Turto arešto akto užginčijimo pagrindai Lietuvoje

Šiame straipsnyje nagrinėjami turto arešto akto užginčijimo pagrindai Lietuvos Respublikoje, atsižvelgiant į teismų praktiką ir teisės aktus. Straipsnyje analizuojama, kokiais atvejais turto arešto aktas gali būti pripažintas negaliojančiu ir kokios yra tokio pripažinimo teisinės pasekmės.

Panevėžio apygardos teismas 2020 m. kovo 4 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau - ir UAB) „Nodama“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Verslo konsultavimo biuras“ (nutartis įsiteisėjo 2020 m. kovo 13 d.); 2021 m. gruodžio 31 d. nutartimi atstatydinta nemokumo administratorė UAB „Verslo konsultavimo biuras“ ir nemokumo administratore paskirta B. M..

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau -VMI) 2018 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. (23.31-08)-319-395 nusprendė nustatyti priverstinį įkeitimą; VMI 2018 m. balandžio 9 d. pateikė nemokumo administratorei prašymą įtraukti ją į bankrutuojančios UAB „Nodama“ kreditorių sąrašą su 45 452,41 Eur finansiniu reikalavimu, kurio dalis - 7 636,17 Eur užtikrinta priverstiniu įkeitimu.

Panevėžio apygardos teismas 2020 m. gegužės 29 d. nutartimi patvirtino kreditorių sąrašą ir jų finansinių reikalavimų dydį, tarp jų ir VMI reikalavimą užtikrintą įkeitimu; 2020 m. spalio 14 d. nutartimi patvirtino patikslintą VMI finansinį reikalavimą bankrutuojančios UAB „Nodama“ bankroto byloje 74 972,56 Eur sumai, iš jų kaip įkaito turėtojos - 7 636,17 Eur finansinį reikalavimą.

Panevėžio apygardos teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi bankrutuojanti UAB „Nodama“ pripažinta likviduojama dėl bankroto (toliau - LUAB „Nodama“).

LUAB „Nodama“ nemokumo administratorė B. M. pateikė prašymą panaikinti VMI 2018 m. kovo 1 d. sprendimą Nr. (23.31-08)-319-395 dėl UAB „Nodama“ turto priverstinio įkeitimo; patvirtinti patikslintą LUAB „Nodama“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, išbraukiant VMI iš kreditorių, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu, sąrašo bei patvirtinti visą VMI finansinį reikalavimą kaip antros eilės reikalavimą.

Nemokumo administratorė nustatė, kad VMI taikant priverstinį įkeitimą UAB „Nodama“ turtui jau buvo taikomi apribojimai (areštai). Atsižvelgiant į tai, prieš tai buvusi nemokumo administratorė nepagrįstai prašė patvirtinti visą VMI finansinį reikalavimą kaip užtikrintą įkeitimu, vadovaujantis suformuota teismų praktika, prašo patvirtinti patikslintą LUAB „Nodama“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, išbraukiant VMI iš kreditorių, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu, sąrašo, patvirtinant visą VMI finansinį reikalavimą kaip antros eilės (reikalavimo dydis nemažinamas), nes kai buvo priimtas VMI sprendimas dėl turto priverstinio įkeitimo, UAB „Nodama“ atžvilgiu galiojo pritaikyti turto areštai, o tai reiškia draudimą tokį turtą apsunkinti hipoteka bei priverstiniu įkeitimu, kuris taikytinas tiek skolininkei (UAB „Nodama“), tiek tretiesiems asmenims, šiuo atveju - VMI.

VMI atsiliepime prašė nemokumo administratorės prašymą patikslinti kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, išbraukiant VMI iš kreditorių, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu, sąrašo bei patvirtinti VMI finansinį reikalavimą kaip antros eilės kreditoriaus; panaikinti VMI 2018 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. (23.31-08)-319-395 nustatyto priverstinio įkeitimą, atmesti kaip nepagrįstą.

Panevėžio apygardos teismas 2022 m. gruodžio 8 d. nutartimi nutraukė bylos dalį panaikinti VMI 2018 m. kovo 1 d. sprendimą Nr. (23.31-08)-319-395 dėl pareiškėjos turto priverstinio įkeitimo ir atsisakė patvirtinti patikslintą kreditorių bei jų finansinių reikalavimų sąrašą, išbraukiant VMI iš kreditorių sąrašo, užtikrintu įkeitimu, patvirtinant visą VMI finansinį reikalavimą, tenkinamą antra eile.

Teismas nurodė, kad VMI 2018 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. (23.31-08)-319-395 nustatė priverstinį įkeitimą kai kuriam bendrovės turtui - transporto priemonėms (automobiliams) MAZDA CX-7, Mercedes-Benz Sprinter ir Ford Galaxy. Iš Turto areštų registro duomenų matyti, kad šie bendrovės automobiliai: MAZDA CX-7, Mercedes-Benz Sprinter ir Ford Galaxy buvo areštuoti antstolės N. B. 2017 m. lapkričio 21 d. turto aprašu. Nėra duomenų, kad turto areštas būtų panaikintas ar pakeistas jo mastas.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 145 straipsniu, mokestiniams ginčams šiame įstatyme nustatoma ir reglamentuojama privaloma ikiteisminė jų nagrinėjimo procedūra.

Teismas nusprendė, kad dėl VMI sprendimo nustatyti priverstinį įkeitimą nuginčijimo turėjo būti atlikta ikiteisminė nagrinėjimo procedūra, kuri nebuvo atlikta. Šis ginčas turėjo būti nagrinėtas administraciniame teisme.

Pagal MAĮ 106 straipsnio 5 dalį prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo, kuris nebuvo apskųstas, apskundimo termino pabaigos.

Prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti paduodamas, jeigu nuo sprendimo, kuris nebuvo apskųstas, apskundimo termino pabaigos praėjo daugiau kaip 5 metai.

Teismas nustatė, kad pagal turimus duomenis ginčijamas sprendimas nebuvo apskųstas, nuo jo priėmimo praėjo daugiau nei 4 metai, todėl procesas dėl jo peržiūrėjimo atnaujinimo negalimas. Todėl teismas procesą panaikinti VMI sprendimą nutraukė.

Teismas vertino, kad bankroto (nemokumo) teisės normose nustatyta teisė tikslinti kreditoriaus reikalavimą nėra absoliuti ir nesuteikia bankroto proceso dalyviams patvirtintus kreditorių finansinius reikalavimus tikslinti bei peržiūrėti neribotą skaičių. Kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimas yra galimas tik paaiškėjus naujam tokio reikalavimo teisiniam ir faktiniam pagrindui bei dalykui, kurie nebuvo žinomi ir dėl kurių teismas nėra pasisakęs įsiteisėjusia teismo nutartimi.

Remiantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau - JANĮ) 42 straipsniu, kreditorių reikalavimus tvirtina teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų, kurie yra neginčijami, gavimo dienos. Ginčo nutartis, kuria buvo patvirtinti reikalavimai ir nurodytas jų tenkinimo eiliškumas, įsiteisėjo 2021 m. spalio 22 d. Administratorė nenurodė naujų aplinkybių, kurios teikiant kreditorinį reikalavimą tvirtinti teismui, nebuvo žinomos, hipotekos nustatymo ir arešto faktai buvo ar galėjo būti žinomi iš viešųjų registrų, sprendimas dėl priverstinės hipotekos nustatymo nepanaikintas. Teismas VMI reikalavimo dydžio ir jo tenkinimo eiliškumo nekeitė.

Apeliantė LUAB „Nodama“, atstovaujama nemokumo administratorės, atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nutartį ir prašymą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

• Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-807-450/2019, kuri priimta savo esme analogiškomis aplinkybėmis, teismas pasisakė, kad skolininko turto arešto aplinkybė, egzistavusi dar iki priverstinės hipotekos nustatymo, reiškia, jog šio turto įkeitimas bet kokia forma kitiems asmenims (kreditoriams) buvo uždraustas.
• Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-807-450/2019 buvo iš esmės išspręstas ir VMI sprendimo pagrindu įregistruotos priverstinės hipotekos panaikinimo klausimas, t. y. tokį nemokumo administratoriaus pateiktą prašymą tenkinant bei išsprendžiant VMI kreditorinio reikalavimo bankroto byloje eiliškumo klausimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-807- 450/2019 pateikė išaiškinimą, kad VMI sprendimas taikyti priverstinę hipoteką jau areštuotam turtui yra niekinis nuo jo priėmimo momento.
• VMI iš esmės pripažįsta, kad priverstinė hipoteka nustatyta esant turto areštams, tačiau nesutiko, jog eiliškumas būtų keičiamas, nes teismo nutartis įsiteisėjusi, naujų aplinkybių po kreditorinio reikalavimo patvirtinimo nepaaiškėjo, apie areštus buvo žinoma teikiant pirminį prašymą dėl reikalavimų patvirtinimo. Pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kuriomis VMI sprendimas dėl priverstinės hipotekos nustatymo areštuotam turtui vertintinas kaip niekinis, o jo pagrindu įregistruota hipoteka neteisėta ir išregistruotina.

Egzistuoja visos aplinkybės ir sąlygos teikti prašymą tikslinti kreditorės VMI finansinį reikalavimą:

1. VMI reikalavimo eiliškumas patvirtintas kaip užtikrintas įkeitimu niekiniu pripažintino VMI sprendimo dėl priverstinio įkeitimo pagrindu;
2. nemokumo administratorė dėl VMI finansinio reikalavimo tikslinimo kreipėsi pirmą kartą;
3. prašymas tikslinti reikalavimą pateiktas tuo pagrindu, kad VMI reikalavimas patvirtintas kaip užtikrintas hipoteka neteisėtai, imperatyvias įstatymo normas pažeidžiančio VMI akto pagrindu įregistravus neteisėtą priverstinę hipoteką;
4. laikant, kad duomenys apie priverstinio įkeitimo nustatymą galiojant areštui buvo atskleisti ir bankroto bylą nagrinėjančiam, t. y. VMI reikalavimą patvirtinusiam ir skundžiamą nutartį priėmusiam teismui, teismas ex officio (savo iniciatyva) turėjo nustatyti bei išspręsti klausimą dėl VMI sprendimo pripažinimo niekiniu;
5. skolininkės turto arešto aplinkybė, egzistavusi dar iki priverstinės hipotekos nustatymo, lemia, kad šio turto įkeitimas bet kokia forma kitiems asmenims (kreditoriams) buvo uždraustas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-823/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-807-450/2019);
6. turto areštas, apribojantis disponavimo šiuo turtu teisę, reiškia draudimą šį turtą apsunkinti hipoteka, kuris taikytinas tiek pačiai skolininkei, tiek tokią teisę turintiems tretiesiems asmenims.

Kreditorė VMI atsiliepimo į LUAB „Nodama“ atskirąjį skundą nepateikė.

Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl kreditorės VMI finansinio reikalavimo (jo dalies) tenkinimo eilės, mokesčių administratorės sprendimu nustačius priverstinę hipoteką, galiojant LUAB „Nodama“ turto areštui.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartimi LUAB „Nodama“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Verslo konsultavimo biuras“ (nutartis įsiteisėjo 2020 m. kovo 13 d.). Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gruodžio 31 d. nutartimi atstatydinta nemokumo administratorė UAB „Verslo konsultavimo biuras“ ir nemokumo administratore paskirta B. M..

VMI 2018 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. (23.31-08)-319-395 nusprendė nustatyti priverstinį įkeitimą UAB „Nodama“ turtui - transporto priemonėms (automobiliams): MAZDA CX-7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbiami), Mercedes-Benz Sprinter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbiami), ir Ford Galaxy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbiami). Tas pats bendrovės turtas (automobiliai MAZDA CX-7, Mercedes-Benz Sprinter ir Ford Galaxy) jau buvo areštuoti 2017 m. lapkričio 21 d. pagal antstolės N. B. turto aprašą.

VMI 2018 m. balandžio 9 d. pateikė prašymą BUAB „Nodama“ nemokumo administratorei įtraukti ją į BUAB „Nodama“ kreditorių sąrašą su 45 452,41 Eur finansiniu reikalavimu, kurio 7 636,17 Eur dalis užtikrinta priverstiniu įkeitimu. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. gegužės 29 d. nutartimi patvirtino kreditorių sąrašą, tame tarpe ir VMI reikalavimą užtikrintą įkeitimu; 2020 m. spalio 14 d. nutartimi patvirtino patikslintą VMI finansinį reikalavimą BUAB „Nodama“ bankroto byloje 74 972,56 Eur sumai, iš jų kaip įkaito turėtojo - 7 636,17 Eur finansinį reikalavimą (įsiteisėjo 2021 m. spalio 22 d.). VMI nurodytų aplinkybių neginčijo, taip pat neneigė, kad, esant anksčiau nustatytam turto areštui, priverstinis hipotekos nustatymas VMI 2018 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. (23.31-08)-319-395 nebuvo galimas, tačiau nesutinka, jog kreditorinio reikalavimo eiliškumas būtų keičiamas, nes teismo nutart...

Teisės aktai, reglamentuojantys turto areštą

Turto areštą reglamentuoja šie teisės aktai:

• Civilinio proceso kodeksas
• Mokesčių administravimo įstatymas
• Juridinių asmenų nemokumo įstatymas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Z. R. ir kt. v. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-141/2009: Pagal CPK 3 straipsnio 1 dalį teismai turi taikyti galiojančią teisę. Ji apima Vyriausybės nutarimus, kurie Konstitucinio Teismo nutarimu nėra pripažinti neatitinkančiais Konstitucijos ar įstatymų.

CPK 3 straipsnyje nenustatyta, kad, esant prieštaravimams tarp Vyriausybės nutarimo ir įstatymo, turi būti taikomas aukštesnės galios teisės aktas. Šių teisės aktų prieštaravimo ar neatitikties sprendimo būdas yra kitas - tai kreipimasis į kompetenciją turintį teismą dėl Vyriausybės akto atitikties Konstitucijai ar įstatymui nustatymo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje M. K. v. Lietuvos stačiatikių arkivyskupija ir kt., bylos Nr. 3K-3-195/2009: Prireikus vertinti daugetą įrodymų bei esant tarp jų prieštaravimams, turi būti atskleista kiekvieno įrodymo įrodomoji reikšmė (vertė) sprendžiamo ginčo atžvilgiu. Teismo išvadų negali nulemti mechaninė įrodymų daugumos dominavimo nuostata.

Iš esmės sąžiningai procesiškai besielgiantis proceso dalyvis, praleidęs terminą apeliaciniam skundui paduoti, tačiau nurodęs termino praleidimo priežastis ir pateikęs įrodymus, neturėtų prarasti vienos pagrindinių teisių - teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka; kitu atveju tai prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, būdamas kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, turi pats ištaisyti tokius kaip aptarti, skundžiamoje nutartyje nurodyti pirmosios instancijos teismo padaryti pažeidimai. Neišsamus ar nepakankamas bylos aplinkybių tyrimas gali būti vertinamas kaip procesinis pažeidimas, sudarantis pagrindą teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti, bet jis nėra pakankamas perduoti ginčą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jeigu tai įmanoma padaryti apeliacinės instancijos teisme.

Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymas nustato nuosavybės teisės atkūrimo sąlygas ir tvarką bei religinių bendrijų prašymų atkurti nuosavybės teisę nagrinėjimo administracine tvarka bendruosius principus.

Aptariamo įstatymo 7 straipsnio sisteminė analizė patvirtina, kad jis reglamentuoja įrodymų leistinumą tik tais atvejais, kai nuosavybės teisės atkūrimo klausimas sprendžiamas administracine tvarka, ir nenustato specialių įrodinėjimo taisyklių teismo procese nagrinėjant ginčus, susijusius su nuosavybės teisės į turtą fakto nustatymu.

Teismo sprendimu sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik įstatymuose įtvirtintais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais. Bendrieji sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai įtvirtinti CK pirmosios knygos II dalies „Sandoriai“ IV skyriaus „Negaliojantys sandoriai“ normose. Tuo tarpu turto pardavimo iš varžytynių akto, kaip sandorio, pripažinimo negaliojančiu pagrindams reglamentuoti specialiai skirtas CPK 602 straipsnis.

Remdamasi išdėstytais argumentais, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje - CPK 602 straipsnyje - įtvirtintais pagrindais.

Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, vertindamas, ar yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, CPK 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis CPK nuostatomis (pavyzdžiui, CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas dėl turto pardavimo kainos taikytinas ne tik su CPK 713 straipsnio 4 dalimi, 718 straipsniu ir 722 straipsnio 1 dalimi, bet ir su 681 straipsnyje nustatyta areštuojamo turto įkainojimo procedūra).

Teismas, atsižvelgdamas į būtinumą siekti užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą, proporcingumo principo reikalavimą taikytinai teisinio poveikio priemonei būti adekvačiai teisės pažeidimui (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), gautos turtą pardavus iš varžytynių sumos proporcingumą to turto rinkos vertei, turi įvertinti, ar turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu yra vienintelė ir tinkamiausia priemonė apginti pažeistas šalių, dalyvavusių vykdymo procese, teises, ar pažeistos teisės negali būti tinkamai apgintos taikant civilinę atsakomybę.

Nustatęs, kad turtas iš varžytynių yra parduotas už mažesnę negu ji turėjo būti nustatyta pagal įstatymą kainą, ir spręsdamas dėl CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimo konstatavimo, teismas turi atsižvelgti į kainų skirtumo dydį, įvertinti pažeidimo esmingumą, gautos už turtą sumos proporcingumą to turto rinkos vertei.

Spręstina, kad pagrindas konstatuoti CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą ir pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu yra tada, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir tokiu būdu yra neproporcingai apribotos skolininko nuosavybės teisės.

Tik žinant turto rinkos kainą turto pardavimo iš varžytynių metu, galima spręsti apie varžytynių teisėtumą.

CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę, o CPK 682 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą.

Ją skirdamas, antstolis patvarkyme, siekiant užtikrinti šio procesinio dokumento aiškumą, išvengti dviprasmybių bei garantuoti atsakymo būtent į tą klausimą, dėl kurio skiriama ekspertizė, gavimą, turi aiškiai nurodyti, kad ekspertizė skiriama būtent turto rinkos vertei nustatyti.

Pažymėtina, kad ekspertizės akte turi būti duodami pagrįsti atsakymai į iškeltus klausimus, smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados (CPK 216 straipsnio 1 dalis, 682 straipsnio 6 dalis). Antstoliui patvarkyme tinkamai nesuformulavus ekspertui adresuojamo klausimo, egzistuoja tikimybė, jog atsakymo būtent į tą klausimą, dėl kurio skiriama ekspertizė, nebus gauta, ir tai gali lemti vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimus.

Pažymėtina ir tai, kad ekspertizės aktas, kuriame ekspertas nėra išdėstęs savo išvados dėl turto rinkos vertės, o yra išdėstęs išvadą dėl kokios nors kitos to turto vertės, pavyzdžiui, turto rinkos vertės priverstinai parduoti, turi būti vertinamas kaip keliantis abejonių ir juo remtis, nustatant areštuoto turto rinkos vertę, pagal įstatymą reikšmingą to turto pardav... teismų praktikos paieškos sistemos INFOLEX. sudarytus sandorius - actio Pauliana. kreditoriui įvykdymą. problemomis. su actio Pauliana reglamentuojančių CK normų taikymu. sulaikymo teisės (CK 6.69 straipsnis) - santykis su actio Pauliana.

tags: #turto #aresto #akto #uzgincijimas