Turtingiausios Europos šalys pagal BVP

Pinigai - tik pradžia. Įprastai kalbėdami apie turtingiausias pasaulio šalis, dažnai žvelgiame į bendrąjį vidaus produktą (BVP) vienam gyventojui. Tačiau šis skaičius, nors ir patrauklus savo paprastumu, slepia tikrąją gyvenimo kokybę.

Nors Europoje yra valstybių, kurios turi sukaupusios daug turto, tačiau Vokietija dėl savo milžiniškos ekonomikos išsiskiria iš minios. Oficialiai turtingiausia Europos šalimi yra laikoma Vokietija, kurios bendras vidaus produktas (BVP) 2023 m. siekė net 4,46 trilijonus JAV dolerių (4,25 trilijonus eurų), rašoma „Express“.

Visame pasaulyje Vokietija turi trečią pagal dydį ekonomiką, kuri nusileidžia tik JAV ir Kinijai. Jungtinė Karalystė yra laikoma viena turtingiausių Europos šalių, tačiau ji vis dar gerokai atsilieka nuo Europos lyderės Vokietijos.

Vokietijos ekonomika Vokietijos ekonomiką skatina gamybos, inovacijų ir paslaugų derinys. Šalis eksportuoja visame pasaulyje žinomus produktus, tarp kurių pirmauja automobiliai, cheminės priemonės ir pramonės mašinos. Tačiau jos ekonomiką sudaro ne tik stambios pramonės šakos, čia taip pat veikia „Mittelstand“ - mažų ir vidutinių įmonių tinklas. Šios įmonės yra pelniusios „paslėptų čempionų“ pravardę, kurios savo sektoriuose turi beveik pusę pasaulinės rinkos lyderių.

Be to, Vokietijoje yra itin populiari atsinaujinančioji energija. Dėl ambicingos energetikos pertvarkos, šalis tapo vėjo ir saulės energijos lydere, o atsinaujinantys energijos šaltiniai dabar tiekia beveik pusę elektros energijos. Dėl šio įsipareigojimo siekti tvarumo Vokietija pelnė pirmosios pasaulyje didžiausios atsinaujinančiosios energijos ekonomikos titulą.

Šalis taip pat traukia investuotojus dėl savo centrinės Europos vietos ir geros reputacijos mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje. Moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) ji skiria daugiau kaip 3 proc. BVP, o tai skatina pažangą visose srityse - nuo technologijų iki žaliosios energijos. Remiantis inovacijų agentūros pateiktais duomenimis, 2023 metais Lietuva MTEP skyrė 772 mln. eurų, kas sudaro 1,07 proc. BVP.

Vokietija taip pat yra pasaulinė prekybos mugių lyderė, nes tokiuose miestuose kaip Kelnas, Hanoveris ir Diuseldorfas vyksta du trečdaliai didžiausių pasaulio renginių. Vis dėlto manoma, kad 2024 m. ekonomikos augimas šiek tiek sumažės dėl silpnesnės pasaulinės paklausos, tačiau ekspertai prognozuoja, kad nuo 2025 m. prasidės Vokietijos ekonomikos atsigavimas, kurį skatins didesnis darbo užmokestis.

Tačiau, norint sukurti tikrą ir sąžiningą pasaulio turtingumo žemėlapį, būtina ne tik skaičiuoti pinigus, bet ir žiūrėti, kiek jų lieka gyvenimui. Tokia analizė leido šiemet - jau antrus metus iš eilės - pirmąją vietą pagal gyvenimo lygį užimti ne JAV ar Šveicarijai, o Norvegijai.

Vertindami 178 pasaulio šalis, „The Economist“ ekspertai taikė tris skirtingus kriterijus: BVP vienam gyventojui pagal rinkos kursus, BVP atsižvelgiant į perkamosios galios paritetą (PPP) bei BVP, koreguotą pagal darbo valandas. Šveicarija ir Singapūras pagal nominalų BVP atrodo įspūdingai, tačiau gyvenimas ten - brangus, o darbo valandos ilgos. Antroje vietoje - Kataras, kurio turtą lemia gausūs energetiniai ištekliai. Trečioje - Danija, kuri kaip ir Norvegija, pasižymi subalansuotu gyvenimo ritmu ir stipria socialine politika.

Tuo tarpu Jungtinės Amerikos Valstijos, nepaisant to, kad yra didžiausia pasaulio ekonomika pagal BVP, užima tik 4-7 vietas skirtinguose vertinimo modeliuose. Jungtinė Karalystė šiemet liko toliau nuo lyderių - užimdama atitinkamai 19, 27 ir 25 vietas pagal vertinimo kriterijus. Įdomu ir tai, kad didžiausias šuolis per metus priklauso mažai šaliai - Gvjanai, kuri pakilo net 17 pozicijų.

Vertinant turtingumą pagal darbo valandų grąžą, kai kurios šalys išryškėja dėl tam tikrų demografinių ar socialinių ypatumų. Panašiai - Italijoje ir Nigerijoje. Italijoje vis daugiau gyventojų išeina į pensiją, Nigerijoje - dauguma dar net nepasiekė darbingumo amžiaus. Sąrašo gale - Burundis, kurio pajamos sudaro vos 0,15 % Šveicarijos BVP vienam gyventojui. Tai viena jauniausių pasaulio šalių - dauguma jos gyventojų dar net nesulaukė 17 metų.

Norvegijos atvejis rodo, kad tikras turtas nebūtinai pasireiškia prabangiais automobiliais ar stiklo dangoraižiais. Šalis neskuba demonstruoti savo ekonominės galios, bet tyliai investuoja į tai, kas svarbiausia: nemokamą sveikatos apsaugą, kokybišką švietimą, subalansuotą darbo ir poilsio santykį bei tvarią aplinką. Ši strategija leidžia norvegams ne tik gerai uždirbti, bet ir gyventi oriai, turint laiko sau, šeimai ir bendruomenei.

Kai kurios šalys, nors atrodytų turtingos, į šį reitingą nepateko dėl duomenų iškraipymo. Airija buvo pašalinta, nes jos BVP iškreipia mokesčių politika ir daugybės tarptautinių korporacijų buveinių buvimas.

Šiandien, kai vis dažniau kalbame apie gyvenimo kokybę, emocinę gerovę ir sveikatos išsaugojimą, Norvegija tampa ne tik ekonomikos lydere, bet ir vertybių švyturiu. Jos pavyzdys rodo, kad valstybės klestėjimas priklauso ne nuo pelno siekimo bet kokia kaina, o nuo gebėjimo išmintingai subalansuoti ekonominius, socialinius ir ekologinius interesus.

Turtingiausios šalys pagal BVP vienam gyventojui (USD)

Žemiau pateikiamas turtingiausių šalių sąrašas pagal BVP vienam gyventojui:

Vieta Šalis BVP vienam gyventojui (USD) Plotas (kv. km)
1 Monakas 187.650 2
2 Lichtenšteinas 157.040 160
3 Liuksemburgas 116.745 2.586
4 Norvegija 97.227 385.186
5 Kataras 96.732 11.437
6 Makao (Kinija) 96.038 29,5
7 Bermuda (JK) 89.795 53,3
8 Šveicarija 85.397 41.285
9 San Marinas 62.189 61,19
10 Airija 53.648 69.797
11 Singapūras 52.888 719,1
12 Islandija 52.423 103.001
13 Danija 52.212 41.543
14 Austrija 51.378 83.879

tags: #turtingiausios #europos #salys