Turtingiausios pasaulio šalys: sąrašas ir apžvalga

Visame pasaulyje nėra dviejų vienodų valstybių. Jų skirtingas istorinis vystymasis bei geografinė padėtis paveikė taip, kad kiekviena turi skirtingą išsivystymo lygį, gyventojų skaičių, jų gyvenimo būdą bei sąlygas. Norint pritaikyti kitų šalių patirtį, atsirado būtinumas šalių grupavimui.

Tačiau nepriklausomai nuo tikslaus ekonomikos apibrėžimo, šis bendras šalių klasifikavimas kartais keičiasi priklausomai nuo lanksčios analizės, pateikiant pakankamai prasmingos informacijos. Tačiau kai kurios neteikia informacijos Pasauliniam Pinigų Fondui (PPF), nes jos nėra to Pasaulinio Fondo narys, bet vis dėl to jų veiklą bandoma kontroliuoti. Tokios šalys yra Kuba ir Demokratinė Korėjos Respublika, šios dvi šalys nėra PPF narys, tačiau San Marinas - pakankamai išsivysčiusios ekonomikos šalis, bet jos duomenų bazė nėra suformuota iki galo.

Kiekviena iš tų didelių šalių skirstymo grupių dar dalinama į mažesnius pogrupius. Pereinamosios ekonomikos šalims taip pat naudojamas regioninis skirstymas.

7 Didžiausios šalys, turinčios aukščiausią BVP lygį yra - JAV, Japonija, Vokietija, Prancūzija, Italija, Didžioji Britanija ir Kanada - sudaro didžiausių išsivysčiusių šalių pasaulio šalių grupę, dažniausiai vadinamos “Didysis septintukas” (D-7, angliškai G-7).

Į besivystančių šalių grupę įeina 1125 šalys, kurios negali būti apibūdintos kaip išsivysčiusios šalys arba kaip pereinamosios ekonomikos šalys. Kadangi visos ne išsivysčiusios šalys Europoje išskyrus Malta ir Turkija įeina į pereinamosios ekonomikos šalių grupę, dažniausiai šios šalys priskiriamos prie Pietų vidurio ir Turkijos regiono. Taip pat čia priskiriami Egiptas ir Libanas, o ne prie Afrikos valstybių.

Trys papildomi grupavimai pagal regionus - Sacharos regionas (išskyrus Nigerija ir Pietų Afrika) bei Azijos regionas (išskyrus Kinija ir Indija), kadangi šios šalys išsiskiria iš kitų tam regionui būdingų bruožų ir gali turėti nemažai įtakos rodikliams. Taip pat besivystančios šalys klasifikuojamos pagal analitines grupes, kurioms priklauso ir kitas grupes.

Prie analitinės šalių grupės priskiriamos šalys, kurios pagrindines pajamas gauna iš eksporto arba iš užsienio. Pirmas iš pajamų šaltinių yra kuro eksportavimas į kitas šalis - galima sakyti, kad šalis gyvena tik eksportuojamo kuro dėka. Ir kitų šalių pagrindinių šaltinių yra ne eksportuojamas kuras, o kiti šalyje gaminami produktai.

Bendrasis bruožas būdingas pereinamosios ekonomikos šalims yra ekonomikos kontrolė iš administracinio centro ir besiremiantis rinkos ekonomikos principais. Kitas bruožas - lėšų pertransformavimas iš bankrotojančių arba nuostolingų stambių pramonės objektų.

Taip pat keletas šalių gali būti priskirtas prie pereinamosios ekonomikos šalių tokios kaip: Kinija, Kambodžis, Lao Demokratinė Respublika, Vietnamas ir kelios Afrikos šalys. Dauguma iš jų yra žemės ūkio, mažų pajamų turinčios valstybės, kurioms išgyvenimo tikslas - yra ekonomikos keitimas ir vystymas.

Šalių tipai pagal išsivystymo lygį:

• Industriškai išsivystęs, kurioms priklauso JAV, Kanada, Australija, Naujoji Zelandija, Japonija ir dauguma Vakarų Europos šalių. Šios šalys turi susiformavusią rinkos ekonomiką, pagrįstą dideliais pagrindinio kapitalo, kvalifikuoto darbo ištekliais, pažangiausiomis gamybos technologijomis.
• Besivystančios šalys esančios Afrikoje, Azijoje ir Lotynų Amerikoje. Jos dar nepraėjo industrializacijos stadijos, gyventojai daugiausiai dirba žemės ūkyje, mažai raštingi, didžiulis nedarbas, sparčiai auga gyventojų skaičius. Šalys augina eksportui vieną ar kelias žemės ūkio kultūras, tiekia užsieniui kokią nors iškasamą žaliavą.
• Buvusios socialistinės šalys valstybės, pereinančios nuo centralizuotos ekonomikos prie rinkos ekonomikos. Dar kol kas neaišku, kokiu keliu pasuks buvusios Sovietų Sąjungos ir kitos buvusios komunistinės Rytų Europos valstybės, nes daugelyje jų gamybos apimtis vienam gyventojui gerokai krito.

Vakarų šalių statistika ekonominę raidą, valstybių išsivystymo lygį nustato pagal žmonių perkamąją galią. Perkamoji galia matuojama, tiriant jų nustatytą prekių ir paslaugų krepšelį. Jame analizuojama 840 įvairiausių prekių ir paslaugų, 300 įrengimų ir mašinų, 7 statybos objektai.

Per 1950-1996 metų laikotarpį pasireiškė laipsniško pajamų diferenciacijos švelnėjimo ir šalių, turinčių aukštus ir žemus BVP vienam gyventojui rodiklius, ekonominio vystymosi tam tikro suartėjimo tendencija. Pasaulio BVP, gaminamo šalyse, kuriose gyvena 10 proc. neturtingiausių žmonių, lyginamasis svoris padidėjo nuo 1.2 iki 1.5 proc., tuo tarpu pasaulinio BVP, gaminamo šalyse, kuriose gyvena 10 proc. turtingiausių žmonių, dalis sumažėjo nuo 44.1 iki 40.4 procento. Analogiškos tendencijos buvo būdingos ir kvintiliniam pajamų paskirstymui.

Per šį laikotarpį sumažėjo ir skirtumas tarp maksimalių ir minimalių BVP vienam gyventojui lygių - nuo 128 iki 108 kartų.

Besivystančios šalys skiriasi sugebėjimais pagerinti savo ekonominę padėtį per tam tikrą laiką. Trečiojo pasaulio priešakyje sparčiai besivystančios šalys, vadinamos naujomis industrinėmis šalimis - tai Brazilija, Argentina, Meksika, Malaizija, Honkongas, Izraelis, Singapūras, Pietų Korėja, Taivanis.

Pagal Jungtinių Tautų klasifikaciją prie naujų industrinių šalių yra priskiriamos tos valstybės, kurios pagal daugelį ekonominių rodiklių gerokai pralenkia kitas trečiojo pasaulio šalis ir ne tik artėja prie JAV bei Vakarų Europos šalių, bet kai kuriais atvejais jas pralenkia. Iš svarbesnių rodiklių galima paminėti BVP apimtį vienam žmogui, vidutinis BVP padidėjimo tempas, apdirbamosios pramonės lyginamasis svoris BVP, pramonės gaminių eksportas ir jų dalis visame eksporte, pramonės produkcijos konkurencingumas pasaulinėje rinkoje, tiesioginių investicijų užsienyje apimtis.

BVP absoliutus dydis neturi pastovios reikšmės ir priklauso nuo daugelių ekonomikos faktorių kiek būtent bus sukurta šalyje bendraus produkto.

Pagrindinis dėmesys analizuojant tam tikros šalies būklę turi būti suteiktas ne tik realaus BVP dydžiui, kuris kartais gali būti nepakankamai adekvatus, bet reikia atkreipti dėmesį ir į vartojimo kainų indeksą bei šalyje esantį nedarbo lygį.

Ekonominis augimas - tai BVP dalis, tenkanti vienam gyventojui, atsižvelgiant perkamąją galią, apskaičiuota USD. Tarp žmogaus socialinės raidos ir šalies ekonominės plėtros nėra savaiminio, automatinio ryšio. Tai, kad 97 valstybėse žmogaus socialinės raidos indekso eiliškumas yra aukštesnis nei BVP (apskaičiuotas JAV doleriais pagal perkamosios galios paritetą), rodo, kad šios šalys efektyviai panaudoja pajamas žmogaus socialinės gerovės plėtrai. Žemesnis nei BVP socialinės raidos indekso eiliškumas yra 69 valstybė. Šios valstybės ne taip sėkmingai suderino ekonominį augimą su savo šalies gerove.

Matome, kad išsivysčiusios (Europos Sąjungos “stipriosios” bei JAV, Japonija pasižymi aukštais raštingumo rodikliais, BVP tenkančio vienam gyventojui lygiu) turi aukštą žmogaus socialinės raidos indeksą. Tuo tarpu Vidurio Europos šalys bei buvusios Sovietinės šalys turi žemesnį, tačiau pakankamai gerą raštingumo lygį savo šalyse, BVP dalį tenkančią vienam gyventojui bei vidutinį žmogaus socialinės raidos indeksą.

Lietuva, siekdama svarbiausio nacionalinės strategijos tikslo prisijungti prie išsivysčiusių ir demokratinių šalių, aukštai vertinančių kiekvieną savo šalies pilietį ir jo gyvenimo kokybę, susiduria su viena didžiausių problemų - užtikrinti vienodas galimybes visiems šalies gyventojams, nesvarbu, kokioje vietovėje jie gyvena - yra pagrindinis tikslas. Šio tikslo neįmanoma pasiekti, nesutelkus pastangų įvertinant teritorinių socialinės raidos skirtumų mastą bei priežastis. Ne mažiau svarbu pripažinti, kad šie skirtumai yra šalies problema ir kad būtina parengti strategiją jiems mažinti.

Regioninė politika suprantama kaip politika, kurios tikslas yra sumažinti atskirų valstybės regionų ekonominio ir socialinio išsivystymo skirtumus. Ekonominis regioninės politikos pagrindimas remiasi rinkos klaidos argumentu. Jo esmė yra ta, kad rinkos jėgos negali išlyginti regioninių išsivystymo netolygumų, nes nevienodas gamybos veiksnių mobilumas ir “pradinės” ekonominės veiklos sąlygos, tokios kaip infrastruktūros išsivystymo lygis.

Europoje, palyginti su JAV, darbo jėga yra ypač nejudri, jos mobilumą kausto kalbiniai ir kultūriniai skirtumai tiek tarp atskirų regionų, tiek tarp atskirų valstybių.

Per 1999 metus Lietuvos BVP sumažėjo 4,1%. Institucinėje plotmėje išlikę centralizuotos sistemos elementai, monopolizuota rinka bei nepakankamos investicijos į mokslą ir švietimą neleido visuomenei pilnai pasinaudoti pasaulinės techninės pažangos laimėjimais ir stabdė šalies ekonomikos raidą.

Regioninės plėtros programos, galinčios padėti išspręsti atsiliekančių apskričių ekonomikos ir užimtumo problemas, nebuvo labai efektyvios, todėl 1999 metais šalies ekonomikos recesija atnešė ypač skaudžių padarinių, bei jų poveikį galima buvo pajusti dar keletą metų.

20 amžiaus paskutinio dešimtmečio viduryje Lietuvoje prasidėjusio ekonomikos augimo priežastis - išteklių perkėlimas iš nenašios pramonės ir žemės ūkio į našesnę paslaugų sritį - lėmė Lietuvos apskričių ekonomikos raidos skirtumus. 1990m. kartu su energetika pramonės indėlis į ekonomiką sumažėjo iki 23,2%, o žemės ūkio iki 8,8%.

Daugiausiai BVP yra sukuriama didžiausiuose Lietuvos miestuose. 1998m. net 63,3% viso BVP buvo sukurta Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskrityse. Didžioji dalis mokslinio potencialo, net 95% buvo sutelkta Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskrityse, o tai sudarė sąlygas šiems regionams sparčiau nei kitoms šalies apskritims įsisavinti mokslinės techninės pažangos laimėjimus ir rasti naujų rinkų.

Neatsakius į klausimą, ar egzistuoja realus regioninės politikos poreikis Lietuvoje, neįmanoma adekvačiai įvertinti Lietuvos regioninės politikos pasiekimų ir trūkumų. Pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, ar Lietuvoje egzistuoja žymūs ekonominio ir socialinio išsivystymo skirtumai, kuriuos Vyriausybė regioninės politikos priemonėmis siektų sumažinti. Kaip ir kokiomis priemonėmis tai galima padaryti.

Pagrindinis teritorinių skirtumų indikatorius - vienam gyventojui tenkanti bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis - rodo, kad Lietuva savo ekonomine plėtra nėra homogeninė valstybė. Turtingiausios Vilniaus apskrities BVP vienam gyventojui daugiau nei du kartus viršijo skurdžiausios Tauragės apskrities BVP gyventojui ir šie skirtumai didėja.

Nors Lietuvoje priešingai nei Latvijoje ar Estijoje, egzistuoja ne vienas ekonominės plėtros centras, vis labiau ryškėja atotrūkis tarp urbanizuotų ir ne urbanizuotų regionų bei tarp dviejų didelių Lietuvos miestų - Vilniaus ir Klaipėdos - bei likusios šalies teritorijos. ir ateityje gali tik didėti. Taigi Lietuvos periferijoje daug silpniau nei centruose išplėtotas privatus sektorius, ekonomikos struktūroje dominuoja didelės ar vidutinio dydžio senos pramonės įmonės, kurios artėja prie bankroto ribos, silpnai išvystytas paslaugų sektorius.

Regioniniai socialinių rodiklių skirtumai taip pat yra ryškūs. Jei ypač gali (ekonominio ir socialinio išsivystymo skirtumai) gali paaštrėti vykstant tolesnei žemės ūkio ir pramonės restruktūrizacijai, kurią spartina pasirengimas narystei Europos Sąjungoje.

Pasaulio ekonomika susiduria su iššūkiais, tačiau egzistuoja daugybė valstybių, kurioms šiuo metu sekasi puikiai. Sudarant turtingiausių valstybių sąrašą buvo atsižvelgta į vienintelį kriterijų - BVP dalį tenkančią vienam gyventojui. Visiškai nesvarbu ar sąraše esančioms valstybėms vadovauja konstitucijos normos ar karalius, jas vienija stipri pramonė. Žinoma, kai kurios jų negali skųstis ir gausiais naftos ištekliais.

10. Austrija. Valstybė, kurioje buvo sukurti „PEZ“ saldainiai, užima dešimtą vietą. Šalis, turinti 8,41 mln. gyventojų, pasižymi stipriais statybos, metalurgijos ir maisto produktų sektoriais.

9. Airija. Trilapio dobilo tėvynė, iškentusi sunkų karą dėl nepriklausomybės ir turinti 4,58 mln. gyventojų, šiuo metu užima devintąją sąrašo vietą. Pagrindinės šios šalies pramonės šakos - metalurgija, tekstilė ir maisto pramonė.

8. Nyderlandai. 16,68 mln. gyventojų turinti valstybė, garsėja mažu nedarbo lygiu. Aukštą pragyvenimo kokybę olandams užtikrina stiprus žemės ūkis, metalurgija ir inžinerinės kompanijos.

7. Šveicarija. Nepaisant to, kad šalis yra gerai žinoma dėl šveicariško peilio ir šokolado, tenka pripažinti, jog tai viena labiausiai investuotojų pamėgtų valstybių. Gyventojų skaičius 7,86 mln. Ekonomika paremta turizmu, chemijos pramone ir plataus spektro mašinų gamyba.

6. Jungtinės Amerikos Valstijos. Laisvės žemė yra didžiausia į šį sąrašą patenkanti valstybė. 310 mln. gyventojų. Pagrindiniai JAV pramonės ramsčiai yra nafta, plienas ir automobiliai.

5. Singapūras. Ši pietryčių Azijos valstybė yra įsikūrusi 63 salose, kuriose telpa 5,07 mln. gyventojų. Pagrindiniai šalies ekonomikos varikliai - elektronika, chemija ir finansinės paslaugos.

4. Norvegija. Norvegijos karalystė tebėra viena iš nedaugelio valstybių, kurioje 4,97 mln. gyventojų iki pat šių dienų tebevaldo monarchai. Pagrindinius ekonomikos sektorius iki pat šiol kontroliuoja valstybė. Šiandien norvegai turi būti dėkingi už turtingus naftos, dujų ir jūrų gėrybių išteklius.

3. Jungtiniai Arabų Emyratai. Būtent šioje valstybėje yra įsikūręs didžiausias pasaulyje prekybos centras „The Dubai Mall“. Valstybę sudaro šešių emyratų sąjunga, kurioje gyvena 8,26 mln. piliečių. Nieko nuostabaus, kad pagrindinis gerovės šaltinis šioje valstybėje yra nafta, tačiau JAE garsėja ir chemijos, cemento bei aliuminio pramone.

2. Liuksemburgas. BVP dalis tenkanti vienam asmeniui - 89,562 JAV dolerių. Nykštukinė Europos valstybė ne tik džiaugiasi aukštu pragyvenimo lygiu bet ir gali pasigirti savo kalba, kurią supranta 0,51 mln. gyventojų. Vis dėlto valstybėje yra trys oficialios kalbos - prancūzų, vokiečių ir liuksemburgiečių. Pagrindinės veiklos sritys šioje valstybėje - bankininkystė, finansinės paslaugos, plienas ir geležis.

1. Kataras. Kataras yra turtingiausia pasaulio valstybė. 2022 metais jame vyks pasaulio futbolo čempionatas. Valstybėje vos 1,69 mln. gyventojų, tačiau ji gali džiaugtis itin gausiais naftos ištekliais, kurie užtikrina puikų gyvenimą.

Bendra į sąrašą įtrauktų asmenų turto vertė išaugo 23 proc. - nuo 4,4 trln. JAV dolerių 2016 metų pabaigoje iki 5,3 trln. JAV dolerių. Šis prieaugis iš esmės atitinka akcijų indeksų „MSCI World“ ir S&P 500 pakilimą - abu šie indeksai per metus pakilo po maždaug 20 procentų.

Sėkmingiausi 2017 metai buvo interneto mažmenininkės „Amazon.com“ vadovui Jeffui Bezosui - jo turto vertė padidėjo 34,2 mlrd. JAV dolerių, taigi dabar jis yra turtingiausias pasaulio gyventojas. Dar lapkričio pabaigoje jo turto vertė viršijo 100 mlrd. JAV dolerių, tačiau gruodžio 26 dieną šis rodiklis sumažėjo iki 99,6 mlrd. JAV dolerių.

Kinijos nekilnojamojo turto įmonės „China Evergrande“ įkūrėjas Hui Ka Yanis savo turtą padidino 4,5 karto, arba 25,9 mlrd. JAV dolerių. Po tokios įspūdingos sėkmės jis tapo turtingiausiu Azijos gyventoju. Antroje vietoje Azijos milijardierių sąraše puikuojasi Kinijos interneto milžinės „Tencent Holdings“ vadovas Ma Huatengas. Jo turto vertė padidėjo beveik du kartus iki 41 mlrd. JAV dolerių. Apskritai į „Bloomberg“ indeksą įtraukti 38 Kinijos milijardieriai 2017 metais praturtėjo 177 mlrd. JAV dolerių, arba 65 procentais. Šis prieaugis procentais yra didžiausias tarp visų pasaulio šalių.

Tuo tarpu bendra 159 JAV milijardierių turto vertė pernai išaugo 18 proc., arba 315 mlrd. JAV dolerių, ir dabar jie valdo turto už maždaug 2 trln. JAV dolerių.

Tačiau buvo ir nemažai turtuolių, kuriems 2017 metai buvo nesėkmingi. Pavyzdžiui, prancūzų verslininkas Patrickas Drahi nuo metų pradžios neteko 4,1 mlrd. JAV dolerių, arba 39 proc. savo turto. O garsus Saudo Arabijos investuotojas, princas al-Walidas ben Talalis po sulaikymo, kuris buvo susijęs su valdžios vykdomomis kovos su korupcija priemonėmis, prarado 1,9 mlrd. JAV dolerių. Jo turtas vertinamas 17,8 mlrd. JAV dolerių.

Iš 500 milijardierių, įtrauktų į sąrašą, 2017-aisiais sumažėjo 58 asmenų turto vertė - iš viso 46 mlrd. JAV dolerių.

Dolerinių milijardierių sąrašas 2017 metais pasipildė 67 naujais vardais. Įspūdingiausiai jame debiutavo Henry Lauferis, matematikas ir vienas iš investicijų įmonės „Renaissance Technologies“ savininkų, - jo turtas vertinamas 4 mlrd. JAV dolerių. Pasak šaltinių, kiti šios įmonės savininkai - Robertas Merceris ir Peteris Brownas - taip pat yra milijardieriai, tačiau šios informacijos kol kas nepavyko patvirtinti.

Kiekvienais metais milijonai žmonių keliauja į įvairiausius pasaulio kampelius, norėdami pažinti naujas kultūras, pasigrožėti nuostabiais gamtos vaizdais, paragauti vietinių patiekalų ir aplankyti žymiausius istorinius objektus. Tarptautinis turizmas daro didelę įtaką ne tik pasaulio ekonomikai, bet ir keičia šalių, kurias lanko keliautojai, kultūrą bei aplinką.

Remiantis Pasaulio turizmo organizacijos (PTO) duomenimis, buvo sudarytas lankomiausių pasaulio šalių sąrašas bei apžvelgta, kas traukia turistus į šias vietas.

10. Jungtinė Karalystė vilioja lankytojus ne tik savo turtinga istorija ir garsiais paminklais, bet ir karališku Londono žavesiu.

9. Vokietija traukia turistus dėl savo vaizdingų kraštovaizdžių, istorinių paminklų ir, žinoma, kasmet vykstančio Oktoberfest festivalio.

8. Tailandas kviečia turistus pasinerti į savo karališkus rūmus, senovės griuvėsius, įspūdingas šventyklas ir unikalią kultūrą.

7. Meksika žavi savo spalvinga kultūra, gardžia virtuve, saulėtais paplūdimiais ir žymiomis majų bei actekų civilizacijų liekanomis.

6. Turkija - tai nepakartojamas Rytų ir Vakarų kultūrų mišinys, kur Stambulo istoriniai paminklai ir Antalijos turkio spalvos pakrantės traukia lankytojus.

5. Italija garsėja savo meno kūriniais, istorija, mada, maistu ir vynu.

4. Kinija, turinti senovinę istoriją, įvairią kultūrą ir įspūdingus paminklus, tokius kaip Didžioji kinų siena, toliau traukia lankytojus iš viso pasaulio.

3. Jungtinės Valstijos suteikia lankytojams daugybę pasirinkimų - nuo gyvybingų Niujorko gatvių iki Kalifornijos auksinių pakrančių ir Floridos pramogų parkų.

2. Ispanija traukia turistus savo turtinga istorija, saulėtais paplūdimiais, įspūdinga architektūra ir flamenko muzika.

1. Prancūzija pirmauja tarp lankomiausių šalių pasaulyje, kasmet pritraukianti milijonus turistų, kurie nori patirti jos turtingą istoriją, kultūrinį paveldą, išskirtinius vynus ir pasaulinio lygio kulinariją.

Štai sąrašas šalių pagal BVP vienam gyventojui:

1. Monakas - BVP vienam gyventojui: 187.650 USD. Pagrindinis pajamų šaltinis - turizmas, azartiniai lošimai, farmacija, bankininkystė, elektronika.
2. Lichtenšteinas - BVP vienam gyventojui: 157.040 USD. Pagrindinės ūkio šakos - inžinerija ir maisto pramonė.
3. Liuksemburgas - BVP vienam gyventojui: 116.745 USD. Versle dominuoja bankininkystės paslaugos.
4. Norvegija - BVP vienam gyventojui: 97.227 USD. Daug vertingų gamtinių išteklių: naftos, mineralų, miškų, žuvies, hidroenergijos.
5. Kataras - BVP vienam gyventojui: 96.732 USD. Ekonomikos varomoji jėga - naftos, gamtinių dujų gavyba bei perdirbimas.
6. Makao - BVP vienam gyventojui: 96.038 USD. Daugiausiai pajamų valstybė gauna iš turizmo ir azartinių žaidimų.
7. Bermuda - BVP vienam gyventojui: 89.795 USD.
8. Šveicarija - BVP vienam gyventojui: 85.397 USD. Daugiausiai pajamų neša bankininkystė, prabangos prekės.
9. San Marinas - BVP vienam gyventojui: 62.189 USD. Daugiausia pajamų generuoja iš turizmo sektoriaus.
10. Airija - BVP vienam gyventojui: 53.648 USD. Šalies ekonominį pagrindą sudaro programinės įrangos kūrimas, paslaugų ir informacinių technologijų sektorius.
11. Singapūras - BVP vienam gyventojui: 52.888 USD.
12. Islandija - BVP vienam gyventojui: 52.423 USD.
13. Danija - BVP vienam gyventojui: 52.212 USD.
14. Australija - BVP vienam gyventojui: 51.378 USD.
15. Austrija - BVP vienam gyventojui: 45.817 USD.
16. Švedija - BVP vienam gyventojui: 45.033 USD.
17. Jungtiniai Arabų Emyratai - BVP vienam gyventojui: 40.438 USD.
18. Nyderlandai - BVP vienam gyventojui: 40.978 USD.
19. Bahamai - BVP vienam gyventojui: 22.219 USD.
20. Vatikanas - BVP vienam gyventojui: 21.198 USD.

Sudarydami galingiausių šalių reitingą, ekspertai, remdamiesi įvairiais kriterijais, tarp kurių kultūros istorija, gyvenimo kokybė ir pilietinis aktyvumas, įvertino 80 valstybių iš viso pasaulio. Vienas iš svarbiausių kriterijų - galia, kurią apibrėžia tai, kokią ekonominę ir politinę įtaką turi konkreti valstybė, kiek svarbus jos balsas tarptautinės politikos arenoje ir kokio dydžio karines pajėgas ji turi.

Bandant išsiaiškinti, kurios valstybės turi didžiausią įtaką, buvo apklausta per 21 tūkst. verslo lyderių, įvairių sričių ekspertų, elito atstovų ir paprastų žmonių. Pačia galingiausia valstybe įvardytos Jungtinės Valstijos, antroje vietoje atsidūrė Rusija.

Pateikiame 23 galingiausių pasaulio valstybių sąrašą:

1. Jungtinės Amerikos Valstijos
2. Rusija
3. Kinija
4. Didžioji Britanija
5. Vokietija
6. Prancūzija
7. Japonija
8. Izraelis
9. Saudo Arabija
10. Jungtiniai Arabų Emyratai
11. Pietų Korėja
12. Kanada
13. Turkija
14. Iranas
15. Šveicarija

tags: #turtingiausios #pasaulio #salys