Turtingiausi Vokietijos Žemės Ūkio Valdytojai: Kas Valdo Didžiausius Plotus?

Statistikos apie turtingiausius Vokietijos ūkininkus nėra daug. Skirtingai nei Kinijoje, Rusijoje ar JAV, Vokietijoje žmonės nemėgsta kalbėti apie pinigus, ypač jei jų turi. Tačiau, kai Vokietijos federalinė statistikos tarnyba 2020 m. atliko žemės ūkio surašymą, paaiškėjo kas valdo didžiausius žemės plotus.

Žemės ūkio surašyme, beveik 4 proc. arba 10 200 buvo juridiniai asmenys arba bendrijos. Iš šios grupės 3700 įmonių arba 36 proc. priklausė vadinamajai įmonių grupei, teigia „Destatis“ statistikai, arba, kitaip tariant, žemės ūkio holdingui. Tuo metu šios holdingo bendrovės valdė 1,84 mln. hektarų žemės ūkio paskirties žemės. Tai sudarė daugiau nei 11 proc. visos Vokietijos žemės ūkio paskirties žemės.

Šios didelės žemės ūkio bendrovės yra ypač susitelkusios Rytų Vokietijoje, o jų savininkai dažnai yra milijardieriai arba multimilijonieriai iš pramonės ir prekybos. Rytuose, priklausomai nuo federacinės žemės, jie valdo nuo 19 proc. visos žemės ūkio paskirties žemės Meklenburge-Vakarų Pomeranijoje ir 37 proc. Tiuringijoje. Žemės ūkio holdingo bendrovėms priklauso didžiuliai plotai. Priklausomai nuo federalinės žemės, kai kurios valdos siekia nuo 230 000 ha iki beveik 300 000 ha žemės.

Įdomu tai, kad pinigai, už kuriuos perkamos holdingo bendrovės, dažniausiai uždirbami ne iš žemės ūkio. Didžiųjų žemės savininkų, mėgstančių veikti slaptai, pavardės skamba beveik kaip pramonės ir prekybos savininkų.

Garsiausia Vokietijos žemės ūkio valda tikrai buvo nebeegzistuojanti „KTG-Agrar”, kuriai vadovavo Siegfried Hofreiter. Bendrovė buvo įtraukta į biržos prekybos sąrašą ir valdė iki 45 000 ha žemės plotus, daugiausia Meklenburge-Vakarų Pomeranijoje ir Brandenburge. Kai 2016 m. „KTG-Agrar“ bankrutavo, buvo įkurtas „Deutsche Agrar Holding“ (DAH), kuris perėmė didžiąją dalį „KTG-Agrar“ žemių, biodujų gamyklų.

„Deutsche Agrar Holding“ yra Gustavo Zecho fondo, įsikūrusio Brėmene, dukterinė įmonė, užsiimanti statybomis ir investicijomis. Šiandien „Deutsche Agrar Holding“ grupė yra visiškai integruota energetikos ir žemės ūkio bendrovė, turinti apie 400 darbuotojų, gaminanti dujas, elektrą ir šilumą iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Maždaug 200 kilometrų spinduliu aplink Berlyną valdo 22 biodujų jėgaines ir įvairiose vietose vysto didelius fotovoltinius projektus. Energija, pagaminta elektros, šilumos/šalčio ir biometano pavidalu, tiekiama daugeliui įmonių ir namų ūkių.

Kiti stambūs investuotojai, turintys daug tūkstančių hektarų dirbamos žemės, yra farmacijos įmonė „Merkle“, „Remondis“ įkūrėjas „Rethmann“, šildymo technologijų gamintojas Martin Viessman, baldų gamintojas ir konglomerato savininkas „Steinhof“.

Taip pat yra stambus pramonininkas Silvio Dornier, mažmenininkas Aldi Nord ir logistikos bendrovės „Fiege“ savininkai. Taigi visos šios įmonės gauna tiesiogines išmokas, kurias gauna visi žemės ūkio veiklos subjektai.

Kai Vokietijos vyriausybė paskelbė žemės ūkio valdų įmonių struktūrų ir daugybei dukterinių įmonių skiriamų ES žemės ūkio išmokų apžvalgą, paaiškėjo, kad „Deutsche Agrar Holding“, kurios būstinė yra Oranienburge, Brandenburge, yra didžiausia Vokietijos žemės ūkio holdingo bendrovė, turinti daugiau nei 36 žemės ūkio dukterines įmones ir valdanti daugiausiai žemės, o 2019 metais gavo 5,36 mln.

Ne ką atsiliko įmonių tinklas „Lindhorst Group“, valdantis 19 dukterinių įmonių, ir per 2019 metus gavęs 3,38 mln. Luko fondas, užsiimantis žemės ūkiu gavo ne mažiau kaip 3,01 mln. eurų. Šis fondas priklauso Albrechtų šeimai ir kartu su kitais dviem šeimos fondais jiems priklauso 100 proc. „Aldi Nord“ akcijų.

Ketvirtoje vietoje - Steinhoff grupė Westerstede, kuri turi 23 dukterines įmones ir iš ES gavo apie 3 mln.

Europos Milijardieriai: Kurie Šalys Dominuoja?

Turtinė nelygybė - viena opiausių problemų visame pasaulyje, ne išimtis ir senasis žemynas. Beveik visose Europos šalyse 1 proc. turtingiausių gyventojų valdo bent 20 proc. viso turto, o daugeliu atvejų ši dalis viršija ir 25 proc., rodo „Our World in Data“ duomenys. Ne vienoje Europos šalyje gyvena dešimtys milijardierių.

Vokietija - Europos milijardierių centras. Pasauliniame milijardierių reitinge geriausiai iš visų Europos šalių atrodo Vokietija. Šioje šalyje gyvena daugiausia milijardierių visame žemyne - iš viso net 171, o jų bendras grynasis turtas siekia 676,4 mlrd. eurų. Turtingiausias Vokietijos žmogus - Dieteris Schwarzas, kurio turtas vertinamas 35 mlrd. eurų (jis 37-asis turtingiausias pasaulyje).

Italija Europoje pagal milijardierių skaičių yra antra - čia gyvena 74 milijardieriai. Jų bendrasis grynasis turtas siekia 289 mlrd. eurų, o turtingiausias Italijos žmogus yra Giovanni Ferrero, turintis turto už 32,6 mlrd. eurų (jis 41-asis turtingiausias pasaulyje).

Jungtinėje Karalystėje gyvena 55 milijardieriai, kurių bendra grynojo turto vertė siekia 203 mlrd. eurų. Turtingiausias šalies gyventojas yra Michaelas Plattas, kurio turtas vertinamas 16 mlrd. eurų. Pasaulyje jis užima 106-ąją vietą.

Milijardierių skaičius pagal šalis

Prancūzų milijardierius Arnault - vienas turtingiausių planetos žmonių. 2025 metais Prancūzijoje suskaičiuoti 52 milijardieriai, o tai reiškia, kad šalis - ketvirta daugiausia tokių turtuolių turinti visoje Europoje. Turtingiausias šalies asmuo yra Bernardas Arnault - prabangos imperijos LVMH, kuriai priklauso „Louis Vuitton“, „Christian Dior“, „Sephora“ ir daugelis kitų pasaulinių prekių ženklų, galva. Jo turtas siekia 152 mlrd. eurų, todėl dabar jis yra vienas turtingiausių žmonių pasaulyje. 2024 metais sąraše buvo pirmas. B. Arnault dažnai įtraukiamas į diskusijas dėl turto mokesčio Prancūzijoje, kuriam griežtai nepritaria.

Vokietija, Italija, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija - vienintelės Europos šalys, kuriose yra daugiau kaip 50 milijardierių. Joms įkandin seka Švedija ir Šveicarija, turinčios atitinkamai 45 ir 42 milijardierius. Stefanas Perssonas - turtingiausias Švedijos žmogus, jo turtas vertinamas 15,9 mlrd. eurų. Šveicarijoje turtingiausiais laikomi Gianluigi Aponte ir Rafaela Aponte-Diamant, abu turi po 32,2 mlrd. eurų vertinamo turto (užima 44-ąją vietą pasaulyje).

Ispanija į pirmąjį penketuką nepatenka. Iš penkių didžiausių Europos ekonomikų Ispanijoje milijardierių yra mažiausiai - tik 34. Pagal šį rodiklį šalis Europoje užima 7-ąją vietą. Amancio Ortega, kurio turtas vertinamas106 mlrd. eurų, yra turtingiausias Ispanijos asmuo (9-asis turtingiausias pasaulyje).

Turkijoje suskaičiuoti 32 milijardieriai.

Po Turkijos tokių turtingų žmonių skaičius drastiškai mažėja - toliau sąraše rikiuojasi Norvegija, turinti tik 17 milijardierių.

Kitose Europos šalyse milijardierių skaičiai yra tokie: Graikija (16), Nyderlandai (13), Airija, Belgija ir Čekija (po 11), Lenkija ir Kipras (po 10), Austrija ir Danija (po 9), Suomija (7), Rumunija (6), Vengrija (4), Slovakija ir Bulgarija (po 2), Portugalija, Liuksemburgas, Kroatija, Islandija ir Albanija teturi po vieną.

Šių valstybių kontekste turtingiausio Austrijos piliečio Marko Mateschitzo grynasis turtas siekia 34,6 mlrd. eurų, tad pasauliniame turtingiausiųjų reitinge jis užima 38 vietą.

Remiantis turimais duomenimis, galima daryti išvadą, kad milijardierių sąraše dominuoja Vakarų ir Šiaurės Europos šalys: Vokietijai, Italijai, Jungtinei Karalystei, Prancūzijai ir Švedijai tenka 61 proc. visų Europos milijardierių. Rytų Europa šiuo klausimu gerokai atsilieka.

UBS duomenimis, reitinge su 117 milijardierių vis dar pirmauja Vokietija, o Šveicarija su 85 milijardieriais užima antrąją vietą. Kitos šalys yra Jungtinė Karalystė (82), Italija (62), Prancūzija (46), Švedija (28) ir Ispanija (27).

Pasaulio Turtingiausiųjų Tendencijos

Niekam ne paslaptis, kad JAV verslo naujienų grupė „Bloomberg“ nuolatos kaupia informaciją apie turtingiausius pasaulio žmones. Šią savaitę „Bloomberg“ atnaujino turtingiausių planetos gyventojų sąrašą ir pokyčių šiame netrūksta. Sudarius turtingiausiųjų šimtuką paaiškėjo, kad šių turtas ženkliai išaugo - nuo 200 mlrd. JAV dolerių (510 mlrd. litų) iki 2,1 trln. dolerių (5,3 trln. litų).

Tai reiškia, kad 100 žmonių turtas sudaro net 3 proc. pasaulio ekonomikos, o visų laimingųjų, patekusių į šimtuką turimo turto vidurkis siekia 16 mlrd. (40 mlrd. litų), skelbia businessinsider.com. Šiemet lyderio poziciją susigrąžino Billas Gatesas, kurio turimų „Microsoft“ akcijų vertė išaugo net 29 proc. Į antrą vietą nukrito Meksikos valdžios spaudimą kenčiantis Carlosas Slimas, kuriam priklauso didžiausia šalies telekomunikacijų bendrovė.

Nuo tada, kai vienas iš oloje gyvenusių mūsų protėvių suprato, kad su vėzdu galima atimti mamuto kailį iš gentainio, žmonija yra pasidalijusi į turtingus ir vargšus. Prancūzų ekonomistas Tomas Piketis (Thomas Piketty), knygos „Kapitalas XXI a." autorius, teigia, kad ateityje turtingųjų ir vargšų atotrūkis tik didės, o dabar gyvename turtingiausių žmonių epochoje.

Kas pasaulyje iš visų dabar gyvenančių žmonių yra turtingiausias, skrupulingai skaičiuoja žurnalas „Forbes", bet ankstesnių epochų turtuoliai taip ir liko nesuskaičiuoti. Šią neteisybę atitaisė „WhatCulture" specialistai: senovės turčių turtus, apie kuriuos išliko informacijos, jie pavertė šiuolaikiniais pinigais, atsižvelgdami į infliaciją ir kitokius niuansus.

Vienintelė išimtis - pirmoji reitingo, kurį sudarė audito ir konsultacijų bendrovė EY, vieta. Ją užėmė Saudo Arabijos naftos milžinė „Saudi Aramco“, dar praėjusiais metais buvusi ketvirta, o dabar tapusi vertingiausia pasaulio bendrove pagal pirmojo šių metų pusmečio duomenis.

„Saudi Aramco“ rinkos vertė šiuo metu siekia 2,27 trilijono JAV dolerių (maždaug tiek pat ir eurais, nes bendros ES valiutos ir dolerio kursas šiuo metu iš esmės susilygino).

Tačiau arabų įmonė - tik išimtis, patvirtinanti taisyklę. Mat pirmajame vertingiausių kompanijų dešimtuke kitos devynios yra iš JAV, o net penkios iš jų veikia technologijų sektoriuje.

Apskritai pirmajame 500-uke esančių įmonių vertė per pirmąjį šių metų pusmetį smuko 17 proc. - nuo 36 iki 30 trln. dolerių.

Nors nuo metų pradžios technologijų sektoriaus įmonių akcijos atpigo apie 30 proc., jos vis tiek lieka lyderės - joms tenka beveik pusė 500-uko vertės (14,3 trln. dolerių). O pirmajame šimtuke šios srities bendrovių yra net 23.

Iki 2007-aisiais prasidėjusios finansų krizės tokio pat reitingo pirmajame šimtuke net 46 kompanijos buvo iš Europos. Dabar jų vos 16. Ir tai toli gražu ne aukščiausiose pozicijose - vertingiausia mūsų žemyno kompanija „Nestle“ (Šveicarija) užima 20 vietą, Prancūzijos prabangos prekių milžinė LVHM - 22-ąją, šveicarų farmacijos įmonė „Roche“ - 30-ąją.

Kaip teigė reitingo sudarytojai, skaitmeninės technologijos įsigali vis plačiau, jos apima vis daugiau verslo sričių, o Europos įmonės ne visuomet spėja koja kojon su pažanga.

„Būtent dėl skaitmeninimo tendencijų Europos ir Vokietijos kompanijų svoris pasaulio biržose reikšmingai sumažėjo“, - teigė EY generalinis direktorius Henrikas Ahlersas.

Daugelis stambiausių pasaulio bendrovių skelbia apie milžinišką pelną, bet jų vertė pastarąjį pusmetį mažėja. Tai lemia recesijos nuojauta, aukšta infliacija, augančios palūkanų normos ir tvyranti geopolitinė įtampa.

„Pasaulinės recesijos grėsmė dabar yra reali. Todėl visuose regionuose ir iš esmės visose srityse kompanijų vertė krinta“, - sakė H.Ahlersas.

Išimtis - tik dujų ir naftos bendrovės, kurios pelnosi iš augančių energijos išteklių kainų. Šio sektoriaus įmonių vertė per pusmetį pakilo 19 proc.

Vertingiausios pasaulio kompanijos (2022 m. I pusmetis)

tags: #turtingiausios #vokietijos #zemes