Turto Amortizacijos Sąnaudų Apskaita Lietuvoje

Šiame straipsnyje plačiau aptarsime pelno mokesčio apskaičiavimo aspektus, kurie susiję su Lietuvos juridiniais asmenimis. Pelno mokestį mokėti privalo Lietuvos ir užsienio vienetas - juridinis asmuo, įregistruotas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, bei Lietuvos Respublikoje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas, neturintis juridinio asmens statuso.

Apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną, iš per mokestinį laikotarpį gautų pajamų atimamos įstatyme nustatytos neapmokestinamosios pajamos ir atskaitomi leidžiami atskaitymai, įskaitant ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus.

Leidžiami Atskaitymai

Leidžiami atskaitymai - visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti. Taip pat visos išlaidos darbuotojų naudai, jeigu ši darbuotojų gauta nauda pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas yra gyventojų pajamų mokesčio objektas.

Vieneto (individualios įmonės, tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės ūkinės bendrijos, mažosios bendrijos) leidžiamiems atskaitymams taip pat priskiriama suma, nuo kurios pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatas skaičiuojamos ir mokamos vieneto dalyvio (individualios įmonės savininko, tikrosios ūkinės bendrijos tikrojo nario, komanditinės ūkinės bendrijos tikrojo nario, mažosios bendrijos nario) valstybinio socialinio draudimo įmokos.

Ribojamų Dydžių Leidžiami Atskaitymai

Tam tikrų sąnaudų priskyrimas leidžiamiems atskaitymams, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, yra mokesčių tikslais ribojamas:

• Ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudos;
• Ilgalaikio materialiojo turto eksploatavimo, remonto ir rekonstravimo sąnaudos;
• Komandiruočių sąnaudos;
• Reklamos ir reprezentacijos sąnaudos;
• Natūraliosios netekties nuostoliai;
• Mokesčiai;
• Beviltiškos skolos;
• Išlaidos darbuotojų ir (arba) jų šeimos narių naudai, kuri nėra gyventojų pajamų mokesčio objektas;
• Specialieji kredito įstaigų ir draudimo įmonių atidėjimai;
• Parama;
• Narių mokesčiai, įnašai ir įmokos;
• Mokestinio laikotarpio nuostoliai;
• Palūkanos (taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2019 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį).

Neleidžiami Atskaitymai

Vis tik ne visos įmonių patiriamos sąnaudos, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, gali būti atimamos iš pajamų. Yra tam tikros sąnaudų grupės, kurių apskaičiuojant pelną iš pajamų atimti negalima ir jos turi būti priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams:

• Pridėtinės vertės mokestis, mokamas į biudžetą, ir pelno mokestis. Iš pajamų gali būti atskaitomos tik tos pirkimo, importo ir pardavimo pridėtinės vertės mokesčio sumos, kurios neatskaitomos pagal PVM įstatymo nuostatas, ir tik tais atvejais, kai šios sumos apskaičiuotos nuo Pelno mokesčio įstatyme nustatytų leidžiamų atskaitymų. Pirkimo, importo ir pardavimo PVM sumos, kurios apskaičiuotos nuo Pelno įstatyme nustatytų neleidžiamų atskaitymų, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, iš pajamų neatskaitomos.
• Netesybos, į biudžetą ir valstybės fondus sumokėtos baudos, delspinigiai ir kitos sankcijos už Lietuvos Respublikos teisės aktų pažeidimus. Netesybos - tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Dėl netesybų šalys turi susitarti rašytine sutartimi. Netesybos taip pat gali būti numatytos įstatymu. Joms nelaikomos transporto prastovų sąnaudos.
• Palūkanos ar kitokios išmokos už susijusių asmenų sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.
• Ribojamų dydžių atskaitymų dalis, viršijanti nustatytus dydžius.
• Sąnaudos, kurios buvo įtrauktos į leidžiamus atskaitymus daugiau kaip prieš 18 mėnesių, tačiau faktiškai iš vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose, gautos prekės ar suteiktos paslaugos neapmokėtos. Tuo atveju, kai vienetas iš tikslinėje teritorijoje įregistruoto vieneto gavo prekių arba jam buvo suteikta paslaugų ir už tai vienetas mokėtinas sumas priskyrė sąnaudoms, kurios buvo įtrauktos į leidžiamus atskaitymus, tačiau praėjus 18 mėnesių po mokėtinų sumų priskyrimo sąnaudoms už gautas prekes ar suteiktas paslaugas tas vienetas nesumokėjo, tai tikslinėje teritorijoje įregistruotam vienetui nesumokėta suma priskiriama vieneto pajamoms tą mokestinį laikotarpį, kurį pasibaigė 18 mėnesių laikotarpis.
• Parama, išskyrus Pelno įstatymo 28 straipsnyje nustatytus atvejus, ir dovanos, išskyrus dovanas darbuotojams. Jeigu parama teikiama ne PMĮ 28 straipsnyje nustatyta tvarka, jos vertė priskiriama neleidžiamiems atskaitymams. Neleidžiamiems atskaitymams taip pat priskiriamos kitam vienetui arba gyventojui, išskyrus darbuotojus, neatlygintinai perleistos lėšos, perduoto turto ar suteiktų paslaugų vertė. Darbuotojams įteiktų dovanų vertė, kuri pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas yra gyventojų pajamų mokesčio objektas, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, yra priskiriama leidžiamiems atskaitymams. Reprezentacijos ir reklamos tikslais įteiktų dovanų ir suvenyrų vertė yra priskiriama ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams vadovaujantis PMĮ 22 straipsnio nuostatomis.
• Vieneto padarytos žalos atlyginimas. Kai vienetas pats (ne draudimo įmonė) kompensuoja kitam asmeniui padarytą žalą išmokėta žalos atlyginimo suma priskiriama neleidžiamiems atskaitymams. Jiems taip pat priskiriama darbuotojui išmokėta žalos atlyginimo suma, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe dėl vieneto kaltės.
• Dividendai ar kitaip paskirstytas pelnas. Neleidžiamiems atskaitymams priskiriami vieneto dalyviams išmokami dividendai ar kitos pajamos iš paskirstytojo pelno. Tačiau pelno dalis, kuri yra paskirta metinėms išmokoms (tantjemoms) už valdybos ar stebėtojų tarybos narių veiklą ir vieneto pelno dalis, paskirta išlaidoms darbuotojų naudai, jei ši darbuotojų gauta nauda pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas yra gyventojų pajamų mokesčio objektas, nelaikoma paskirstytuoju pelnu ir yra priskiriama leidžiamiems atskaitymams.
• Kitos nesusijusios su pajamų uždirbimu ir neįprastinės vieneto vykdomai veiklai sąnaudos bei sąnaudos, nelaikomos leidžiamais atskaitymais. Su pajamų uždirbimu nesusijusioms sąnaudoms priskiriamos ir laikomos neleidžiamais atskaitymais pramogų, poilsio, iškylavimo ar kitos sąnaudos, kurios nesiejamos su vieneto įprastine veikla. Neleidžiamiems atskaitymams taip pat priskiriamos neįprastinės vieneto vykdomai veiklai sąnaudos.
• Praėjusių mokestinių laikotarpių klaidų ir netikslumų taisymai pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 18 straipsnį. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 18 str. 4 dalyje nustatyta, kad klaidos apskaitos registruose, pastebėtos po metinės finansinės atskaitomybės sudarymo ir patvirtinimo, taisomos tik surašant atitinkamą buhalterinę pažymą. Jeigu dėl įsivėlusios klaidos buvo padidintos vieneto praėjusio mokestinio laikotarpio sąnaudos (leidžiami ir ribojamo dydžio leidžiami atskaitymai), ir vienetas, taisydamas klaidą, kitų metų finansinėje atskaitomybėje įregistravo praėjusio laikotarpio sąnaudas, tai tokios sąnaudos priskiriamos neleidžiamiems.
• Sąnaudos dėl turto ir įsipareigojimų, išskyrus sąnaudas dėl išvestinių finansinių priemonių, įsigytų rizikai drausti, perkainojimo, atlikto teisės aktų nustatyta tvarka. Teisės aktų nustatyta tvarka vienetai turi teisę perkainoti turtą ir įsipareigojimus. Jeigu toks turto ir įsipareigojimų perkainojimas yra atliktas turto perkainojimą reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, tai turto ir įsipareigojimų vertės padidėjimas priskiriamas neapmokestinamoms pajamoms, o minėto turto vertės sumažėjimas - neleidžiamiems atskaitymams.
• Socialinis mokestis. Apskaičiuojant 2006 ir 2007 metais prasidėjusių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną, iš pajamų negali būti atimamas socialinis mokestis, mokamas pagal Lietuvos Respublikos laikinojo socialinio mokesčio įstatymo nuostatas.
• Neapmokestinamosioms pajamoms tenkantys leidžiami atskaitymai ir ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai. Iki 2006 metų prasidėjusio mokestinio laikotarpio, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, iš pajamų buvo atimamos tiek apmokestinamosioms, tiek ir neapmokestinamosioms pajamoms tenkantys leidžiami ir ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai. Apskaičiuojant 2006 metais prasidėjusio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną, sąnaudoms priskiriamos tik apmokestinamosioms pajamoms tenkančios sąnaudos. Sąnaudos, patirtos uždirbant neapmokestinamąsias pajamas, priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams.
• Sąnaudos, susijusios su pajamomis iš tarptautinio vežimo jūrų laivais arba tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos, jei laivybos vieneto pasirinkimu pajamoms iš tarptautinio vežimo jūrų laivais arba tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos taikomas fiksuotas pelno mokestis;
• Leidžiami atskaitymai ir ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai, tenkantys per Lietuvos vieneto nuolatines buveines, esančias Europos ekonominės erdvės valstybėse arba valstybėse, su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, vykdomos veiklos pajamoms, jeigu per šias nuolatines buveines vykdomos veiklos pajamos nustatyta tvarka apmokestinamos pelno mokesčiu ar jam tapačiu mokesčiu tose valstybėse. Lietuvos vienetas Europos ekonominės erdvės valstybėse arba valstybėse, su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis per nuolatinę buveinę uždirbtas pajamas bei patirtas sąnaudas turi eliminuoti iš įmonės mokestinio laikotarpio metų pelno mokesčio bazės. Įmonė turi apskaičiuoti kokią sumą sudaro su jos nuolatinės buveinės užsienyje pajamų uždirbimu susijusios sąnaudos ir šias sąnaudas priskirti neleidžiamiems atskaitymams. Darbuotojų, kurie dirba Lietuvos vieneto nuolatinėje buveinėje užsienio valstybėje, darbo užmokestis bei valstybinio socialinio draudimo įmokos, mokamos nuo darbuotojų, dirbančių nuolatinėje buveinėje darbo užmokesčio yra susiję su tos nuolatinės buveinės pajamų uždirbimu.

Ilgalaikio Turto Amortizacija ir Nusidėvėjimas

Ilgalaikio turto nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti atidavus IT eksploatuoti (faktiškai pradėjus naudoti). Parengus ilgalaikį materialųjį turtą naudoti, jo nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio 1 dienos. NT nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio pradėjus turtą naudoti įmonės veikloje, t. y. kai turtas pradedamas naudoti veikloje, pradedamas skaičiuoti ir jo nusidėvėjimas.

Kai įmonė tam tikrą laiką nenaudoja IT, jo nusidėvėjimas PM apskaičiavimo tikslais paprastai neskaičiuojamas. Nenaudojamo turto nusidėvėjimas pagal PMĮ yra neskaičiuojamas. SITUACIJOS • Veikla uždrausta. Patalpos, įranga, baldai ir kitas turtas laikinai nenaudojami. Turto, kurio įmonė nebenaudos, nusidėvėjimas neskaičiuojamas nei apskaitoje, nei pagal PMĮ. Naujai įsigyto turto, kuris nebuvo pradėtas naudoti, nusidėvėjimas neskaičiuojamas nei apskaitoje, nei pagal PMĮ.

Apskaitoje nudėvimas bet koks riboto naudojimo laiko turtas, net ir kultūros vertybės. Į Kultūros vertybių registrą įtrauktas turtas gali būti nudėvimas tik apskaitoje.

Nusidėvėjimo normatyvų keitimas pagal apskaitos standartus nėra laikomas apskaitos politikos keitimu. Pagal apskaitos standartų reikalavimus naudingo tarnavimo laiką reikėtų peržiūrėti kasmet ir jį keisti.

Apskaitoje ūkininkas nusidėvėjimo normatyvus nusistato pats, atsižvelgdamas į realų turto naudojimo laiką. Finansinėje apskaitoje ir apskaičiuojant pelno mokestį, galima taikyti skirtingus nusidėvėjimo normatyvus.

PMĮ 1 priedėlyje nurodyti normatyvai yra maksimalūs, t. y. įmonė gali suskirstyti turto grupes į pogrupius pagal objektyvius kriterijus ir taikyti skirtingus normatyvus. Gamintojo nustatytas garantijos laikotarpis gali būti svarbus sprendžiant, kokį nusidėvėjimo normatyvą taikyti.

Pailginti nusidėvėjimo normatyvą nepagerinus turto galima tik su VMI sutikimu. Jeigu įmonė nori ištaisyti klaidą apskaitoje ir pataisyti nusidėvėjimo normatyvą, VMI leidimo nereikia. Dėl minimaliosios vertės keitimo kreiptis į VMI nereikės.

Pelno mokesčio įstatyme nėra numatyta jokių lengvatų ar specialių normatyvų nudėvint lenktyninį automobilį. Beveik 20 metų senumo automobilį nusipirkusi įmonė jį turės nudėvėti per ateinančius 10 metų.

Jeigu įmonė 2011-2014 metais pastato nenaudojo, bet skaičiavo nusidėvėjimą, jis bus neleidžiami atskaitymai. Jeigu įmonė įsigyja IT per pirmąjį pusmetį, nusidėvėjimas skaičiuojamas už visus metus. Tik šiltuoju metų laiku naudojamo turto nusidėvėjimas turėtų būti skaičiuojamas visus metus.

Ilgalaikio turto nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti atidavus IT eksploatuoti (faktiškai pradėjus naudoti).

Koks turtas įmonėje yra laikomas ilgalaikiu turtu, sprendžia pati įmonė. Turto naudingo tarnavimo laikas - laikotarpis, kurį įmonė turtą ketina naudoti. Įmonė veiklos pakilimo laikotarpiu įrengimus naudodavo ne ilgiau kaip 4 metus.

Reikalavimo nurašyti iki 1 Eur vertės nusidėvėjusį ilgalaikį turtą nėra. Esminės klaidos apskaitoje taisomos retrospektyviai.

Konkrečių Turto Vienetų Apskaita

Įsigyto ilgalaikio turto, tokio kaip UPS, priskyrimas turto grupei priklauso nuo to, kaip jis bus naudojamas. Jeigu įsigytas kasos aparatas pagal savo technines charakteristikas yra sukonstruotas kaip kompiuteris, t. y. Keturratis, nors ir laikomas transporto priemone, nėra priskiriamas automobilių kategorijai. Automobilių stovėjimo aikštelė - tai materialusis turtas, kuris paprastai yra ilgalaikis.

Jeigu spausdintuvai įsigyjami kaip atskiri turto vienetai, t. y. ne kaip kompiuterio komplekto dalis, jie priskiriami atskirai turto grupei. Skaičiuoti mašinų darbo valandas ir taip apskaičiuoti nusidėvėjimą įmonė galės tik apskaitoje.

Kiti Svarbūs Aspektai

Apskaičiuojant PM nėra svarbu, pagal kokius finansinės apskaitos reikalavimus yra tvarkoma įstaigos apskaita. Tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai neriboja nusidėvėjimo metodų pasirinkimo galimybių.

Panaudos sutartimi išnuomoto ilgalaikio turto nusidėvėjimą skaičiuoja turto savininkas. Automobilių, kuriuos įmonė ketina parduoti, nusidėvėjimas neturėtų būti skaičiuojamas. Ne gaminių gamybos išlaidos į gamybos savikainą paprastai neįskaitomos.

Kai elektromobilio įsigijimo kaina yra didesnė už PMĮ 30-2 str. Nuo 2026-01-01 įsigaliojo PMĮ 18 str. Paskelbtas PMĮ 18 str. Papildytas PMĮ 14 str. Papildytas PMĮ 14 straipsnio, kuris nurodo, kaip nustatoma turto mokestinė įsigijimo kaina, komentaras.

Įmonė, pasistačiusi saulės parką - antžeminę elektrinę, tokį NT turėtų laikyti ilgalaikiu turtu. Kai įmonė yra labai maža, ji gali nesilaikyti PMĮ 1 priedėlyje nustatytų nusidėvėjimo normatyvų. Investicinio projekto lengvatos taikymas apribotas laike.

tags: #turto #amortizacijos #sanaudos #pelno #nuostoliu #ataskaitoj