Įkeitimas - tai esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis kilnojamojo daikto ar turtinių teisių įkeitimas, kai įkeitimo objektas perduodamas kreditoriui, trečiajam asmeniui ar paliekamas įkaito davėjui.
Įkeitimu gali būti užtikrintas bet kurios piniginės prievolės įvykdymas. Įkeitimas yra pagrindinės prievolės išvestinė prievolė. Įkaito turėtojo teisės yra išvestinės iš jo, kaip kreditoriaus, teisių ir šių teisių įgyvendinimas priklauso nuo įkeitimu užtikrintos prievolės likimo.
Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra turtinių teisių įkeitimas, kaip jis veikia Lietuvoje ir kokie yra jo teisiniai aspektai.
KAIP VEIKIA KONTROLĖ. Kaip nustoti kontroliuoti. Kodėl kontrolė yra blogai. Viskas apie kontrolę
Įkeitimo Objektai
Įkeitimo objektu gali būti kilnojamieji daiktai ir turtinės teisės. Jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita, daikto įkeitimas apima ir daikto priklausinius bei neatskirtus vaisius. Įkeitimo objektu taip pat gali būti daiktai, kurie taps įkaito davėjo nuosavybe ateityje.
Įkeitimo objektu gali būti teisės į žemę, mišką, kitus daiktus, t. y. naudojimo teisė, nuomos teisė ir kitos turtinės teisės, išskyrus teises, susijusias su įkeičiamo daikto savininko asmenybe, taip pat teises, kurias perleisti draudžia įstatymai ar sutartis. Įkaito davėjas, įkeitęs esančias apyvartoje prekių atsargas (prekes, žaliavas, pusgaminius, pagamintą produkciją), turi teisę keisti įkeistų prekių atsargų sudėtį ir formą su sąlyga, kad nemažės bendra jų vertė.
Įkeitimo objektu negali būti tokie daiktai, į kuriuos pagal galiojančius įstatymus negali būti nukreipiamas išieškojimas, taip pat kilnojamieji daiktai, įkeisti kartu su nekilnojamuoju daiktu.
Vertybinių popierių įkeitimas
Įkeitimo Teisės Atsiradimas
Įkeitimo teisė atsiranda nuo įkeitimo sutarties sudarymo momento, kai įkeistas daiktas perduodamas kreditoriui. Kai įkeistas daiktas paliekamas įkaito davėjui ar perduodamas trečiajam asmeniui, įkeitimo teisė atsiranda nuo įkeitimo įregistravimo hipotekos registre momento. Asmuo, kuriam perduotas įkeistas daiktas, privalo jį tinkamai laikyti.
Jis atsako už šio daikto išsaugojimą, jeigu neįrodo, kad daiktas prarastas arba sužalotas ne dėl jo kaltės.
Daiktinė Teisė ir Įkeitimas
Daiktinė teisė - tai absoliuti teisė, pasireiškianti teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš šių teisių. Teikiamos teisinės paslaugos nuosavybės, savininko teisių apsaugos ir gynimo, atskirų turtinių teisių į daiktą (valdymo, naudojimosi, disponavimo), turtinių teisių suvaržymo (servitutas, uzufruktas, įkeitimas, hipoteka, areštas ir kt.) ir kitais nuosavybės bei daiktinės teisės klausimais.
Įkeitimo sandoriu gali būti įkeičiamas turtinis kompleksas, sudarytas iš kilnojamojo turto, kurio sudėtis ir forma nuolat kinta, įskaitant prekių atsargas, įrenginius, reikalavimo teises ir pan. Šiuo atveju įkeitimo objektas apibūdinamas nurodant įkeičiamo turto grupę, o atskiri turtinį kompleksą sudarantys objektai nėra individualizuojami.
Vykdydamas įprastą komercinę veiklą, įkaito davėjas turi teisę disponuoti įkeistą turtinį kompleksą sudarančiais objektais tik jeigu nemažėja bendra šio įkeisto turto vertė.
Įkeitimo Principai
Civilinės teisės, ar atskiro jos instituto teisiniai principai yra įtvirtinti teisės normose, jie gali būti aiškiai išreikšti arba numanomi, atsiskleidžiantys per atitinkamo teisės instituto esmę, pagrindines nuostatas. LR CK 1.2 str. nustato pagrindinius civilinių santykių teisinio reglamentavimo principus, kurių keliami reikalavimai išreiškiami per civilinės teises normas.
Tuo tarpu įkeitimo principai nėra aiškiai išreikšti. Jų esmė ir turinys įtvirtinti konkrečiose teisės normose reglamentuojančiose įkeitimą, juos išskiria ir įvardija teisės mokslininkai savo darbuose, teismų praktika.
E. Baranauskas daktaro disertacijoje “Įkeitimo teisinis reguliavimas” kaip esminius išskiria įrašymo principą; viešumo principą; negrįžtamumo principą; specialumo principą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2001 m. sausio 23 d. nutartyje išskiria tokius pagrindinius hipotekos principus: hipotekos kreditoriaus pirmumo principas; informacijos apie įkeistą turtą viešumo, prieinamumo principas; informacijos patikimumo principas; hipotekos kreditorių reikalavimų tenkinimo ne ginčo tvarka principas, kartu pabrėžia ir hipotekos įrašymo principą.
Abiejų įkeitimo formų - hipotekos ir kilnojamojo turto (turtinių teisių) įkeitimo tikslas yra įtvirtinti efektyvią prievolių įvykdymo užtikrinimo sistemą, realų skolinio įsipareigojimo įvykdymą. Be abejonės, jog įvardinti hipotekos pagrindiniai principai taikytini ir turtinių teisių įkeitimui, atsižvelgiant į paties įkeitimo objekto specifiką, jo nematerialumą.
Įkeitimo proceso ypatumai
Įkeitimas, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, pagrįstai vertinamas kaip vienas efektyviausių bei patikimiausių užtikrinimo būdų. Tiek nekilnojamojo, tiek kilnojamojo turto įkeitimas tampa pranašesniu prievolės įvykdymo užtikrinimo būdu prieš kitus galimus prievolių įvykdymo būdus (garantija, laidavimas ir kt.).
Įkeistas turtas seka paskui daiktą ir išlieka net pasikeitus turto savininkui ar mirus skolininkui. Kitaip tariant, įkeitimo aktualumą bei pranašumą suponuoja įkeitimo savybė - sekimas paskui daiktą. Būtent tokia užtikrinanti įkeitimo funkcija turi nemažą įtaką ir ekonominiams santykiams, ypatingai smulkaus ir vidutinio verslo (paprastai, finansuojamo iš lietuviško kapitalo) sektoriui.
Siekiant išnagrinėti išieškojimą iš įkeisto turto detalumo ir aktualumo aspektais, apsiribojama Lietuvos Respublikoje reglamentuotais procesais bei atskiromis procedūromis.
Šio darbo objektas yra išieškojimo iš įkeisto turto procesas, tokio proceso problematika. Šio darbo kontekste įkeistas turtas apibrėžtinas kaip nekilnojamasis turtas, t.y. žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji), ir kilnojamasis turtas, t.y. daiktai, kuriuos galima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės, bei turtinės teisės.
Išieškojimas iš įkeisto turto
LR CK prievolę apibrėžia kaip teisinį santykį, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą. Tokiu būdu prievoliniai santykiai sukuria tam tikras teises ir pareigas.
Siekiant kontroliuoti galimas pareigos neįvykdymo pasekmes bei apsaugoti kreditoriaus interesus, civilinės teisės sistemoje įtvirtintas prievolių įvykdymo užtikrinimo institutas. Esant tokiai situacijai, atsiranda būtinybė ieškoti papildomų būdų ne tik skatinti skolininką tinkamai įvykdyti pareigą prievolėje, bet ir visiškai patenkinti kreditoriaus interesus. Tokie papildomi prievolių įvykdymo būdai numatyti įstatyme.
Vieni prievolių užtikrinimo būdai turi skatinamąjį pobūdį skolininkui įvykdyti prievolę, pavyzdžiui, netesybos, o kiti garantuoja kreditoriui, kad skolininko nemokumo atveju už jį prievolę įvykdys, pavyzdžiui, laiduotojas, įkaito davėjas ir t.t. Atsižvelgiant į prievolių įvykdymo būdus, gali būti skiriamas ir jų pobūdis: prievolinis ir daiktinis.
Šiuolaikinėje rinkos ekonomikoje dažniausiai taikomi hipoteka ir įkeitimas kaip daiktinio pobūdžio prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai. Ir tai suprantama, kadangi tokiu būdu užtikrintos prievolės garantuoja mažiausius galimus kreditoriaus nuostolius tuo atveju, jei prievolė, kuri užtikrinta hipoteka ar įkeitimu, įvykdoma netinkamai ar visai neįvykdoma.
LR CPK 745 str. 1 d. reglamentuoja išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto ir įkeitimu įkeisto turto, numatytomis išimtimis tiek, kiek tokio pobūdžio išieškojimo nereglamentuoja LR CK. Toks reglamentavimas suponuoja išieškojimo iš hipoteka ir įkeitimu užtikrinto turto tarpusavio ryšį su išieškojimu bendra tvarka.
Abiem atvejais, išieškojimas galimas tik skolininkui neįvykdžius prievolės arba netinkamai ją įvykdžius. Tačiau skirtingai reglamentuojama išieškojimo pradžia. Išieškojimo iš įkeisto turto atveju, kreditoriui numatyta pareiga įspėjimo dėl išieškojimo iš įkeisto turto pateikimas. O tuo tarpu, išieškant bendra tvarka, kreditorius pirmiausia turi gauti vykdomąjį dokumentą (LR CPK 587 str.) ir pateikti vykdomąjį dokumentą antstoliui vykdyti (LR CPK 650 str. 1 d.).
Kitas esminis skirtumas tarp nagrinėjamų išieškojimo rūšių yra reikalavimai dėl išieškojimo eilės. Išieškant bendra tvarka toks kreditoriaus pasirinkimas turi atitikti LR CPK 664 ir 665 str. įtvirtintą išieškojimo iš skolininko turto eilę. Tuo tarpu, išieškant iš įkeisto turto netaikomi išieškojimo iš skolininko turto eilės apribojimai (LR CPK 662 str. 5 d.). Tokiu būdu hipotekos ir/ar įkeitimo kreditoriui suteikiama privilegijuota padėtis.
Esminis nagrinėjamų procesų panašumas yra tas, jog įkeisto turto realizavimui, atsižvelgiant į jo pobūdį, taikomos tos pačios taisyklės, kaip ir išieškant iš turto bendra tvarka.
Literatūra
- Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas
- Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas
- Lietuvos Respublikos hipotekos įstatymas
- Lietuvos Respublikos kilnojamojo turto įkeitimo įstatymas
- Egidijaus Baranausko daktaro disertacija "Įkeitimo teisinis reguliavimas"