Atsakyti, kurios valstybės turi didžiausią įtaką, gali būti sudėtinga, nes yra įvairių kriterijų, pagal kuriuos nustatomas valstybės turtingumas.
Tarkime, vertinant vien tik pagal bendrąjį vidaus produktą (BVP) - tai bendra prekių ir paslaugų, pagaminamų vienoje šalyje, vertė.
BVP vienam žmogui pasako šiek tiek daugiau, kiek lėšų yra prieinama kiekvienam gyventojui.
Be to, reikia atsižvelgti ir į valiutos kurso svyravimus arba apie būtiniausių prekių (maisto, drabužių, pastogės) kainų pokyčius.
Norint išsiaiškinti, kiek yra turtingi kokios nors šalies gyventojai, reikia suprasti, kokia jų perkamoji galia (t. y.
Toliau pateikiami 2016 metų duomenys, sudaryti atsižvelgus į bendrąjį vidaus produktą vienam gyventojui ir žmonių perkamąją galią.
BVP vienam gyventojui ir perkamoji galia padeda susidaryti geresnį vaizdą apie realius gyvenimo standartus, nes perkamoji galia apima gyvenimo kaštus, infliaciją, o ne tik valiutų kursus, kas galėtų iškraipyti tikrąjį vaizdą apie pajamų skirtumus.
Skelbiama, kad vienas iš gerovę liudijančių veiksmų - šalies turimas pinigų kiekis, tačiau „The Legatum Institute“ pateikiamame reitinge atsižvelgta į daugiau svarbių gyvenimo kokybę lemiančių aspektų.
Ekspertų grupė lygino 89 skirtingus kintamuosius, pradedant šalies BVP vienam šalies gyventojui ir baigiant dirbančiųjų skaičiumi, tačiau atsižvelgta ir į žymiai įdomesnius gyvenimo kokybę lemiančius aspektus, pavyzdžiui, saugių interneto serverių skaičių ar tai, ar žmonės po dienos darbų jaučiasi pavargę.
Skelbiama, kad kintamieji buvo suskirstyti į aštuonias kategorijas: ekonomika, verslas ir galimybės, valdymas, švietimas, sveikata, saugumas ir sauga, asmeninės laisvės, socialinis kapitalas.
Reitingo sudarytojai analizavo situaciją 142 pasaulio valstybėse - tose, kur lengviausia gauti prieigą prie dominančių duomenų.
Turtingiausios šalys pagal BVP vienam gyventojui
Štai keletas valstybių, kurios išsiskiria savo ekonomine galia:
- Monakas - BVP vienam gyventojui - 187.650 USD. Pagrindinis šalies pajamų šaltinis - turizmas, azartiniai lošimai, farmacija, bankininkystė, elektronika.
- Lichtenšteinas - BVP vienam gyventojui - 157.040 USD. Pagrindinės ūkio šakos - inžinerija ir maisto pramonė.
- Liuksemburgas - BVP vienam gyventojui - 116.745 USD. Versle dominuoja bankininkystės paslaugos.
- Norvegija - BVP vienam gyventojui - 97.227 USD. Šalis turi daug vertingų gamtinių išteklių: naftos, mineralų, miškų, žuvies, hidroenergijos.
- Kataras - BVP vienam gyventojui - 96.732 USD. Kataro ekonomikos varomoji jėga - naftos, gamtinių dujų gavyba bei perdirbimas.
- Makao - BVP vienam gyventojui - 96.038 USD. Daugiausiai pajamų valstybė gauna iš turizmo ir azartinių žaidimų.
- Bermuda - BVP vienam gyventojui - 89.795 USD.
- Šveicarija - BVP vienam gyventojui - 85.397 USD. Daugiausiai pajamų neša bankininkystė, prabangos prekės.
- San Marinas - BVP vienam gyventojui - 62.189 USD. Ši valstybė daugiausia pajamų generuoja iš turizmo sektoriaus.
- Airija - BVP vienam gyventojui - 53.648 USD. Šalies ekonominį pagrindą sudaro programinės įrangos kūrimas, paslaugų ir informacinių technologijų sektorius.
- Singapūras - BVP vienam gyventojui - 52.888 USD.
- Islandija - BVP vienam gyventojui - 52.423 USD. Vidutinės Islandijos gyventojų pajamos labai aukštos.
- Australija - BVP vienam gyventojui - 52.212 USD.
- Austrija - BVP vienam gyventojui - 51.378 USD. Alpėmis apsuptos Austrijos BVP yra apie 4 kartus didesnis nei šio rodiklio pasaulinis vidurkis.
- Kuveitas - BVP vienam gyventojui - 45.817 USD. Didžioji dalis pajamų gaunama iš naftos eksporto.
- Honkongas - BVP vienam gyventojui - 45.033 USD.
- Jungtiniai Arabų Emyratai - BVP vienam gyventojui - 40.438 USD. JAE - viena labiausiai išsivysčiusių valstybių, gerovę užsitikrinanti iš dujų ir naftos atsargų.
- Bahamai - BVP vienam gyventojui - 22.219 USD.
- Vatikanas - BVP vienam gyventojui - 21.198 USD.
Tačiau svarbu pažymėti, kad pinigai - tik pradžia.
Įprastai kalbėdami apie turtingiausias pasaulio šalis, dažnai žvelgiame į bendrąjį vidaus produktą (BVP) vienam gyventojui.
Tačiau šis skaičius, nors ir patrauklus savo paprastumu, slepia tikrąją gyvenimo kokybę.
Štai kokie rezultatai:
- Norvegija
- Šveicarija
- Danija
- Naujoji Zelandija
- Švedija
- Kanada
- Australija
- Nyderlandai
- Suomija
- Airija
- Jungtinės Valstijos
- Islandija
- Liuksemburgas
- Vokietija
- Jungtinė Karalystė
- Austrija
- Singapūras
- Belgija
- Japonija
- Honkongas
- Taivanas
- Prancūzija
- Malta
- Ispanija
- Slovėnija
- Čekija
Honkongas - Honkonge gyvenantys žmonės turi, kuo džiaugtis: vertinant saugumą ir saugą, jų šalis užėmė pirmąją vietą. Be to, Honkongas pateko į dešimtuką geriausiųjų verslo ir galimybių srityje.
Japonija - Japonijos gyventojai yra septinta sveikiausia pasaulio tauta, tačiau, kalbant apie asmenines laisves, ji tepasiekė 33-ąją vietą, tad bendras rezultatas ne pats geriausias.
Singapūras - šių metų reitinge Singapūras apsikeitė vietomis su Belgija. Svarbu pažymėti, kad šiais metais jam nebuvo lygių ekonomikos srityje.
Jungtinės Valstijos - galingiausia pasaulio valstybė surinko daugiausia balų sveikatos srityje, tačiau netikėtai paaiškėjo, kad šalies gyventojai - vieni iš tų, kurie jaučiasi nesaugiausi. Šioje kategorijoje Amerika užėmė tik 33 vietą, tad ir bendras rezultatas pernelyg nedžiugina.
Airija - iš praeitais metais parengto reitingo šį kartą valstybė šoktelėjo į viršų per dvi pozicijas. Prie tokio gero rezultato labiausiai prisidėjo puikūs rodmenys saugos ir saugumo kategorijoje (ten Airija užėmė ketvirtąją vietą).
Kanada - remiantis „Gerovės indekso“ duomenimis, Kanada - valstybė, kurios gyventojai džiaugiasi didžiausiomis asmeninėmis laisvėmis.
Tokia analizė leido šiemet - jau antrus metus iš eilės - pirmąją vietą pagal gyvenimo lygį užimti ne JAV ar Šveicarijai, o Norvegijai.
Vertindami 178 pasaulio šalis, „The Economist“ ekspertai taikė tris skirtingus kriterijus: BVP vienam gyventojui pagal rinkos kursus, BVP atsižvelgiant į perkamosios galios paritetą (PPP) bei BVP, koreguotą pagal darbo valandas.
Šveicarija ir Singapūras pagal nominalų BVP atrodo įspūdingai, tačiau gyvenimas ten - brangus, o darbo valandos ilgos.
Antroje vietoje - Kataras, kurio turtą lemia gausūs energetiniai ištekliai.
Trečioje - Danija, kuri kaip ir Norvegija, pasižymi subalansuotu gyvenimo ritmu ir stipria socialine politika.
Tuo tarpu Jungtinės Amerikos Valstijos, nepaisant to, kad yra didžiausia pasaulio ekonomika pagal BVP, užima tik 4-7 vietas skirtinguose vertinimo modeliuose.
Jungtinė Karalystė šiemet liko toliau nuo lyderių - užimdama atitinkamai 19, 27 ir 25 vietas pagal vertinimo kriterijus.
Įdomu ir tai, kad didžiausias šuolis per metus priklauso mažai šaliai - Gvjanai, kuri pakilo net 17 pozicijų.
Sąrašo gale - Burundis, kurio pajamos sudaro vos 0,15 % Šveicarijos BVP vienam gyventojui.
Norvegijos atvejis rodo, kad tikras turtas nebūtinai pasireiškia prabangiais automobiliais ar stiklo dangoraižiais.
Šalis neskuba demonstruoti savo ekonominės galios, bet tyliai investuoja į tai, kas svarbiausia: nemokamą sveikatos apsaugą, kokybišką švietimą, subalansuotą darbo ir poilsio santykį bei tvarią aplinką.
Ši strategija leidžia norvegams ne tik gerai uždirbti, bet ir gyventi oriai, turint laiko sau, šeimai ir bendruomenei.
Šiandien, kai vis dažniau kalbame apie gyvenimo kokybę, emocinę gerovę ir sveikatos išsaugojimą, Norvegija tampa ne tik ekonomikos lydere, bet ir vertybių švyturiu.
Jos pavyzdys rodo, kad valstybės klestėjimas priklauso ne nuo pelno siekimo bet kokia kaina, o nuo gebėjimo išmintingai subalansuoti ekonominius, socialinius ir ekologinius interesus.
tags: #turtingiausia #azijos #valstybe