Turto arešto akto įstatymo byla: galiojanti tvarka Lietuvoje

Turto areštas yra svarbi priemonė, užtikrinanti teismo sprendimų vykdymą. Šiame straipsnyje aptarsime turto arešto aktą, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu (CPK), antstolių veiksmus ir teismų praktiką. Turto areštas - tai skolininko teisių į turtą laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, baudų bei nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą.

Teisinis pagrindas ir reglamentavimas

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu, Sprendimų vykdymo instrukcija nustato CPK įgyvendinimo tvarką. Ši instrukcija yra patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu.

Vykdomasis dokumentas pateikiamas antstoliui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra vykdymo vieta. Išieškotojas, pateikdamas vykdomąjį dokumentą, pateikia prašymą priimti jį vykdyti. Prašyme aptariamas vykdymo išlaidų apmokėjimas.

Gavęs vykdomąjį dokumentą, antstolis ne vėliau kaip kitą darbo dieną jį užregistruoja Antstolių informacinėje sistemoje, parengia patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užveda vykdomąją bylą. Apie tai informuojami skolininkas ir išieškotojas.

Turto arešto taikymo tvarka

Turto areštavimas galimas esant dviem pagrindinėms sąlygoms: teisėtam pagrindui ir kompetentingos institucijos sprendimui.

Priklausomai nuo aplinkybių, areštą gali skirti:

• Teismas (kreipiantis kreditoriui su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones).
• Prokuroras (kai yra pagrindas manyti, jog turtas yra gautas nusikalstamu būdu).
• Valstybinė mokesčių inspekcija (kai mokesčių mokėtojas yra nesumokėjęs mokesčio).
• Kitos įstatymuose numatytos institucijos.

Esant teismo nutarimui turto suvaržymus atitinkamam savininko turtui vykdo antstolis.

Antstolio veiksmai ir turto areštas

Išieškant pinigų sumas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, antstolis, areštuodamas skolininko butą ar gyvenamąjį namą, privalo raštu išaiškinti skolininkui teisę prašyti teismo taikyti apribojimą, nustatytą CPK 663 straipsnio 4 dalyje.

Jeigu turtas jau yra areštuotas kitoje vykdomojoje byloje dėl piniginių sumų išieškojimo, vėliau šis turtas aprašomas vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmesnės reikalavimų eilės išieškotojo reikalavimams užtikrinti. Nukreipti išieškojimą į turtą, kuris yra aprašytas taikant laikinąsias apsaugos priemones, galima tik tais atvejais, jeigu skolininkas kito turto neturi ar kito turto nepakanka išieškojimui įvykdyti arba išieškojimą nukreipiant į kitą skolininko turtą būtų pažeista CPK 664 ir 665 straipsniuose nustatyta išieškojimo iš skolininko turto eilė.

Pateikiant antstoliui vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, kartu pateikiamas ir normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytas dokumentas, suteikiantis teisę atlikti savavališkos statybos padarinių pašalinimo darbus.

Jeigu skolininkas nevykdo antstolio reikalavimo atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, surašomas nevykdymo aktas ir kreipiamasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka.

Vykdant vykdomąją bylą dėl vaiko išlaikymo periodinėmis išmokomis, antstolis bendradarbiauja su vaiko teisių apsaugos institucijomis. Antstolis praneša vaiko gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą. Jei skolininkas per teismo sprendime nustatytą terminą sprendimo nevykdo, antstolis kreipiasi į vaiko gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl turimos informacijos pateikimo.

675 straipsnis

1. Antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą.
2. Antstolis turi teisę panaikinti turto areštą tik tuomet, jeigu turtas areštuotas antstolio.
3. Vykdydamas teismo nutartį areštuoti turtą, antstolis šio Kodekso 677 straipsnyje nustatyta tvarka sudaro areštuojamo turto aprašą. Šiuo atveju antstolis turto arešto akto nesurašo.
4. Turto areštas įsigalioja nuo turto arešto akto paskelbimo skolininkui, o jeigu nėra galimybės paskelbti, - nuo turto arešto akto įregistravimo turto arešto aktų registre.
5. Jeigu teismo nutartyje arba kitame dokumente, kurio pagrindu vykdomas turto areštas, nenurodyta, kad uždraudžiamas ar apribojamas turto valdymas ir (arba) naudojimas, laikoma, kad taikomas tik draudimas disponuoti turtu.

Skolininko informavimas

Vadovaujantis CPK 661 str., skolininkas gali būti ir neperspėjamas dėl galimo turto areštavimo ir tai nėra laikoma skolininko teisių pažeidimu.

Apie prasidėjusį teismo procesą, kuriame kartu sprendžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, skolininkas gali ir nežinoti, jei: Teismo šaukimai siunčiami fizinio asmens gyvenamosios ar darbo vietos arba kitu adresato nurodytu adresu. Susidarius tokiai situacijai, kai nėra žinoma adresato gyvenamoji ar darbo vieta ir šaukimo nepavyksta įteikti, tada šaukimas į teismą įteikiamas viešo paskelbimo būdu.

CPK 144 str. 3 d. numato, jog turto suvaržymai gali būti paskiriami dar prieš ieškinio pareiškimą.

Tokie atvejai prilyginami tinkamu informavimu, jeigu laikomasi procedūrų bei tvarkos.

Skaitytojui, siekiant sužinoti visas situacijos aplinkybes dėl kokių priežasčių jis nebuvo informuotas apie vykstantį procesą, reikėtų kreiptis į areštą įvykdžiusį atsakingą asmenį dėl arešto dokumento gavimo ir į teismą dėl informacijos apie bylos eigą bei joje esančių dokumentų.

Tokiu atveju, kai asmuo nežino konkrečios institucijos, kurios sprendimu buvo pritaikytas turto areštas, dėl institucijos išsiaiškinimo galima kreiptis į Centrinę hipotekos įstaigą, kurioje yra kaupiami įvairių registrų duomenys, kartu ir duomenys apie turto areštą. Pabrėžtina, jog fiziniai asmenys vieną kartą per kalendorinius metus gali nemokamai susižinoti apie savo asmens duomenis tvarkomus Centrinėje hipotekoje, tarp jų ir informaciją apie jų turtui taikomą areštą.

Išsiaiškinus arešto priežastį bei instituciją, kurios sprendimu turtas areštuotas, minėtą sprendimą galima skųsti bei ginčyti turto areštavimo pagrindą priklausomai nuo institucijos, pagal jos nustatytą tvarką, t.y., per atitinkamą terminą pateikti argumentuotą skundą.

Skundžiant sprendimą turi būti nepraleistas apskundimo terminas, kuris priklauso nuo jį priėmusios institucijos, pavyzdžiui turto areštą paskyrus teismo nutartimi, ji gali būti skundžiama atskiruoju skundu per septynias dienas nuo nutarimo priėmimo.

Tokiu atveju, jei terminas praleistas, jis gali būti atnaujinamas, tačiau tik tada, jei asmuo įrodo, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Skolininko teisių apsaugos priemonės

Sprendimo apskundimas nėra vienintelė priemonė skolininkui ginti savo teisę į laisvą turto naudojimą ar disponavimą netaikant suvaržymų.

Tokiu atveju, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės, galima pasinaudoti Lietuvos teismų praktikoje susiformavusiomis skolininko teisių apsaugos priemonėmis, tokiomis kaip:

• Arešto taikymo mastas.
• Turto rūšies pasirinkimas.
• Arešto taikymo sąlygų keitimas.
• Nuostolių, galinčių kilti dėl turto arešto, atlyginimo užtikrinimas.

Šios priemonės padeda užtikrinti, kad turto areštas būtų taikomas proporcingai ir nepažeistų skolininko teisių.

Apibendrinant, skaitytojui siekiant panaikinti turto areštą ir laisvai disponuoti piniginėmis lėšomis, esančiomis banko sąskaitoje rekomenduotina pirmiausia kreiptis į turto areštą įvykdžiusį antstolį.

Išsiaiškinus turto arešto priežastį galima imtis aktyvių veiksmų dėl įsiskolinimo panaikinimo ar jo buvimo fakto ginčijimo.

Be jau minėtų teisių skųsti arešto taikymo sąlygas, egzistuoja ir pozityvus kelias, kad panaikinti turto areštą - derybos su kreditoriumi, dalinis ar visas skolos padengimas, kitų prievolės užtikrinimo priemonių parinkimas, nuimant pritaikytą turto areštą.

Panaikinus turto arešto pagrindą asmuo atgauna teisę laisvai disponuoti savo turtu.

Laikinosios apsaugos priemonės (LAP)

Laikinosios apsaugos priemonės (toliau - LAP)- tai teismo taikomos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti sprendimo įvykdymą. Tikslas - realus kreditoriaus reikalavimo užtikrinimas, užkertant kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti arba padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

Pagrindinės LAP taikymo sąlygos:

• Reikalavimo pagrįstumas.
• Reali grėsmė, kad nepritaikius LAP teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu (LR CPK 144 str. 1 d.).

LAP rūšys (LR CPK 145 str. 1 d.):

• atsakovo nekilnojamojo daikto areštas;
• įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo;
• kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas;
• atsakovui priklausančio daikto sulaikymas;
• atsakovo turto administratoriaus paskyrimas;
• draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų;
• draudimas kitiems asmenims perduoti atsakovui turtą arba vykdyti kitas prievoles;
• išimtiniais atvejais draudimas atsakovui išvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos;
• turto realizavimo sustabdymas, jeigu pareikštas ieškinys dėl arešto šiam turtui panaikinimo;
• išieškojimo vykdymo procese sustabdymas;
• laikino materialinio išlaikymo priteisimas ar laikinų apribojimų nustatymas;
• įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti;
• kituose įstatymuose numatytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

Terminai vykdant nutartį dėl LAP taikymo (LR CPK 147 str. 6 d.):

• Asmuo, kurio prašymu yra taikomos LAP turi per 14 dienų kreiptis į antstolį dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo;
• Antstolis pirminį areštuoto turto duomenų patikslinimą atlieka per 14 dienų nuo nutarties priėmimo vykdyti;
• Per 14 dienų nepateikus nutarties antstoliui vykdyti, LAP nustoja galioti.

LAP galiojimas (LR CPK 150 str. 2, 3 d.):

• Teismui atmetus ieškinį, taikytos LAP, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo;
• Teismui patenkinus ieškinį, taikytos LAP galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (išimtis - LR CPK 147 str. 6 d.).

Kiti LAP taikymo aspektai:

• Vykdant nutartį dėl LAP taikymo, antstolis suranda areštuojamą turtą bei jį aprašo LR CPK 677 str. nustatyta tvarka.
• Antstolis gali įpareigoti skolininką lėšas pervesti į vieną iš areštuotų skolininko sąskaitų.
• Antstolis gali įpareigoti lėšas saugoti asmenį, pas kurį minėtos lėšos yra areštuotos.
• Antstolis gali pakeisti turto saugotoją.

LAP taikymas, areštuojant bendrą su kitais asmenimis skolininko turtą:

• Tais atvejais, kai yra laikinai apribojamos nuosavybės teisės į daiktą, priklausantį bendrosios nuosavybės teise, gali būti areštuota tik asmeniui, kuriam taikomos LAP, priklausanti turto dalis.
• Kai turto dalis bendrojoje nuosavybėje nenustatyta, laikinai, kol bus nustatyta šio asmens turto dalis bendrojoje nuosavybėje, gali būti areštuotas visas turtas (LR CPK 145 str. 5 d.);
• Pritaikius apribojimus skolininko turtui, kuris yra bendras su kitais asmenimis, vykdant nutartį dėl LAP taikymo, LR CPK 667 str. nuostatos netaikytinos, t.y. nėra kreipiamasi dėl atidalinimo (LAT 2012-04-30 nutartis c.b. Nr. 3K-3-195/2012).
• LR CPK 667 str. (skolininko turto dalies nustatymas) yra taikomas tik tais atvejais, kai yra vykdomas galutinis teismo sprendimas, kuriuo ginčas yra išspręstas iš esmės.
• Tais atvejais, kai LAP taikymo pagrindu areštuojamos kelių asmenų bendros lėšos, esančios kredito įstaigos sąskaitoje, turto dalis bendrojoje nuosavybėje nėra nustatinėjama (LAT 2012-04-30 nutartis c.b. Nr. 3K-3-195/2012).

Pavyzdys iš teismo praktikos

Vilniaus apygardos teismo nutartis (2020 m. balandžio 22 d.) nagrinėjo UAB „Milera“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Vilniaus vakarai“. Teismas nustatė, kad atsakovas yra nemokus ir jam keltina bankroto byla. Iškėlus bankroto bylą, buvo areštuotas įmonės turtas iki nutarties įsiteisėjimo dienos.

Ši nutartis iliustruoja, kaip turto areštas yra taikomas praktikoje, siekiant užtikrinti kreditorių interesus bankroto atveju.

Nagrinėjamu atveju, UAB „Milera“ pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Vilniaus vakarai“, motyvuodama tuo, kad atsakovas nesumokėjo 8 263,58 Eur pagal rangos darbų sutartį.

Teismas, įvertinęs pateiktus duomenis, nustatė, kad UAB „Vilniaus vakarai“ yra nemoki, nes įmonės įsipareigojimai viršija turto vertę. Be to, įmonė nepateikė atsiliepimo į pareiškimą ir reikalaujamų finansinių dokumentų.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas nusprendė iškelti UAB „Vilniaus vakarai“ bankroto bylą ir paskyrė nemokumo administratorių. Taip pat buvo areštuotas įmonės nekilnojamasis turtas ir turtinės teisės iki nutarties įsiteisėjimo dienos.

Ši byla parodo, kaip svarbu kreditoriams laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, siekiant apsaugoti savo interesus ir užtikrinti skolų išieškojimą.

Esminiai faktai iš bylos:

• Ieškovas: UAB „Milera“
• Atsakovas: UAB „Vilniaus vakarai“
• Skolos suma: 8 263,58 Eur
• Teismo sprendimas: Iškelti bankroto bylą ir areštuoti turtą

Turto arešto akto liudijimo išdavimas

Turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimas išduodamas užpildžius Lietuvos Respublikos teisingumo ministro tvirtinamą pavyzdinę turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimo formą.

Turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimas, išduodamas gavus prašymą, turi būti išduotas ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo visos šiam liudijimui išduoti reikalingos informacijos gavimo.

Turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimas turi būti išverstas į kitos Europos Sąjungos valstybės narės valstybinę kalbą arba į kitą kalbą, jeigu ši valstybė narė yra nurodžiusi, kad ji pripažins vertimą į vieną ar daugiau kitų Europos Sąjungos valstybių narių oficialiųjų kalbų.

Turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimo vertimo laikas neįskaitomas į šiame straipsnyje nurodytą terminą.

Vykdymo išlaidos

Vykdymo išlaidos apmokamos antstoliui grynaisiais pinigais arba atliekami mokėjimai negrynaisiais pinigais Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo nustatyta tvarka. Antstolis, priimdamas grynuosius pinigus, privalo išduoti mokėtojui nustatytos formos antstolio kvitą.

Atsižvelgdamas į išieškotojo fizinio asmens turtinę padėtį, antstolis gali iš viso ar iš dalies atleisti jį nuo vykdymo išlaidų mokėjimo arba vykdymo išlaidų apmokėjimą atidėti. Tačiau būtinos vykdymo išlaidos neapmokamos išieškotojai - valstybės ir savivaldybės globos namai, jei išieškomas išlaikymas globos namuose gyvenantiems asmenims. Už valstybės ir savivaldybės globos namus būtinas vykdymo išlaidas apmoka Teisingumo ministerija iš šiam tikslui skirtų asignavimų.

Jeigu skolininkas vykdymo išlaidų neapmoka per raginime įvykdyti sprendimą ar siūlyme sumokėti skolą nustatytą terminą, vykdymo išlaidos išieškomos priverstinai.

Teismų praktika ir ginčų sprendimas

Skundas dėl antstolio veiksmų arba atsisakymo juos atlikti per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą pateikiamas raštu antstoliui, kurio veiksmai ar atsisakymas juos atlikti skundžiami. Skundas dėl šio antstolio ar antstolio atstovo veiksmų pateikiamas pavaduojamo ar atstovaujamo antstolio kontorai. Skundas paduodamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

Teismų praktika rodo, kad turto areštas yra veiksminga priemonė, tačiau svarbu laikytis CPK nuostatų ir užtikrinti proporcingumą. Lietuvos teismai nepagrįstus prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones gali vertinti kaip ieškovo neteisėtus veiksmus ir pagrindą reikalauti nuostolių atlyginimo.

Civilinė byla Nr. e2-1015-567/2023, nagrinėta Lietuvos apeliaciniame teisme, iliustruoja ginčus, kylančius dėl turto arešto ir priverstinio įkeitimo. Teismas sprendė dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) finansinio reikalavimo bankroto byloje ir antstolio turto arešto akto teisėtumo. Teismas pripažino VMI sprendimą dėl priverstinio įkeitimo niekiniu, nes turtas jau buvo areštuotas kitos kreditorės naudai. Tai rodo, kad teismų praktikoje svarbu užtikrinti kreditorių interesų pusiausvyrą ir laikytis turto arešto tvarkos.

Antstolio vaidmuo

Antstolis - tai teisingumo ministro skirtas, nepriklausomas, valstybės įgaliotas asmuo, vykdantis įstatymų nustatytas funkcijas.

Pagal Europos žmogaus teisių teismo jurisprudenciją, sprendimų vykdymas yra sudėtinė asmens teisės į teisingą teismą dalis.

Antstoliai taip pat gali padaryti pažeidimų savo veikloje. Už antstolio pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą antstoliui gali būti taikoma drausminė atsakomybė.

Antstolio profesinė civilinė atsakomybė už fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą atliekant antstolio funkcijas, viršijančią 290 eurų, draudžiama privalomuoju draudimu.

Išieškojimo iš fizinio asmens turto eilė

Vadovaujantis CPK 664 str., nustatyta išieškojimo iš fizinio asmens turto eilė.

tags: #turto #aresto #aktu #istatymo #byla #pasidometi