Verkių Dvaro Komplekso Ateitis: Turto Banko Veiksmai Kelia Klausimų

Verkių dvaro kompleksas, esantis Vilniuje, Verkių regioniniame parke, yra vienas vertingiausių klasicistinių ansamblių Lietuvoje ir vienas iš didžiausių iki šių dienų išlikusių dvaro pastatų kompleksų šalyje. Jo vertė yra neabejotina, todėl nenuostabu, kad atsiranda planų jam įpūsti naujos gyvybės.

Delfi surinkti duomenys rodo, kad ministerijose ir jai pavaldžiose įstaigose gimsta planas, kaip antram gyvenimui prikelti ir įveiklinti visą Vilnių ir Lietuvai svarbų Verkių dvaro kompleksą. Šiuo metu vieni jo statiniai visai neblogai išlikę, yra atnaujinti, kaip, pavyzdžiui, vandens malūnas, tačiau yra apleistų ir griūvančių. Didžiąją statinių dalį valdo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldus Gamtos tyrimų centras. Keliuose dvaro komplekso statiniuose yra įsikūrę šios mokslinės įstaigos padaliniai. Kitame greta esančiame statinyje veikia Vilniaus miesto savivaldybei pavaldi Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija.

Tačiau jau dabar aišku, kad šiuos planus gali sujaukti Turto bankas, kuris per padidinamąjį stiklą ėmė žiūrėti į dvaro komplekso ir apskritai į Gamtos tyrimų centro valdomus pastatus.

Verkių dvaro kompleksas

Grandiozinis Planas ir Turto Banko Įsikišimas

Delfi gavo valstybinių institucijų atsakymus, kad, jų nuomone, Verkių dvaro pastatai turėtų išlikti vienose rankose ir juos turėtų valdyti vienas juridinis asmuo, kontroliuojamas valstybės. Taip galima geriausiai užtikrinti jų pritaikymą visuomenės poreikiams. Tačiau jau dabar aišku, kad taip gali ir neįvykti, nes Turto bankas, vieną komplekso statinį jau perėmė. Koks jo likimas, aiškaus atsakymo nėra.

Delfi bendravo su Gamtos tyrimų centro administracija, tačiau ji teigė nuo plačių komentarų ta tema norinti susilaikyti, kad nepakenktų prasidėjusioms diskusijoms dėl dvaro ateities. Tačiau direktoriaus pavaduotojas Ričardas Paškauskas patvirtino, kad Turto bankas iš tiesų perėmė Verkių malūną. Vis dėlto šios įstaigos vadovybė nematė priežasčių, kodėl to reikėjo: „Norima, kad po dvaro atnaujinimo visi statiniai išliktų vienose rankose. Po galutinių sprendimų dėl dvaro ateities priėmimo, manome, kad malūnas turėtų grįžti į dvaro komplekso sudėtį. Jis vėl turėtų tapti dvaro komplekso dalimi.“

R. Paškauskas Delfi teigė, kad šiuo metu Vyriausybėje prasidėjo procesas dėl ypač vertingo dvaro komplekso ateities: „Ieškoma sprendimo, kaip jį įveiklinti, kad jis neštų naudą visam miestui ir Lietuvai. Norima jį atnaujinti. Šiuo metu daug valstybinių įstaigų dirba ties tuo klausimu ir Vyriausybė kartu su Finansų ministerija koordinuoja šį klausimą.“

Valstybės Institucijų Pozicija

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kuriai pavaldus Gamtos tyrimų centras, suteikė papildomos informacijos. Anot jos atstovų, 2021 m. lapkritį Finansų ministerijos inicijuotame pasitarime, kuriame dalyvavo Vyriausybės kanceliarijos, Aplinkos, Kultūros, Švietimo, mokslo ir sporto, Finansų ministerijų, Vilniaus miesto savivaldybės, Kultūros paveldo departamento, Valstybės saugomų teritorijų tarnybos, Gamtos tyrimų centro, Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos ir Turto banko atstovai, privatizavimo galimybės nesvarstytos, kadangi Verkių dvaro sodyba yra įtraukta į neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybų - istorijos ir kultūros paminklų teritorijų sąrašą.

„Šis sąrašas sudarytas siekiant išsaugoti buvusių dvarų sodybas - istorijos ir kultūros paminklus kaip istorijos, architektūros, parkų meno ir statybos vertybes, istorinės žemėvaldos ir žemėnaudos bei kaimo kraštovaizdžio reliktus, taip pat sudaryti palankias tokių kultūros paveldo objektų funkcionavimo sąlygas. Pasitarime taip pat pažymėta, kad valstybinių institucijų buvimas, jų ilgametis rūpestis Verkių dvaro sodybos pastatais sudarė sąlygas išsaugoti šį istorine, kultūrine ir architektūrine prasmėmis unikalų Lietuvos objektą”, - teigė ministerijos atstovai Delfi atsiųstame komentare.

Verkių vandens malūnas, esantis Vilniuje, Verkių g. 100, yra Verkių rūmų komplekso dalis. Ilgus metus jis priklausė Gamtos tyrimų centrui, tačiau galiausiai buvo perimtas Turto banko. Todėl ministerijos paklausėme, kokia yra jos pozicija dėl šio statinio: jis turi išlikti valstybės rankose ar turi būti parduotas? „Kadangi malūnas yra bendro komplekso dalis, pritartina, kad jis ir turėtų likti komplekse”, - dėstoma ministerijos atsiųstame komentare.

Tačiau kodėl Turto bankas perėmė šį statinį, jei valstybė jį nori matyti dvaro komplekse?„Šis pastatas nebuvo naudojamas Gamtos tyrimo centro funkcijoms vykdyti, 2020 m. jis buvo perduotas Turto bankui. Gamtos tyrimų centras 2021 m. rugpjūtį pateikė ir kito nereikalingo ir nenaudojamo turto, perduodamo Turto bankui, 20 turto vienetų sąrašą, į kurį įtrauktas ir klojimas, administracinis pastatas, vivariumas, vandens bokštas, botanikos institutas, viešbutis ir kt. Dalis pasiūlytų perimti nekilnojamųjų daiktų yra įrašyti į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, dalis yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje). Vėliau Turto bankas kreipėsi į Vyriausybę, kad pastaroji įvertintų pastatų komplekso panaudojimo galimybes. Šiuo tikslu Finansų ministerija ir inicijavo lapkričio mėnesį vykusį pasitarimą“, - aiškino ministerijos atstovai.

Jos atstovai papildomai nurodė, kad Verkių dvaro sodybos teritorijoje esančius pastatus ir statinius patikėjimo teise valdo Gamtos tyrimų centras, panaudos pagrindais naudoja Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos bei Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija, išskyrus vandens malūną, kurį patikėjimo teise valdo Turto bankas. Verkių dvaro sodybos vientisumo išsaugojimą garantuoja galiojantys teisės aktai, konkrečiai 1992 m. balandžio 7 d. Vyriausybės nutarimas „Dėl buvusių dvarų sodybų - istorijos ir kultūros paminklų išsaugojimo principų atstatant nuosavybės teises, vykdant privatizavimą ir žemės reformą“.

Tačiau ar Turto bankui perėmus malūną nebuvo pažeistas vientisumo principas? „Negali būti skubių sprendimų, kol išsamiau nėra išnagrinėtos visos galimos sodybos pritaikymo galimybės, atitinkančios visuomenės poreikius, Vilniaus miesto viziją, Gamtos tyrimų centro bei kitų dvaro sodyboje esančių įstaigų poreikius. Mes tikimės, jog Gamtos tyrimų centras, atsižvelgęs į savo poreikius, pats pilnai įsivertins tai, kokia infrastruktūra yra (ne)reikalinga jo funkcijoms vykdyti“, - dėstė ministerijos atstovai.

O dėl malūno ateities ministerija konkrečių sprendimų neturi: „Malūno klausimas turėtų būti sprendžiamas kompleksiškai, kartu su kultūros paveldo apsaugos, miesto savivaldybės specialistais: tai nebus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sprendimas. Ministerija ir Gamtos tyrimų centras neturi interesų malūno atžvilgiu, nes mokslo reikmėms šis statinys nenaudojamas.”

Restorano Savininkės Nuogąstavimai

Šiuo metu Verkių vandens malūne veikia restoranas, kurio savininkė yra Aurelija Burokaitė. Registrų centro dokumentuose nurodyta, kad nuomos sutartis tarp UAB „Vandens malūnas” pasirašyta dar 1995 metais. Papildomi susitarimai prie sutarties buvo pasirašyti 2001 ir 2011 metais. Tuo metu restoraną valdė kiti savininkai ir A. Burokaitė įmonę įsigijo su dar ilgai galioti turėjusia nuomos sutartimi.

Nors, anot verslininkės, sutartis dar tikrai nėra baigusi galioti, kai Turto bankas perėmė malūną, ji pajautė spaudimą ir gavo reikalavimą sutartį pakeisti jai nenaudingomis sąlygomis. Tačiau A. Burokaitė teigė nesuprantanti, kodėl turi pasirašyti naują susitarimą, jei ankstesnė galioja ir nėra nuginčyta.

„Verkių vandens malūnas buvo atstatytas, renovuotas kartu su visa aplinka privačiomis lėšomis. Gamtos tyrimų centrui priklauso visi Verkių parke esantys istoriniai kultūriniai pastatai. Verkių rūmų kompleksui priklausantis vandens malūnas buvo visada neatskiriama pažintinė dalis, kuri traukia parko lankytojus pasižvalgyti po likusius įrenginius bei pamatyti istorinį objektą. Gamtos tyrimų centras išnuomojo pastatą, nes pati įstaiga tiek lėšų neturėjo pastato atstatymui. 2021 m. Turto bankas, remdamasis Vyriausybės nutarimu, kuris buvo pagrįstas tuo, kad visi administracinės paskirties valstybiniai objektai turi priklausyti ir būti administruojami Turto banko, perėmė šį statinį. Nepaisant, kad vandens malūno statusas kitos paskirties, primygtinai buvo daromi veiksmai, kad tik vienas pastatas iš visų saugomų Verkių rūmų pastatų būtų perimtas. Nepaisant susitikimų tiek su Gamtos tyrimų centro atstovais, tiek su Kultūros paveldo departamentu, Vilniaus miesto savivaldybės atstovais, bei diskusijų apie tai, kokia logika grindžiamas toks sprendimas, Turto bankas statinį perėmė savo nuosavybėn“, - dėstė A. Burokaitė.

Ir galiausiai ji įvardijo, kas nutiko tada, kai malūną perėmė Turto bankas. „Pats turto banko direktorius apžiūrinėdamas ir stebėdamasis, kaip objektas yra sutvarkytas, prižiūrėtas, pasiūlė daugiau savo pinigų nebeinvestuoti į pastato gerinimą. Ir jausmas kilo, kad gali slėptis galbūt kokie kiti suinteresuoti asmenys. Praėjus keliems mėnesiams, kuomet Turto bankas tapo savininku, pradėtas spaudimas pasirašyti naują nuomos sutartį, nepaisant įmonės turimos nuomos sutarties, kuri yra net įregistruota Registrų centre. Pernai metai buvo karantino laikotarpis, kuomet restoranas turėjo didelių nuostolių, nes veikla sustabdyta, o žiemos laikotarpiu pastatus reikia vis tiek prižiūrėti, šildyti, darbuotojus taip pat išlaikyti. Restoranas pagrindinę savo veiklą turi vasaros laikotarpiu, kuomet žmonės nori gamtoje pavalgyti, šaltuoju metų laikotarpiu restoranas visada dirba, bet sulaukia gerokai mažiau lankytojų. Taip pat stengiamės ne tik darbuotojus išsaugoti, bet ir tuo pačiu vis gražinti patį objektą. Ši veikla tarsi širdžiai miela duoklė turistams, vilniečiams ir tarsi šeimos hobis. Ir nepaisant visų pastangų prižiūrint objektą, formaliai turint nuomos sutartį, tenka sulaukti grasinimų teismu dėl sutarties nutraukimo. Liūdna, kai Lietuvoje dažniau nori visi griauti, o ne kurti“, - teigė A. Burokaitė.

Turto Banko Pozicija ir Argumentai

Paaiškinti susidariusią situaciją dėl Verkių dvaro pastatų komplekso vientisumo paprašėme paties Turto banko. Jo atstovė Jolita Skinulytė-Niakšu pateikė štai tokius argumentus: „Administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto centralizacija, perduodant jį patikėjimo teise valdyti Turto bankui etapais buvo vykdoma nuo 2015 m. iki 2020 m. Tai reiškia, kad vadovaudamasis LR Vyriausybės nutarimais, Turto bankas kasmet dalimis perėmė centralizuotai valdyti administracinės paskirties turtą, kurį iki tol kiekviena ministerija, kitos valstybės institucijos, įstaigos ir įmonės valdė atskirai. (…) Konkrečiai jūsų minimą turtą, esantį Verkių g. 100, Vilniuje, Turto bankas perėmė šeštuoju administracinės paskirties valstybės turto centralizacijos etapu, kuris buvo vykdomas 2020 m., vadovaudamasis LR Vyriausybės 2020 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 798. Šeštuoju etapu centralizuotai valdyti buvo perimamas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldžių įstaigų administracinis ir funkcijoms vykdyti nereikalingas turtas. Todėl buvo perimtas ir Gamtos tyrimų centro turtas. Be to, Verkių malūnas yra išnuomotas nuo 1996 m., todėl buvo perimtas, kaip nereikalingas Gamtos tyrimų centro funkcijoms atlikti. Vadovaujantis minėtu Vyriausybės nutarimu buvo perimtas ir Gamtos tyrimų centro administracinis pastatas bei inžineriniai statiniai Rusnėje, Neringos g. 1C. Verkių malūnas, esantis Verkių g. 100, Vilniuje, Turto bankui perduotas valdyti patikėjimo teise. Šio turto perdavimo ir priėmimo aktas Nr. 20-AG-167 pasirašytas 2020 m. lapkričio 30 d. Viso likusio Verkių rūmų ansamblio turto valdytoju išliko Gamtos tyrimų centras”, - malūno perėmimo aplinkybes nurodė Turto banko atstovė.

Ji atkreipė dėmesį, kad tuo atveju, jei ateityje paaiškėtų, kad Verkių malūno pastato reikia valstybės institucijoms ar įstaigoms joms pavestų funkcijų vykdymui, Turto bankas turėtų inicijuoti šio pastato perdavimo procesą.

Kai Turto bankas perėmė Verkių vandens malūną, Gamtos tyrimų centras 2021 m. rugpjūčio 27 d. raštu kreipėsi į Turto banką prašydamas įvertinti galimybę perimti ir likusį Verkų rūmų ansambliui priklausantį valstybės nekilnojamąjį turtą. Tačiau malūną perėmęs Turto bankas viso komplekso perimti nenori.

„Gavus šį raštą Turto bankas inicijavo tarpinstitucinį susitikimą, kuris įvyko 2021 m. lapkričio 18 d. Jo metu įstaigoms, besinaudojančiomis Verkių rūmų pastatais, pasiūlyta parengti galimą sodybos pritaikymo visuomenės poreikiams ar kitokio įveiklinimo koncepciją. Atsižvelgiant į tai, kad šis turtas iš dalies naudojamas, jo paskirtis mokslo, o ne administracinė ir galimybės jį pritaikyti valstybės įstaigų ir institucijų poreikiams yra ribotos, o administruoti kultūros objektus - dvarus nėra Turto banko funkcija, neketiname inicijuoti likusių Verkių rūmų ansamblio pastatų perėmimo procedūrų”, - nurodė J. Skinulytė-Niakšu.

Jei valstybės institucijos nori išsaugoti vientisą pastatų kompleksą ir nėra ruošiamasi malūno parduoti, kodėl tuomet Turto bankas jį perėmė? Anot valstybės įmonės atstovės, norima, kad šis turtas būtų įveiklintas. Tačiau reikia priminti, kad malūnas įveiklintas jau dabar. Jame yra sudarytos visos sąlygos lankytis miestiečiams ir miesto svečiams.

„Šio turto neplanuojama parduoti. Kaip minėta ankstesniame atsakyme, svarbu išsigryninti aiškią bendros Verkių rūmų komplekso ateities viziją, kurioje savo vietą turėtų ir šis objektas. Iki tol Turto banko tikslas, kad šis turtas būtų įveiklintas, t.y. būtų nuomojamas ir, tikimės, džiugintų vilniečius ir sostinės svečius”, - dėstė J. Skinulytė-Niakšu.

Kaip nurodė Turto banko atstovė, nuomos sutartis tarp Gamtos tyrimų centro ir UAB „Vandens malūnas“ (tuo metu - Botanikos instituto ir UAB „Baltic Business Consulting“) buvo sudaryta 1995 m. rugsėjo 1 d. ir turėjo galioti iki 2015 m. rugsėjo 1 d. Tuo metu galioję teisės aktai numatė tik rekomendaciją, kad valstybės turtas turėtų būti išnuomojamas ne ilgesniam nei penkerių metų laikotarpiui. Tačiau motyvuojant tuo, kad iki 1996 m. turėjo būti atliktos didelės investicijos, į šią rekomendaciją dėl nuomos sutarties trukmės nebuvo atsižvelgta, o nuomos sutartis buvo sudaryta iškart 20 metų, kad investicijos atsipirktų.

Ir galiausiai ji pripažino, jog restorano savininkė teisi, sakydama, kad Turto bankas, perėmęs malūną, nori nuomos sutartį pakeisti. „Negana to, 2001 m. buvo pasirašytas papildomas susitarimas, kuriuo nuomos terminas, nesilaikant minėtos rekomendacijos, nuomos konkurso sąlygų ir sudarytos nuomos sutarties nuostatos, kad esminės sutarties sąlygos negali būti keičiamos, buvo pratęstas net iki 2051 m. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei tai, kad šiuo metu galioja įstatyminė nuostata, kad valstybės nekilnojamasis turtas negali būti išnuomotas ilgesniam nei 10 metų laiko...

Kiti Turto Banko Projektai ir Veikla

Valstybės valdomas Turto bankas šiemet investuotojams už 4 mln. Be to, aukcionuose bus parduodamos patalpos pastate Algirdo g. 31, penkių aukštų 2,8 tūkst. kv. Turto bankas šiemet ketina pasiūlyti iš viso 645 objektus, o planuojamos įplaukos iš jų siekia daugiau nei 27 mln. eurų - kiek mažiau nei pernai, kai jis pardavė 637 objektus ir gavo 28,4 mln.

„Ankstesnių metų aukcionai parodė, kad sėkmę žada ne tik palanki kaina, bet ir urbanistinis vietos patrauklumas - objektai, esantys aktyviai besikeičiančiose teritorijose, investuotojus intriguoja taip pat, kaip ir aiškus jų pritaikomumo scenarijus.

Gindamas valstybės interesus Turto bankas praėjusiais metais kreipėsi į teismą, prašydamas sustabdyti savavališkus Skaistgirių bendruomenės atstovų veiksmus ir grąžinti valstybei priklausantį turtą - buvusios mokyklos priklausinius, aikštynus.

Panevėžio r. savivaldybė, Turto bankas aukcione artimiausiu metu ketino parduoti mokyklą Panevėžio rajone, Skaistgirių kaime. Mokyklą, kaip nebereikalingą turtą, valstybės įmonei perdavė Panevėžio r. savivaldybė, iškeisdama jį į lygiavertį Turto banko valdomą turtą.

Rengiant objektą pardavimui paaiškėjo, kad dalis mokyklos priklausinių nėra registruoti, o žemės sklype yra Skaistgirių bendruomenės iniciatyva įrengti sporto treniruokliai. Pasinaudodami valstybės įmonės geranoriškumu, bendruomenės atstovai, kaip savo nuosavybę įregistravo mokyklos priklausinius: krepšinio aikštelę, automobilių stovėjimo aikštelę, tinklinio aikštelę ir mokyklos stadioną.

„Suprasdami vietos bendruomenės lūkesčius stengėmės juos atliepti, tačiau buvo pasinaudota mūsų geranoriškumu ir pažeistas ne tik pasiektas susitarimas, bet ir, kaip konstatavo pirmos instancijos teismas, neteisėtai užvaldytas valstybės turtas. Valstybei nereikalinga buvusi mokykla Skaistgiriuose toliau bus rengiama parduoti viešajame aukcionui.

Turto banko veikla

Turto Banko Investicijos į Nekilnojamą Turtą (mln. eurų)

Lietuvos Apeliacinis Teismas atmetė bendrovės „Vilungės statyba“ pateiktą apeliacinį skundą dėl Turto banko nutrauktos sutarties su pareigūnų reabilitacijos centro projekto Karaimų g. 73A, Trakuose, buvusiu rangovu. Turto bankas sutartį su bendrove „Vilungės statyba“ nutraukė 2023 m.

Dar 2016 m. pabaigoje Turto bankas pasirašė susitarimą dėl valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo su Turto valdymo ir ūkio departamentu prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. Sutarta atnaujinti objektą, esantį Trakuose, Karaimų g. Įgyvendinant projektą buvo paskelbtas viešasis rangos konkursas, kurį 2021 m. kovo mėnesį laimėjo bendrovė „Vilungės statyba“. Sutarties vertė siekė beveik 5,9 mln. eurų.

Projekto eigoje buvo pastebėti reikšmingi neatitikimai ir šiurkštūs sutarties sąlygų pažeidimai. Turto bankui pasitelkus ekspertus paaiškėjo, kad rangovo įrengti poliai neatitiko reikalavimų. Nustatyta, kad poliai yra nevientisi, dalis jų buvo dvigubai trumpesni nei buvo numatyta darbo projekte. Šiuo metu projektas Karaimų g. 73A tęsiamas.

Nutraukus sutartį su bendrove „Vilungės statyba“ buvo skelbiamas naujas viešasis pirkimas. Nugalėtoja tapo mažiausią kainą pasiūliusi bendrovė „Daistatus“, kuriai pavesta ne tik sėkmingai užbaigti projektą, bet ir pašalinti ankstesnio rangovo padarytą broką. Projektą, esantį Trakuose, Karaimų g. 73A, ketinama užbaigti 2026 m.

tags: #turto #bankas #bus #perduotas