliojosi ne taip, apie ką svajojo mergina - baigusi vidurinę mokyklą, ji pasuko į Kauno politechnikos institutą, kuriame įsigijo inžinierės specialybę. Darbas, šeima, visuomeninė veikla užgožė vaikystės svajonę. Bet viduje toji kibirkštėlė neužgeso - kartais net susirinkimų metu tušti popieriaus lapai virsdavo įvairių ornamentų rinkiniu, savotiškais grafikos darbais, kuriuos nubraižydavo inžinierės-chemikės ranka. O kai užaugę vaikai išvyko savo laimės ieškoti kitur, namai ištuštėjo ir pritilo, atsirado laiko išblaškyti į erdvę įsiveržusią tylą.
Kartą bičiulė Angelė pasiūlė Birutei drauge su ja lankyti tapybos pamokas Ingos Šišovienės studijoje. Vieno pasiūlymo nepakako, bet po kelių kvietimų B. Gadišauskienė sau pasakė - reikia. Mokslas studijoje truko apie pusantrų metų. „Dirbti tikrai reikėjo nemažai. Mokytoja Inga pateikdavo užduočių, kurias turėjau atlikti namuose. Ji man pasiūlė imtis mandalų, kurių kūrybą vadinu savotišku stebuklu, tik nereikia bijoti. Kartą Šilų moterims daviau popieriaus ir pasiūliau nupiešti mandalas. Ir ką galvojate? Visos puikiai susidorojo su užduotimis ir namo išėjo patenkintos, galbūt ir dabar ne viena mėgina jas piešti. Dailininkės kelio pražia derėtų laikyti grafikos darbus, nes nuo jų prasidėjo tikroji tapyba. Pajutusi aistrą tapyti, ji pradėjo nuo aliejinių dažų, o dabar ėmėsi akrilo technikos, kuri verčia sumanymą įgyvendinti greit, negaištant laiko. „Aliejus - mano laisvalaikis ir apmąstymų valandos.
Įžengusi į tapybos žanrą, autorė sako neturėjusi tinkamos medžiagos kūrybai, tad paveikslus kurdavusi ant kartono, užsilikusio nuo senų spintų ar kitokių baldų. Prisimindama pirmąją parodą, surengtą Jonavos savivaldybės Viešojoje bibliotekoje, ji prisipažįsta buvusi nustebinta: „Kai ant sienų sukabino mano kūrinius, nepatikėjau, kad aš pati juos nutapiau.
Per beveik ketverius metus nuo aktyvios tapybos, B. Gadišauskienė surengė 15 individualių parodų, surengtų ne tik Jonavoje, bet ir Kupiškyje, Ukmergėje, Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose, kitose vietose. Šių metų birželio mėnesį Lietuvos Parlamente vykusi paroda „Spalvomis skambančios akimirkos“ buvo skirta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui. Pirmą kartą joje eksponuotas paveikslas „Karalienės portretas“. Šiuo metu jonavietės nutapyti paveikslai eksponuojami Vilniuje, Užupio mikrorajono kavinėje, rengiančioje tapybos darbų parodas. Užupis - mėgstamiausia menininkės vieta sostinėje. Netrukus jos paveikslais galės grožėtis Kėdainių krašto tapybos žanro gerbėjai.
Dėmesį traukia išraiškingi, turintys istorinių akcentų paveikslai „Karalienė“, „Šokio karalienė“, „Karalienės portreto mistika“. Parodoje rasime varpinės, supamos margaspalvių gluosnių šakų, vaizdą (pav. „Varpinė“), sostinės architektūros ansamblį, kurio fone nutapyta šokėja pabrėžia ne tik miesto išorinį vaizdą, bet ir jo nematomą vidinį gyvenimą (pav. „Vilniaus senamiestis“). B. Gadišauskienės kūryboje įamžinta „Perelozų Viešpaties Kryžiaus sentikių cerkvė“, esanti Upninkų seniūnijoje, darbe „Jonavos dvaro vizija“ iškyla įsivaizduojamo dvaro rūmai, egzistavę XVIII a. šiandienėje Panerių gatvėje, apie kuriuos pasakojama šiemet išleistoje knygoje „Jonavos valdos 1796 metų inventorius“ (Leidinio idėjos autorius - Vytautas Venckūnas, knygos sudarytojas - Vidmantas Jankauskas). Darbas „San Mišelio prisiminimai2“ rodo autorės domėjimąsi užsienio istorija ir kultūra.
Pasak B. Nemažai vietos moters tapyboje užima gėlės, pavyzdžiui, paveiksle „Spalvų fiesta“ raudoniu liepsnoja aguonos, „Vasaros vizijoje“ žvalgosi ramunių, aguonų žiedai, tarsi ugnis dega „Aguonų paradas“. O štai kūrinyje „Gimtadienio vizija“ sudėlioti šventės akcentai: gėlės - sveikinimo simbolis, balionas - viso gyvenimo plazdėjimas, nuotaika ir kilimas aukštyn, o krintantys lapai - kasmet vis trumpėjantis gyvenimo kelias.
„Tapyba netikėtai įsiveržė į mano pasaulį, pasiglemžė laiką, mintis ir įprasmino mano gyvenimą. Tos metamorfozės, kurios įvyko su manimi preš keletą metų, leido man rasti save, savo kelią ir savo pašaukimą. Žinau, ko noriu. Bet žmogus keičiasi. Nėra nei vieno stiliaus, nei temos - tai tiesiog bandymai.
Kartais ta svajonė gyvenimo vingiuose tiesiog gali būti primiršta. Tačiau Birutė įsitikinusi, kad tikra svajonė negali visai išnykti. Garsaus Lietuvos dailininko Prano Butkevičiaus sūnus, tapytojas, profesorius, technikos mokslų daktaras Jonas Butkevičius džiaugiasi B. „Kūryba - puikus pavyzdys, kai žmogus, turėdamas talentą, kryptingai, savo kruopščiu darbu, sugeba jį realizuoti. Tapyti pradėjusi brandžiame amžiuje, lankydama dailės studją, aktyviai tapė ir pasiekė puikių rezultatų. Jos dėstytoja Inga, matydama pesrpektyvią tapytoją, pasakė: „Neturiu ką bepamokyti. Birutė Gadišauskienė, būdama tvirto, stipraus būdo, yra subtili bei lanksti kūryboje. Daug keliaudama po svečias šalis ir po Lietuvą, ji kaupia įspūdžius ir išlieja juos savo impresijose. Todėl jos paveiklsų tematika bei siužetai yra labia įvairūs. Būdama inžinerinio mąstymo, savo kūryboje ne kartą grįžta prie architektūrinių elementų, pavyzdžiui: „Ryto rūkas“, „Vilniaus senamiestis“, „San Mišelio prisiminimai2“. Birutės tapybos stilius išplaukia iš Lietuvos „arsininkų“ tradicijų. Tai atsispindi jos ryškiose, drąsiose, išmąstytose spalvinėse dermėse. Jos paveikslai spalviniais kontrastais bei kompozicijomis spinduliuoja gyvenimo džiaugsmą ir optimizmą, kurių mums visiems reikia ne tik šiuo neramiu periodu. Birutė yra tikras grynuolis, pagaunantis impulsą ir improvizuojantis, sugebantis išreikšti savo gyvenimo patirtį ir kūrybines emocijas tapyboje“, - apie B. Gadišauskienės kūrybą atsiliepia J.
Pamatykite: Vilniaus kapinėse užfiksuota laidotuvių vainikais besigardžiuojanti stirna
tags: #turtinga #mergina #pradejo #dirbt #kavineje #serialas