Paveldėjimas - tai mirusio žmogaus, t. y. fizinio asmens, ne tik turtinių ar neturtinių teisių, bet ir pareigų perėjimas palikimą priimantiems asmenims. Paveldėjimas yra vienas nuosavybės teisės įgijimo būdų, kuris galimas tik po turto ankstesnio savininko mirties ir yra neatlygintinis. Kitaip tariant, tai palikėjo nuosavybės teisių ir pareigų perėmimo būdas. Paveldėti galima pagal įstatymą, testamentą, ar faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti.
Paveldėjimo Pagrindai ir Būdai
Paveldėjimas gali įvykti pagal įstatymą (šeimos ir giminystės ryšių pagrindu) arba (ir) pagal testamentą. Pagal įstatymą paveldima, kai paveldėjimo tvarka nepakeista ir kiek nepakeista palikėjo testamentu. Paveldėjimo pagrindas yra juridinių faktų sudėtis - asmens mirties (ar paskelbimo mirusiu) faktas, su kuriuo siejamas palikimo atsiradimo faktas, ir tai, kad asmuo, šaukiamas paveldėti, yra įstatyminis įpėdinis arba jo paveldėjimo teisė numatyta testamente.
Civilinis kodeksas nustato 6 paveldėjimo pagal įstatymą eiles, t. y. Kas gali paveldėti? Įprastai teisę paveldėti turtą jo šeimos nariai ir artimi giminaičiai arba testamentu paskirti įpėdiniai. Tokiais asmenimis įprastai laikomi palikėjo vaikai, sutuoktinė, tėvai, vaikaičiai (anūkai), seneliai, broliai ir seserys taip pat kiti įstatymų numatyti asmenys. Paskutine eile paveldi Lietuvos valstybė.
Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba palikėjas iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Kai yra keletas įpėdinių, jų paveldėtas turtas tampa visų šių įpėdinių bendrąja daline nuosavybe, jeigu testamentu nenustatyta kitaip.
Istorinis Paveldėjimo Teisės Raidos Lietuvoje Apžvalga
Jau 13-14 a. kunigaikščių ir bajorų žemė ir kitas turtas pagal paprotį buvo paveldimi, nors visos žemės savininku buvo laikomas didysis kunigaikštis. Jis tik prižiūrėdavo, kad paveldėtų įpėdiniai vyrai, galintys eiti karo tarnybą ir atlikti kitas prievoles valstybei. Dėl to jie paveldėjimui turėjo gauti didžiojo kunigaikščio sutikimą.
Bajorų visai šeimai išmirus jų žemę perimdavo didysis kunigaikštis (mirusios rankos teisė). Jei šeimoje likdavo moteriškosios giminės įpėdinių, didysis kunigaikštis pasirūpindavo mirusiojo našlę ar dukterį išleisti už tokio asmens, kuris galėtų toliau eiti karo tarnybą (tarnybininkai) už žemę, paverstą tarnybiniu dvaru. Tokių dvarų nuolat daugėjo, jau 14 a. jie virto paveldimu kunigaikščių ir bajorų turtu, jei tik mirusiojo šeimoje likdavo vyrų, galinčių eiti karo tarnybą.
Paprotinė bajorų paveldėjimo teisė pirmą kartą rašytinės teisės aktu buvo pripažinta 1387 krikštijant Lietuvą. Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila (Jogailos privilegija Lietuvos bajorams katalikams) formaliai patvirtino bajorų katalikų nuosavybės teises į jų nuo seno pagal paprotį paveldimą tėviškę, leido ją paveldėti ir moterims, bajorams laisvai leisti savo dukteris ir giminaites už vyrų, našlėms tekėti be didžiojo kunigaikščio sutikimo.
1413 Horodlės susitarimais leista bajorų įpėdiniams vyrams ir moterims paveldėti ir tarnybinius dvarus, didžiojo kunigaikščio duotus bajorams amžinai valdyti. 1434 Žygimanto Kęstutaičio privilegija bajorų stačiatikių teisės buvo sulygintos su bajorų katalikų teisėmis. Bajorų žemės ir kito turto paveldėjimo teisės buvo įtvirtintos I (1529), II (1566) ir III (1588) statutuose (Lietuvos Statutas).
Pagal III Statutą nuo 1588 galėjo būti konfiskuota tik valstybės išdavikų ir didžiojo kunigaikščio didybės įžeidėjų žemė, nors ją jau būtų paveldėję jų vaikai, žinoję apie tėvo nusikaltimą. Lietuvos Statutas pripažino ir miestiečių paveldėjimo teises į jų namus bei sklypus miestuose. Valstiečiai, tapę baudžiauninkais (dauguma jų 16 a.), galutinai prarado (per 16 a. vidurio Valakų reformą) iki tol kai kur turėtą teisę paveldėti žemę, galėjo paveldėti tik savo kilnojamąjį turtą.
Po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų 1795 Rusijai užgrobus Lietuvą III Lietuvos Statutas (1588) ir toliau (iki 1840) reglamentavo paveldėjimą. Užnemunėje 1797 įsigaliojo Prūsijos civilinė teisė, 1807 - Prancūzijos (Napoleono civilinis kodeksas, kiti įstatymai), nuo 1825 - Lenkijos karalystės civilinis kodeksas.
1840 Lietuvoje įsigaliojus Rusijos imperijos įstatymams didžiojoje Lietuvos dalyje (be Klaipėdos krašto) iki 1940 buvo paveldima pagal testamentą arba sutartį dėl įpėdinio paskyrimo ir pagal įstatymą. Teisė paveldėti pagal testamentą (ji pati seniausia) turėjo pirmumą prieš teisę paveldėti pagal sutartį ir pagal įstatymą. Kai įpėdinių būdavo ne vienas, jie visi pagal įstatymą paveldėdavo lygiomis dalimis.
SSRS okupuotoje Lietuvoje nuo 1940 12 įsigaliojo Rusijos Sovietų Fereracinės Socialistinės Respublikos (RSFSR) paveldėjimo įstatymai: 1940 11 30 Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos prezidiumas išleido įsaką dėl RSFSR baudžiamųjų, civilinių ir darbo įstatymų laikino taikymo LSSR teritorijoje, kuriuo panaikino iki tol galiojusią Lietuvos Respublikos teisę.
Vokietijos okupacijos metais (1941-44) vėl buvo imta taikyti Lietuvos Respublikos civilinė teisė, bet tik tiek, kiek ji neprieštaravo okupacinės valdžios interesams (pavyzdžiui, didelių dvarų ir namų bei kitų didelių žemėvaldų nuosavybė nebuvo grąžinta buvusiems savininkams). Nuo 1964 paveldėjimą reglamentavo pagal SSRS ir sąjunginių respublikų civilinių įstatymų pagrindus (1961) parengtas LSSR civilinis kodeksas (1964) ir LSSR butų kodeksas (1982). Pagal įstatymą arba pagal testamentą buvo paveldimas asmeninės nuosavybės teisėmis turimas turtas.
Paveldėjimas Pagal Įstatymą ir Testamentą
Jeigu asmuo nesudaro testamento, preziumuojama, kad jo valią atitinka tokie paveldėjimo santykiai, kokie nustatyti įstatymo. O paveldint pagal įstatymą, CK 5.11 straipsnis nurodo įpėdinių pagal įstatymą eiles. Antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tik nesant pirmos eilės įpėdinių (arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė). Tokiu atveju, jeigu palikėjas sudaro testamentą t.y.
Testamentu palikėjas gali keisti įstatyminę paveldėjimo tvarką (pvz., paskirtimas kitus įpėdinius nei nurodyti įstatyme, taip pat nurodyti kuriam įpėdiniui, kuris turtas lieka po jo mirties ir pan.). Priėmus palikimą tiek pagal testamentą, tiek pagal įstatymą įpėdinis ne tik priima turtą, bet ir atsako už palikėjo skolas savo turtu. Jeigu žinote, kad palikėjas turėjo skolų palikimą rekomenduojama priimti pagal turto apyrašą.
Kas yra privalomoji palikimo dalis?
Teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis Teismų praktika Nr. 17, 2002 m. Tačiau visais kitais atvejais, be anksčiau minėtųjų, išlaikymo reikalingumas nėra įstatymo preziumuojamas ir turi būti nustatytas teismine tvarka. Tokiu atveju, jeigu kitiems įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą paveldėjimo teisės liudijimai įstatymo nustatyta tvarka dar nėra išduoti, asmuo, pretenduojantis į palikimą CK 5.20 straipsnio 1 dalies pagrindu, per trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos gali kreiptis į teismą su pareiškimu dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo t.y.
Pensinio amžiaus ar neįgaliems asmenims nereikia įrodinėti, kad jiems reikalingas išlaikymas, nes vadovaujamasi nuostata, kad vien dėl amžiaus ir sveikatos būklės jiems išlaikymo reikia (CK 3.72 str. 2 d.), tačiau ši prezumpcija byloje gali būti nuginčyta, t. y. Tuo tarpu palikėjo vaiko nedarbingumo dėl neįgalumo faktas, jei neįgalumas nustatytas ne jo nepilnametystės metu nepreziumuojamas.
Kaip teismas sprendžia ar asmeniui reikalingas išlaikymas? Be to, teismas spręsdamas dėl teisės į privalomąją palikimo dalį įvertina ir asmens išnaudotas visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms, t.y.
Praktiniai Paveldėjimo Aspektai
Spalio pabaigoje teismų organizuota nemokamų teisinių konsultacijų diena parodė, kad kaip ir kasmet dažniausiai žmonės teiravosi apie skyrybas, išlaikymo vaikams priteisimą ar paveldėjimo priėmimą. Kas yra paveldėjimas? Paveldėjimas - tai mirusio žmogaus, t. y. fizinio asmens, ne tik turtinių ar neturtinių teisių, bet ir pareigų perėjimas palikimą priimantiems asmenims.
Kada palikimas laikomas priimtu? Asmuo, pageidaujantis priimti palikimą, pareiškimą dėl palikimo priėmimo turi pateikti tam notarui, kurio veiklos teritorijoje buvo paskutinė mirusiojo (palikėjo) nuolatinė gyvenamoji vieta. Svarbu įsiminti, kad pareiškimą dėl palikimo priėmimo reikia pateikti per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties, t. y.
Kas laukia praleidus tą terminą? Tarkime, žmogui pradėjus faktiškai valdyti turtą (pavyzdžiui, gyventi bute), bet dar nespėjus tinkamai priimti palikimo, į duris pasibeldžia daug metų nematytas tos pačios eilės paveldėtojas ir ima reikšti pretenzijas į turtą ar tiesiog užbėga faktiniam paveldėtojui už akių ir kreipiasi į notarą su pageidavimu paveldėti turtą? Kaip elgtis?
Asmuo, norėdamas, kad būtų įteisintas faktinis palikimo priėmimas, turi kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo - palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti. Kitaip tariant, įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš kitus (trečiuosius) asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre.
Priešingu atveju, galima situacija, kai tos pačios eilės įpėdinis su pareiškimu dėl palikimo priėmimo kreipsis į notarą ir priims palikimą pagal įstatymą. Dažniausiai pasitaikančios klaidos - tai praleistas 3 mėnesių terminas palikimui priimti, taip pat nežinojimas, kad įgytas turtas santuokoje yra bendras, t. y. Be to, reikėtų nepamiršti ir nepilnamečių vaikų, kurie, mirus vienam iš tėvų, net ir tėvams esant išsiskyrus, turi teisę į paveldėjimą. Tokiu atveju, supaprastinto proceso tvarka reikia kreiptis į teismą, prašant išduoti leidimą nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimą.
Dažniausiai teismuose nagrinėjami prašymai dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, t. y., kai praleidžiamas trijų mėnesių terminas paduoti pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. Taip pat dažnai nagrinėjamos bylos dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti. Vien Kauno apylinkės teisme bylų dėl termino palikimui priimti atnaujinimo šiais metais yra gauta 61 byla, apskritai teismuose šiais metais - 328 bylos. Bylų dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti Kauno apylinkės teisme 2021 m.
Termino atnaujinimo palikimui priimti bylose teismas aiškinasi, dėl kokių priežasčių asmuo praleido 3 mėnesių terminą priimti palikimą, t. y. ar priežastys yra svarbios, pateisinančios termino praleidimą.Bylose dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti teismas turi nustatyti, ar asmuo priimtą palikėjo turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y.
Paveldėjimo teisė yra viena sudėtingiausių teisės sričių, nes apima tiek turto paveldėjimą pagal įstatymą, tiek pagal testamentą, ginčus tarp paveldėtojų ir klausimus dėl palikimo priėmimo terminų. - Paveldėjimas pagal įstatymą - kai testamento nėra arba jis pripažintas negaliojančiu. Dažniausiai praktikoje kyla klausimai dėl turto paveldėjimo po vieno sutuoktinio mirties, tėvų turto paveldėjimo, testamento nuginčijimo ar ginčų dėl turto dalybų po palikėjo mirties.
Paveldėjimo Terminai
Kokie yra paveldėjimo terminai? Į notarą dėl palikimo priėmimo galima kreiptis per 3 mėn. nuo palikimo atsiradimo dienos. Įsidėmėkite, kad, kad šis terminas pradedamas skaičiuojamas nuo palikėjo mirties dienos, todėl svarbu savalaikiškai kreiptis į notarą, jeigu planuojate palikimą priimti notarine tvarka. Šis terminas yra naikinamasis. Tai reiškia, kad praleidus šį terminą jūsų teisę į palikimą įprastai pasibaigia, nebent teismas nuspręstų terminą atnaujinti ir pripažinti jūsų teisę į palikimo priėmimą.
Kokios galimybės atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti? Teismas gali atnaujinti terminą palikimui priimti, kad jis yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Svarbiomis priežastimis laikomos tokios aplinkybės, dėl kurių negalite priimti palikimo laiku (per 3 mėn.). Teismas spręsdamas termino atnaujinimo klausimą visada atsižvelgia į tai, ar buvo nuo jūsų nepriklausančios kliūtis priimti palikimą, taip pat ar termino atnaujinimas nepažeis kitų įpėdinių interesų, kurie savalaikiškai rūpinosi savo teisės į palikimą įgyvendinimu. Įstatymo nežinojimas įprastai nėra laikomas svarbia priežastimi terminui atnaujinti.
Ką daryti, jeigu praleidau terminą palikimui priimti? Į teismą dėl palikimo priėmimo turite kreiptis visada, jeigu praleidžiate 3 mėn. terminą palikimui priimti. Praleidus terminą notaras nebegalės priimti iš jūsų pareiškimo dėl palikimo priėmimo, kol notarui nebus pateikta teismo nutartis dėl jūsų teisės į palikimą atnaujinimo. Jeigu praleidote šį terminą, mes galime jums padėti atkurti paveldėjimo teisę teismine tvarka ir už jus parengti visus reikiamus dokumentus teismui, gauti bylai reikiamus registro išrašus ir pažymas, taip pat veiksmingai ir konfidencialiai konsultuoti jus visos proceso metu.
Kokiais būdais priimti palikimą per teismą? Įstatyme yra aiškiai išskirti du atvejai kaip įpėdinis gali priimti palikimą per teismą. Vienas būdas - “termino palikimui priimti atnaujinimu”. Šiuo atveju teismas įtvirtina termino praleidimo priežastis atnaujinti jums praleistą terminą palikimui priimti, kai teismas pripažįsta, kad terminą buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Antras būdas - “palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti palikėjo turtą”.
Šiuo atveju teismas gali pripažinti jūsų teisę į palikėjo nuosavybę, jeigu po palikėjo mirties rūpinotės palikėjo turtu ir šį turta naudojate (jame gyvenate ir pan.)., tačiau liko nesutvarkyti palikimo priėmimo notarine tvarka formalumai. Turime didelę patirtį šeimos ir paveldėjimo bylose, todėl galime veiksmingai jums padėti priimant palikimą teismine tvarka abiem būdais. Teikiame dokumentų parengimo teismui, registro pažymų, reikalingų paveldėjimo bylai gavimo ir kitas susijusias paslaugas, kad ši procedūra įvyktų sklandžiai ir operatyviai.
Jeigu šeimos nariai ar kiti įpėdiniai nepriima palikimo ir nesikreipia į teismą dėl teisės į paveldėjimą atkūrimo, jis pereina valstybės žinion (tampa išmariniu turtu) ir yra perduodamas valstybės nuosavybėn. Valstybės paveldėtas turtas įprastai yra parduodamas valstybinio turto aukcionuose (varžytynėse).
Kur kreiptis dėl palikimo priėmimo?
Palikimas gali būti priimamas per notarą ar teismą. Jeigu nepraleidote termino palikimui priimti, galite kreiptis į palikėjo gyvenamosios vietos teritorijos notarą. Informaciją, į kurį notarą kreiptis, dėl paveldėjimo galite rasti čia (notarų veiklos teritorijos). Jeigu praleidote 3 mėn. terminą į notarą kreiptis negalite. Vis dėlto, nėra ko nerimauti, nes mes galime jums padėti atkurti paveldėjimo teisę teismine tvarka. Į teismą dėl palikimo priėmimo reikia kreiptis visada, kai praleidžiamas 3 mėn. terminas palikimui priimti. Paveldėjimo bylos teisme yra nagrinėjamos supaprastinta tvarka, todėl toks teismo procesas yra santykinai greitas ir pigus, lyginant su įprastu teismo procesu. Siekiame, kad paveldėjimas teismine tvarka vyktų patogiai ir paprastai, todėl įprastai teismo procese nebus reikalingas fizinis jūsų dalyvavimas, todėl paveldėjimo klausimus teismine tvarka galėsite tvarkyti būdami užsienyje.
Kada paveldima pagal testamentą? Palikimas priimamas pagal testamentą, kai palikėjas prieš savo mirtį sudarė testamentą.
Ką daryti, kai palikimas yra su skolomis? Jeigu palikėjas turėjo skolų ir norite priimti tokį palikimą, rekomenduojama jį priimti pagal apyrašą. Paveldimo turto apyrašą sudaro antstolis pagal notaro išduotą vykdomąjį patvarkymą. Šiuo atveju įpėdinis pagal palikėjo skolas atsakys ne daugiau nei paveldimo turto vertė (įpėdinio atsakomybė ribojama paveldėtu turtu).
Turto Paveldėjimas po Sutuoktinio Mirties
Turto paveldėjimas po vieno sutuoktinio mirties? Kai testamento nėra, pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą kartu su pirmos eilės įpėdiniais (vaikais) vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktiniui mirus paveldėti turtą sudaro turtas, kuris buvo įgytas santuokoje, pergyvenusiam sutuoktiniui turi išduota nuosavybės teisės liudijimą pergyvenusiam į ½ dalį mirusio vardu registruoto turto. Šiuo atveju palikimo turtą sudarys tik likusi ½ mirusio sutuoktinio turto dalis (paveldėjimo objektas), kuri turės būti dalinama tarp pirmos eilės įpėdinių ir sutuoktinio pergyvenusio palikėją.
Tėvų Turto Paveldėjimas
Tėvų turto paveldėjimas? Vaikai turi teisę paveldėti mirusių tėvų turtą pirmąją eile, jeigu testamentu turtas nebuvo paskirstytas kitaip. Vis dėlto, gyvenime pasitaiko atvejų, kai asmuo miršta nespėjęs priimti palikimo.
Paveldėjimo teisė Lietuvoje
Paveldėjimo Eilės pagal Įstatymą
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nustato šias paveldėjimo eiles pagal įstatymą:
- Pirmos eilės įpėdiniai: vaikai (įskaitant įvaikintus) ir palikėjo sutuoktinis (arba buvęs sutuoktinis, jei santuoka nutraukta ne vėliau kaip prieš metus iki palikėjo mirties).
- Antros eilės įpėdiniai: palikėjo tėvai (įtėviai) ir vaikaičiai.
- Trečios eilės įpėdiniai: palikėjo seneliai (iš tėvo ir motinos pusės) ir proseneliai.
- Ketvirtos eilės įpėdiniai: palikėjo broliai ir seserys (įskaitant netikrus) ir sūnėnai bei dukterėčios.
- Penktos eilės įpėdiniai: palikėjo dėdės ir tetos bei pusbroliai ir pusseserės.
- Šeštos eilės įpėdiniai: palikėjo antros eilės pusbroliai ir pusseserės.
Paveldėjimo Terminai
Svarbu žinoti pagrindinius paveldėjimo terminus:
| Veiksmas | Terminas |
|---|---|
| Kreipimasis į notarą dėl palikimo priėmimo | 3 mėnesiai nuo palikėjo mirties dienos |
| Kreipimasis į teismą dėl termino atnaujinimo | Priklauso nuo konkrečios situacijos, svarbu kreiptis kuo greičiau |
