Šiame straipsnyje panagrinėsime, kodėl Radvilos buvo laikomi viena turtingiausių ir įtakingiausių giminių LDK, kokią įtaką jie darė valstybės politikai, kultūrai ir visuomenei, bei kokį palikimą jie paliko Lietuvai ir Europai.
Radvilų kilmė ir įtaka LDK
15-18 a. buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų luomo aukštutinis sluoksnis. Didikų pagrindą sudarė turtingiausi ponai (vėliaviniai ponai), kurie įgijo daug valdų ir svarbiausias pareigybes. 15 a. pabaigoje didikais tapo ir išlikę stambesni kunigaikščiai (14 a.-15 a.
Radvilos atkakliai ir nuosekliai kovojo dėl LDK valstybinio savarankiškumo, atstovaudavo Lietuvos didžiajam kunigaikščiui, kai jo nebūdavo LDK. Nuo 16 a. vidurio dalis Radvilų tapo protestantais, reformacijos LDK rėmėjais ir skleidėjais.
Radvilų giminės pradininkas buvo Sirpučio sūnus didikas Kristinas (krikšto vardas) Astikas (m. 1442 ar 1443; Astikai). Šio sūnus Radvila Astikaitis (m. 1477) 1433-34 ir nuo 1463 (kitais duomenimis, 1420-28, 1433-34, 1440-apie 1452 ir nuo maždaug 1459) buvo LDK krašto (žemės) maršalka, nuo 1463 Trakų vaivada, nuo 1475 Vilniaus kaštelionas.
Radvilų šakos
Nekarūnuotais karaliais vadinami Radvilos nuo XVI amžiaus pradžios skiriami į tris Radvilų giminės atšakas:
- Medilo šaka, kuri išmirė XVI a. Šios giminės šakoje liko tik moterys, kurios ištekėjo į kitas gimines ir šaka tarsi nutrūko.
- Antroji šaka - Biržų-Dubingių. Paskutinė šios šakos atstovė Liudvika Karolina Radvilaitė mirė 1695 metais.
Juodojo ir Rudojo Radvilų palikuoniai tapo Nesvyžiaus‑Olykos ir Biržų‑Dubingių šakų pradininkais.
Radvilų giminės genealoginis medis
Radvilų turtas ir valdos
Turtingi ir įtakingi kaip karaliai Radvilos, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikai, užėmę svarbius postus mūsų valstybėje, vien tik Vilniaus mieste turėjo devynias rezidencijas. 1528 LDK kariuomenei nuo 18 240 dūmų davė 760 raitelių, 1567 nuo 28 170 - 940 raitelių ir 1585 pėstininkus. Turėjo ir savo privačią kariuomenę (iki 6000 žmonių) su artilerija, Palenkės Białos (dabar Biała Podlaska), Biržų, Liubčios (prie Naugarduko), Myriaus, Nesvyžiaus, Slucko ir Olykos (Voluinės sr.) pilis.
Šie rūmai, dabar pakankamai aptriušę, esantys Vilniaus gatvėje, buvo septintieji, priklausę Radvilų giminei. Rūmų istorija yra tokia: XVI a., prie Vilijos (Vilniaus) vartų, Didžiosiose Lukiškėse, Mykolas Radvila Juodasis iš didikų Kiškų nusipirko žemės sklypą su mediniais pastatais. O XVII a. Jonušas Radvila pastatė čia nuostabius mūrinius rūmus, kurie buvo patys gražiausi mieste.
Klecko, Myriaus, Nesvyžiaus ir Olykos valdos buvo paverstos ordinacijomis (nedalomomis valdomis, dar vadintomis majoratais, kuriuos paveldi vyriausieji sūnūs). Paskutinis Nesvyžiaus ir Klecko Radvilų šakos atstovas ir ordinacijos savininkas buvo Leonas Vladislovas (m. 1959), Olykos šakos ir ordinacijos - Jonušas Pranciškus (m. 1967); šių šakų palikuoniai tebegyvena.
Ši giminė unikali kaip žemvaldžiai, jų turtai - 15 mln. ha žemės - sunkiai įsivaizduojami. Jie išlaikė šiuos turtus, nes žemė ėjo į bendrą Radvilų fondą, ir jos negalima buvo nei parduoti, nei dovanoti ar atiduoti kraičiui. Didžiausios Radvilų valdos buvo Baltarusijoje, ir jie išliko patys turtingiausi iki sovietų okupacijos pradžios.
LDK istorija Bastūnas Radvila Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio kelionė į Jeruzalę
Žymūs Radvilų giminės atstovai
16-18 a. 22 Radvilos buvo kancleriai, maršalkos (maršalka, maršalka), etmonai ir iždininkai, 37 vaivados, 2 vyskupai, kardinolas ir karalienė.
* Mikalojus Radvila Juodasis (1515-65) - Lietuvos didysis kunigaikštis, reformacijos Lietuvoje pradininkas.* Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis (1549-1616) - valstybės ir kultūros veikėjas, piligrimas, keliautojas, parašęs knygą apie savo kelionę į Jeruzalę.* Barbora Radvilaitė (1520-23, m. 1551) - Lenkijos karalienė ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė, Žygimanto Augusto žmona.* Jurgis Radvila (1556-1600) - pirmasis Lietuvos kardinolas.* Jonušas Radvila (1612 -1655) - eruditas, mokėjęs keturias kalbas, karvedys, politikas, reformatų globėjas, gimęs Papilėje prie Biržų, kunigaikščio Kristupo Radvilos ir Onos Kiškaitės šeimoje buvo rūmų, kuriuose ir įsikūręs šis muziejus, šeimininkas.
Radvilų palikimas Lietuvai
Nors ir kiek apleisti vieni iš devynių buvusių Vilniuje Radvilų rūmų gali didžiuotis didele sukauptų eksponatų kolekcija - muziejuje pristatomas vienos iš garsiausių, turtingiausių ir įtakingiausių Lietuvos didikų giminių - Radvilų - palikimas.
Atgimimo metais susidomėta garsiosios giminės palikimu ir istorine atmintimi. 1990 metais rūmai pradėti renovuoti, nuo 1991 metų čia atsidarė Lietuvos Dailės muziejus. Nuspręsta, kad muziejuje bus eksponuojama Vakarų Europos dailė, nes Dailės muziejuje buvo labai daug to laikotarpio eksponatų. Nuspręsta naujame muziejuje dvi sales paskirti Radvilų giminės istorijai.
Dubingiuose prieš porą metų atrasti septynių Radvilų palaikai. Vienas iš stendų muziejuje lankytojui rodo, kaip atrodė Dubingiai XV a. Archeologinių kasinėjimų metu rasti ir stalo įrankiai, kuriuos į Lietuvą atvežė Bona Sforca, ištekėjusi už Žygimanto Senojo. Taip pat italė į Lietuvą atvežė ir Renesanso madas - mūsų šalyje pradėtos nešioti ir ypatingos apykaklės, kurios dažnai būdavo brangesnės už patį kostiumą.
Šiandien nuvykę į Dubingius nusiviltumėme - jie atrodo kaip bažnytkaimis. Archeologai ten prieš keletą metų atrado bažnyčios pamatus, kuriuose ir aptikti Radvilų palaikai.
Radvilų giminės atstovų išlikę Lenkijoje: neseniai Konstantinas buvo sveikatos ministras, du Radvilos - viceministrai, kiti - ambasadoriai, verslininkai, filantropai. Turėsime pirmąjį Radvilą - Konstantiną, kuris, kaip ambasadorius, atstovaus Lenkijai Lietuvoje.
Apibendrinant, Radvilos buvo viena iš įtakingiausių ir turtingiausių giminių LDK istorijoje. Jų palikimas jaučiamas iki šiol, o giminės istorija tebėra įdomi ir aktuali tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
tags: #turtingiausia #ldk #didikas