Ar Turtingi Žmonės Nesureikšmina Pinigų: Mąstymo Būdas Ir Prioritetai

Į klausimą, kiek reikia pinigų, kad jaustųsi laimingas, kiekvienas žmogus gali atsakyti skirtingai. Bet kokiu atveju, panašu, kad bent jau Lietuvoje vidutinės algos neužtenka, kad žmonės jaustųsi laimingi. Gyventojai sako, kad tam reikėtų daugiau nei 40 tūkst. eurų per metus.

Tačiau neseniai Europoje ir JAV atlikti tyrimai parodė, kad už pinigus iš tiesų galima „nusipirkti laimę“, rašo „Euronews“. JAV tuo tiki 6 iš 10 žmonių, rodo finansinių paslaugų bendrovės „Empower“ atlikta apklausa, kurią atliko „Harris Poll.“ JAV tūkstantmečio kartos atstovai (1981-1996 m. gimę gyventojai), įvardijo, kad jiems reikia 525 tūkst. JAV dolerių (480,7 tūkst. eurų) metinio atlyginimo, kad jaustųsi finansiškai laimingi. Tuo metu vidutinis amerikietis, norėdamas būti laimingas, pasitenkintų 284 tūkst. dolerių per metus, Z karta prašo 128 tūkst. dolerių, X karta - 130 tūkst. dolerių, o vyresniems „būmeriams“ užtektų 124 tūkst. dolerių per metus.

Europiečių Laimės Kaina

Europiečiai, panašu, gali pasitenkinti mažesnėmis sumomis. Vakarų Europos ir Skandinavijos šalių gyventojai 100 tūkst. JAV dolerių (91,5 tūkst. eurų) per metus įvardijo kaip lūžio tašką savo gyvenimo vertinime ir pasitenkinime realiu gyvenimu, parodė 2018 m. Purdue universiteto tyrimas. Rytų Europoje ši suma buvo kur kas mažesnė - 45 tūkst. JAV dolerių (41,2 tūkst. eurų).

Tačiau šiame tyrime taip pat teigiama, kad emocinė gerovė, iš esmės laimė, didėja tik kartu su pajamomis iki 50 tūkst. JAV dolerių Vakarų ir 35 tūkst. JAV dolerių Rytų Europoje. Didesnė pinigų suma neturi jokios papildomos įtakos tam, kiek žmonės yra laimingi. Vis dėlto šis tyrimas buvo atliktas prieš kelerius infliacijos paveiktus metus, todėl „Euronews Business“ pakoregavo šiuos skaičius pagal infliaciją ir nustatė, kad šiandien ši suma Vakarų europiečiams būtų apie 58,2 tūkst. eurų, o Rytų europiečiams - 40,6 tūkst. eurų.

Primename, kad šiuo metu vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje kiek viršija 2 tūkst. eurų per mėnesį, kas būtų virš 24 tūkst. eurų per metus. Taigi iki „laimingos sumos“ gerokai trūksta. Ką jau kalbėti apie minimalią mėnesinę 840 eurų algą. Beje, „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje yra 83,1 tūkst. gyventojų, kurie per mėnesį uždirba 5 tūkst. eurų arba daugiau. Tai būtų 60 tūkst. eurų per metus.

Finansinės Laimės Aspektai

Remiantis JAV atlikto tyrimo duomenimis, finansinė laimė apklaustiesiems suteikia laisvę, saugumą ir palengvėjimą. Apklausos metu nustatyta, kad 67 proc. žmonių finansinė laimė reiškia galimybę laiku apmokėti sąskaitas, 65 proc. - gyvenimą be skolų, 54 proc. - kasdienę prabangą be rūpesčių, o 45 proc. - nuosavą būstą. Daugiau nei pusei žmonių taip pat svarbu leisti laiką su artimaisiais, o 37 proc. žmonių svarbu išeiti į pensiją savo noru.

Beveik keturi penktadaliai apklaustų amerikiečių sutiko, kad finansinė laimė gali pagerinti jų sveikatą, padidinti produktyvumą ir kūrybiškumą darbe. 73 proc. pridūrė, kad atsisakytų socialinės žiniasklaidos, jei tai reikštų finansinę laimę. Iš tikrųjų 73 proc. amerikiečių teigia patiriantys finansinį stresą, o neseniai atliktas tyrimas rodo, kad 85 proc. europiečių finansinė padėtis yra nestabili arba jiems reikia atidžiai valdyti savo išlaidas.

Tiesa, savo laimėjimais ir jų atnešta pinigine nauda kai kurie žmonės taip beatodairiškai džiaugiasi ir ją demonstruoja, kad ilgainiui sukelia aplinkinių pasipiktinimą ir pavydą.

Kuklumas ir Socialinė Atsakomybė

Aptarsime, kokios vertybės ir prioritetai būdingi turtingiems žmonėms, kurie nesureikšmina pinigų. Kuklumas - viena iš savybių, kuri būdinga turtingiems žmonėms, nesureikšminantiems pinigų.

„Visi turime ko išmokti. Vieni privalo suprasti, kad pinigai mokami ne už gražias akis, ne todėl, kad esi panašus į Bradą Pittą ar Angeliną Jolie, o už atliktą darbą ir, kas dar svarbiau, nuolatinį tobulėjimą. Kitiems gi reikia išmokti kuklumo. Pavyzdžiui, tokio, kuris būdingas skandinavams. Nors jie ir turtingi, tačiau nemėgsta puikuotis tuo viešai“, - sako A. Strumskis.

Pašnekovo teigimu, prie tautos mentaliteto keitimo ir socialinių tarpusavio ryšių gerinimo turėtų labiau prisidėti ir žiniasklaida. Ji, anot A. Strumskio, yra per daug susitelkusi į negatyvios informacijos paieškas ir dažnai ignoruoja geras žinias. Pasklaidžius naujienų portalus, gali pasirodyti, kad aplinkui vien vagys ir neteisybė.

Jis taip pat pabrėžia, kad visuomenėje socialinė atsakomybė turėtų būti suvokiama kur kas plačiau nei dabar.

„Tikriausiai nedaug kas žino, kad vietoj „Lietuvos“ kino teatro statomas muziejus yra finansuojamas privačiomis lėšomis. Žiniasklaidai tai nelabai įdomu, nes ne skandalas. Taigi daug žmonių negavo šios informacijos ir mano, kad verslui įdomu tik viena - kaip uždirbti pinigų. Bet tai tik dalis tiesos. Pinigai verslui yra būtini kaip kraujas, kuris reikalingas, kad galėtum funkcionuoti ir atlikti svarbesnius darbus“, - teigia pašnekovas.

Tik nustojus skirstyti žmones į turtingus ir neturtingus ir pradėjus vertinti jų asmenines savybes, galima tikėtis esminio proveržio.

„Tik tuomet, kai kiekvienas mūsų net nesusimąstydamas pakels gatvėje gulinčią kieno nors numestą šiukšlę, bus galima kalbėti apie visuomenės brandą ir pasiruošimą. Štai tada bus galima kalbėti ir apie tai, kad kiekvienas individas yra gana sąmoningas ir geba kurti didelę vertę sau, šeimai, įmonei ir valstybei“, - apibendrina A. Strumskis.

Technologijos ir Jaunimas

Bene svarbiausias vaidmuo pokyčių eroje, A. Strumskio nuomone, atitenka technologijoms ir jaunajai kartai. Šie du elementai vienas kitam daro įtaką ir sukuria sinergiją, galinčią iš esmės pertvarkyti nusistovėjusią visuomeninę ir verslo tvarką.

„Technologijos kuria naujas darbo galimybes, keičia žmonių gyvenimo įpročius ir nusistovėjusį profesinės veiklos įsivaizdavimą. Šiuolaikiniais įrenginiais ir sprendimais natūraliai išmokęs naudotis jaunimas (Y ir Z kartos - aut. past.) kitaip mąsto, priima kitokius sprendimus ir turi kitus prioritetus. Tokie žmonės dažnai nežino, kas yra kirvis, bet nuo gimimo naudojasi kompiuteriu. Jie nesureikšmina daiktų ir labiau linkę investuoti į potyrius. Jiems laisvė ir saviraiška - aukščiausias idealas“, - tikina pašnekovas.

Jis pabrėžia, kad kartu su informacinių technologijų plėtra ir jaunų žmonių atėjimu į darbo rinką pradėjo keistis darbo kultūros ir verslo etikos normos. Pavyzdžiui, anksčiau buvo normalu į el. laišką atsakyti per kelias valandas ar vieną darbo dieną, o dabar sureagavimo į žinutę laikotarpis sutrumpėjo tiek, kad dažnas jį matuoja minutėmis.

Pasak A. Strumskio, šiuolaikinis pasaulis taip pat išsiskiria itin dideliu susiskaidymu. Socialiniai tinklai ir kiti technologiniai sprendimai sudarė sąlygas daugybės skirtingų nuomonių grupelėms susidaryti. Nebeliko didelių ir masyvių grupių, turinčių bendrą nuomonę.

„Gyvename pasaulyje, kuriame kiekvienoje valstybėje klesti nuomonių kunigaikštystės. Tokia terpė itin nepalanki siekiant priimti sudėtingus politinius sprendimus, tačiau labai mėgstama populistų, kurie moka garsiai šaukti ir sukuria iškreiptos realybės efektą, kai atrodo, kad jie turi didelį visuomenės palaikymą“, - įžvalgomis dalijasi pašnekovas.

Investicijos į Save ir Nuolatinis Tobulėjimas

Norintieji tapti kūrėjais ir labai vertinamais specialistais, anot pašnekovo, turėtų nuolatos investuoti į save. Jis įsitikinęs, kad verslo sėkmės pamatas yra visą laiką augantis, smalsus ir tobulėjantis žmogus.

„Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų valstybių, apstu žmonių, kurie vos baigę universitetą mano, kad yra patys vertingiausi ir genialiausi specialistai. Net jei tai buvo tiesa anksčiau, šiais laikais tokią nuostatą reikia pamiršti. Perspektyviausių profesijų sąrašas keičiasi itin sparčiai, todėl, nesimokant naujų įgūdžių, sunku išlikti konkurencingam“, - aiškina „Verslo angelų fondo I“ atstovas.

Jis teigia, kad atsakomybę dėl darbuotojų kvalifikacijos kėlimo bei įgūdžių plėtimo iš dalies turėtų prisiimti ir verslininkai. Pasak A. Strumskio, darbdaviai privalo paaiškinti savo kolektyvo nariams, kodėl reikia rūpintis asmeniniu ir profesiniu tobulėjimu. Dar daugiau - įmonės turėtų skirti lėšų darbuotojų saviugdai, ypač tiems, kurie savanoriškai siekia gilinti ar gerinti žinias, plėsti akiratį.

„Gaila, tačiau daugeliu atvejų vadinamieji komandos formavimo seminarai - bent jau kol kas - virsta eiline proga pašvęsti“, - tvirtina pašnekovas.

„Asmeninis tobulėjimas yra vienintelis dalykas, kuris padės išgyventi šiuolaikiniame pasaulyje. Ir verslui, ir darbuotojams“, - įsitikinęs pašnekovas.

Jo teigimu, gyvename laikotarpiu, kai kol kas juntama didelė praeities pasiekimų ir įvykių inercija, tačiau netrukus ji išnyks ir tuomet visi turės susidurti su pokyčių faktu.

Turtingųjų Mąstysena

Išsilavinę, pozityvūs, aktyvūs visuomenės veikėjai - tokie yra šių laikų turtingieji. Tik šįkart kalbame ne apie jų turtus, o apie mąstymą ir žiūrime, ko vertėtų pasimokyti iš daugiau pasiekusių gyvenime. Svarbiausia tai, jog jei norite tapti turtingi, privalote mąstyti ir veikti, kaip turtingi. Pažvelkime į keletą esminių mąstymo skirtumų:

• Komforto zona: Vidurinioji klasė mano, jog gyventi komforto zonoje, reiškia gyventi laimingai, bet turtingieji puikiai supranta, jog tik įstumdami save į nepatogias situacijas jie pasieks šio to išties nepaprasto.
• Rizika: Pradėti savo verslą yra rizikinga, o rizika yra nepatogi. Ženkite iš savo komforto zonos! Pažvelkite į visas jus supančias galimybes. Jei norite tapti turtingi, privalote ieškoti iššūkių ir stengtis su jais susidoroti.
• Prioritetai: Turtingieji neleidžia pinigų greitai nuvertėjančioms prekėms. Jie investuoja į ilgalaikį turtą ir stengiasi neviršyti savo pajamų ribos. Kaip rašoma knygoje „Jūsų kaimynas milijonierius“ (angl. The Millionaire Next Door), net jei turtingieji ir gali įsigyti geresnę ar prabangesnę prekę, įpratai jie neskuba to daryti.
• Darbas: Vidurinioji klasė linkusi dirbti samdomą darbą. Jie turi nuolatinius darbus, rūpinasi savo karjera. Esantys virš viduriniosios klasės linkę patys save įdarbinti. Turtingieji kuria verslus, ieško neužpildytų nišų. Jiems priklauso tos karjeros kopėčios, kuriomis kopia vidurinioji klasė.
• Bendravimas: Turtingieji supranta, jog bendraudami su sėkmingais ir laimingais žmonėmis ir patys tampame sėkmingesni bei produktyvesni. Jei norite turėti daugiau pinigų, bendraukite su tais, kurie jų turi. Visa tai apie minčių nukreipimą tapti sėkmingu ir turtingesniu.
• Įgūdžiai: Turtingieji supranta, jog darbas nėra vien dėl pinigų, ypač jaunystėje. Visa tai yra galimybė plėtoti savo įgūdžius bei kompetencijas, kurios ateityje padeda tapti turtingam. Jei norime tapti turtingi, visų pirmą turime įgauti įgūdžių, kurie padėtų mums jais tapti.
• Emocijos: Emocijos, priimant finansinius sprendimus, dažnai lemia jų nesėkmę. W. Buffett teigia, jog investavimas - tai daugiau savo emocijų kontroliavimas nei piniginės operacijos. Emocijos priverčia žmogų pirkti už daug, o parduoti už mažai. Emocijos sukuria pavojingus verslo sandėrius.
• Tikslai: Milžiniška praraja skiria viduriniosios ir turtingosios klasės žmonių keliamus tikslus. Vidurinioji klasė siekia saugių ir lengvai pasiekiamų tikslų, tačiau turtingi žmonės dažniausiai siekia to, kas atrodo neįmanoma, sudėtinga ar net beprotiška. Jie įsitikinę, jog tai pasiekiama ir jų savitaiga atneša sėkmę.

Praktiniai Žingsniai Turtėjimo Link

Jeigu jūsų dabartinės pajamos netenkina, tai dar nereiškia, kad taip bus visada. Finansinė gerovė nėra atsitiktinumas. Ji beveik visada yra nuoseklaus darbo su savimi rezultatas. Tikrasis kelias į geresnį gyvenimą yra daug paprastesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Kaip tuomet iš tikrųjų tapti žmogumi, prie kurio pinigai tarsi patys traukiasi? Štai keletas praktinių patarimų:

• Tobulinkite kvalifikaciją: Reikia nuolat tobulinti savo kvalifikaciją, kelti profesinę vertę darbo rinkoje, mokytis naujų įgūdžių ir kryptingai siekti karjeros.
• Valdykite finansus: Net ir didelės pajamos negarantuoja finansinės ramybės, jei žmogus nemoka jų tinkamai valdyti. Todėl, kad pinigai mėgsta tvarką ir discipliną.
• Investuokite: Pradėti galima nuo labai paprasto įpročio - kas mėnesį atidėti bent 10-20 procentų savo atlyginimo ir nukreipti šiuos pinigus į investicijas. Svarbiausia - reguliarumas.

Minimalizmas kaip Kelias į Finansinę Laisvę

Ar kada nors skundėtės, kad neturite kuo apsirengti, nors spinta pilna rūbų, prekybos centre įsigijote prekių, kurių net neplanavote pirkti? Beribis vartojimas Vakarų šalių gyventojams tapo tarsi religija. Žmonės perka ir kaupia kone kasdien. Tačiau tikroji minimalizmo esmė yra ta, kad kiekvienas daiktas (kalbant apie daiktus namuose) turi ne tik turėti aiškią savo paskirtį, bet ir būti naudojamas.

Minimalizmo Privalumai:

• Mažesnis daiktų kiekis namų tvarkymąsi pavers malonesniu užsiėmimu.
• Namuose, kuriuose mažiau daiktų, yra svarbūs ne daiktai, o žmonės.
• Pirkdami mažiau ne tik sutaupome daugiau pinigų, nes perkame retai, bet ir sutaupome pinigų, kurie būtų panaudoti tų daiktų priežiūrai.
• Turėdami mažiau darbų ir daiktų sumažinsime stresą. Daugelis skundžiamės jog turime tiek mažai laiko, tačiau prioritetus dėliojame taip, lyg laikas būtų begalinis. Todėl darykime ir pirkime tik tai, kas svarbu, ir daugiau nieko.
• Sugedus daiktui kartais atrodo, jog paprasčiau yra ne taisyti, o išmesti ir vietoje jo nusipirkti kitą, bet taip tik didėja vartojimas, o produktai darosi vienkartiniai.
• Pirkdami mažiau turėsite galimybę įsigyti aukštos kokybės daiktus.
• Įsigydami mažiau daiktų, turėsite mažiau skolų ir paskolų.
• Laikydami daiktus, kurie nėra naudojami, kuriame tikrai ne gausos jausmą.
• Jei kada nors pajutote, kaip sunku surasti vieną ar kitą daiktą namuose, kiek įtampos sukuria ir laiko sugaišina ne vietoje padėtų daiktų paieška, tikrai pritartsite, kad mažesnis daiktų kiekis padeda daiktus surasti lengviau.

Septyni Multimilijonierių Principai

Norint tapti multimilijonieriumi, reikia laikytis tam tikrų principų. Štai septyni iš jų:

1. Nuspręskite būti multimilijonieriumi: Iš pradžių turite ryžtingai nuspręsti tapti turtingu žmogumi.
2. Atsikratykite vargšų mąstysenos: Nėra pinigų stygiaus Žemėje, tik idėjų pinigams uždirbti stygius.
3. Traktuokite tai kaip pareigą: Multimilijonieriai motyvuoja save ne tik pinigais, tačiau ir galimybe pakeisti aplinką.
4. Apsupkite save multimilijonieriais: Negalite išmokti turto kaupimo paslapčių iš žmonių, kurie neturi pinigų.
5. Dirbkite kaip multimilijonierius: Turtingi žmonės turi savitą požiūrį į laiką. Jie perka laiką, kai tuo tarpu neturtingi žmonės - parduoda laiką.
6. Užuot leidę pinigus, investuokite juos: Turtingi žmonės neišleidžia pinigų veltui, jie investuoja juos.
7. Susikurkite keletą pajamų šaltinių: Išties turtingos asmenybės nėra priklausomos nuo vieno pajamų šaltinio - jie susikuria jų daugybę.

Turtingųjų ir Vargšų Principai

Šiandien siūlome išanalizuoti 8 principus, kurių laikosi turtingieji. Ypač stebina tai, kad vargšai skeptiškai vertina tokias „keistenybes“ ir nesureikšmina.

1. Nepastebimumas: Turtingiesiems nepatinka atkreipti į save dėmesį.
2. Prevencija: Geriau išleisti pinigus prevencijai nei gydymui.
3. Išsilavinimas ir etiketas: Tapti savais tarp turtingų žmonių neįmanoma be elementariausio išsilavinimo ir etiketo.
4. Protas: Šį pasaulį valdo protingi žmonės. Ne visada sąžiningi, bet visada protingi.
5. Atsiribojimas: Tai suprasdami turtingi žmonės atsiriboja nuo tų, kurie juos tempia žemyn.
6. Pagalba kitiems: Jie supranta, kad turtas nėra laimės atitikmuo.
7. Nereikalingi daiktai: Nereikėtų pirkti daiktų vien tam, kad padarytumėte įspūdį.
8. Saugumas: O norėdami užsitikrinti savo gerovę, jie slepia pajamas ir atidaro asmeninę sąskaitą taupymui.

Apibendrinant, tapti turtingu žmogumi yra įmanoma kiekvienam, kuris yra pasiryžęs keisti savo mąstyseną, įpročius ir veiksmus. Svarbiausia - nuolatinis tobulėjimas, protingas finansų valdymas ir investavimas.

tags: #turtingi #zmones #kurie #nesureiksmina #pinigu