Turto bankas išgyvena reikšmingą transformacijos etapą, siekdamas efektyviau valdyti valstybės turtą. Generalinis direktorius Gintaras Makšimas pabrėžia, kad kai kurios permainos dar tęsiasi, tačiau didžiausi pokyčiai turėtų būti užbaigti iki 2026 metų, o vėliau bus sutelktas dėmesys į veiklos efektyvumo didinimą.
Permainos prasidėjo 2024 metais, ieškant kvalifikuotų specialistų ir vienijant komandą. Tikimasi, kad iki 2026 m. birželio 1 d. Turto bankas taps akcine bendrove (AB). Nauja įmonės struktūra pradėjo veikti jau 2025 m. spalį, o komanda taip pat patyrė tam tikrų pokyčių. Seimui priėmus įstatymų paketą, atsivėrė kelias Turto bankui tapti AB. Dar laukia įmonės įstatų tvirtinimas, kapitalo formavimas ir kiti veiksmai, kuriuos turės atlikti ne tik Turto bankas, bet ir LR finansų ministerija bei LR Vyriausybė.
Žvelgiant į artimiausius metus, pagrindinis Turto banko tikslas - tęsti valstybės turto portfelio modernizaciją ir didinti jo racionalų panaudojimą. Bus siekiama mažinti perteklinius administracinius plotus, centralizuoti institucijų veiklą, stiprinti duomenimis grįstą turto valdymą bei plėtoti skaitmenines priemones. Didesnis dėmesys bus skiriamas ne tik organizuojamų aukcionų kokybei ir centralizuotai nuomai, bet ir komercinei nuomai. Objektus, kurie dar tik lauks pardavimo aukcionuose, ketinama pasiūlyti nuomai.
D. Turto bankas, siekdamas kuo efektyviau panaudoti Šakiuose valdomą administracinį valstybės turtą, įgyvendino nemažai pokyčių, kurie leidžia pasidžiaugti rezultatais.
Finansiniai Rodikliai ir Aukcionų Efektyvumas
Didžioji dalis pajamų surenkama iš centralizuotos nuomos, aukcionų bei komercinės nuomos. Įplaukos už parduotą turtą per pirmuosius tris 2025 m. ketvirčius siekia 18,23 mln. eurų, 2024 m. per tą patį laikotarpį įplaukos siekė 23,9 mln. eurų. Vien spalio ir lapkričio mėnesį aukcionuose buvo parduoti net keletas objektų už daugiau nei 1 mln. eurų.
Šiemet Turto bankas ne tik organizuoja valstybės funkcijoms nebereikalingo nekilnojamojo turto aukcionus, bet ir tarpininkauja parduodant tokį turtą. Vienas iš pavyzdžių - Klaipėdos valstybinės kolegijos nebenaudojami objektai, kuriuos padedama parduoti aukcionuose, o iš aukcionų surinktos lėšos bus skiriamos naujo kolegijos pastato statybai.
Šiemet aukcionuose parduota daugiau nei 500 objektų, o iš aukcionų surinkta apie 20 mln. eurų. Metai dar nesibaigė, bet jau dabar matome, kad šiemet pavyko išlaikyti apie 54 proc. siekiantį aukcionų efektyvumą (tai paskelbtų ir įvykusių aukcionų santykis). Aukcionuose vidutiniškai kainos didėja apie 21 proc., lyginant su pradine kaina.
Šiemet suaktyvėjo ir aukcionų dalyviai, kurie siūlo savo kainas. Pavyzdžiui, spalio mėnesį dėl patalpų Kaune varžėsi 31 aukciono dalyvis, o kiek anksčiau esame turėję aukcionų, kuriuose dalyvių skaičius perkopė ir 50.
Nekilnojamojo turto kainų pokyčiai. Šaltinis: Lietuvos bankas
Valstybės Valdomo NT Efektyvumas
Siekiama, kad valstybė turėtų tiek nekilnojamojo turto, kiek pakaktų užtikrinti sklandų valstybės darbą. Maža to, tas nekilnojamasis turtas turi būti patogus ir energetiškai optimizuotas. Per pastaruosius 4 metus vienam darbuotojui tenkantis plotas sumažėjo daugiau nei 10 proc., nuo 22 kv. m iki 19,73 kv. m. Siekiame, kad iki 2030 metų vienam darbuotojui tenkantis plotas sudarytų 16 kv. m.
Lyginant su kitomis Europos šalimis, vienam darbuotojui tenkantis plotas Lietuvoje yra gerokai didesnis. Pavyzdžiui, suomiai yra patvirtinę programą, kad per 10 metų valstybės valdomo nekilnojamojo turto plotą sumažins apie 40 proc. Įsibėgėjus šiam pokyčiui, ši Skandinavijos šalis skaičiuoja, kad per pastaruosius metus vienam darbuotojui tenkantis darbo vietos plotas sumažėjo nuo 18 iki 14,2 kv. m., o bendrų darbo erdvių tinkle - 8,9 kv. m. Efektyviau išnaudojamas valstybės NT jau leidžia Suomijai kasmet sutaupyti apie 17,2 mln. eurų.
Suomijos duomenimis, pastaraisiais metais tik 28 proc. valstybės biurų patalpų naudojama reguliariai.
Tvarumo Tikslai ir Investicijos
Kiekvienas Turto banko vystomas modernizacijos projektas yra žingsnis tvarumo link. Skaičiuojama, kad modernizuoto pastato galutinės energijos sąnaudos sumažėja 40-60 proc. Per pastaruosius 4 metus 11 pastatų energinę klasę pakėlėme iš F į B ar net A klasę. Nuo šių metų iki 2028 m. planuojama į pastatų atnaujinimo projektus investuoti dar apie 130 mln. eurų ir atnaujinti dar apie 15 pastatų visoje Lietuvoje.
Lyginant su praėjusiais metais, geros ir labai geros būklės nekilnojamojo turto portfelį padidinome nuo 61 iki 64 proc., o iki 2030 m. Be pastatų atnaujinimo, Turto bankas aktyviai investuoja ir į atsinaujinančius išteklius. Vien per 9 šių metų mėnesius Turto banko nutolusios ir ant pastatų stogų įrengtos saulės elektrinės pagamino apie 3 mln. kWh elektros energijos, o tai leido sutaupyti apie 320 tūkst. eurų. Nutolusios ir saulės elektrinės padeda iš saulės pagaminta elektra aprūpinti apie 17 proc.
Jau netrukus Turto bankas pradės pilotinį energijos kaupiklių įrengimo projektą. Kitas svarbus momentas - visi Turto banko objektai aprūpinami tik žaliąja energija.
Rizikos ir Iššūkiai
Kaip ir kiekviena organizacija, valdanti didelį turto portfelį, Turto bankas susiduria su tam tikromis rizikomis. Vienos dažniausių - nenumatytos pastatų būklės problemos ar statybų kainų svyravimai, galintys paveikti projekto biudžetą ir terminus. Rizikų valdymas Turto banke yra sisteminis - prieš kiekvieną projektą atliekama išsami analizė, planuojami rezervai, laikomasi griežtų viešųjų pirkimų procedūrų.
Finansiniu požiūriu Turto banko situacija yra stabili ir nuosekliai gerėjanti. Pajamų augimą lemia didėjantis pastatų užimtumas, sėkmingi aukcionai bei mažėjantys eksploatacijos kaštai po modernizacijos.
Turto banko pastatas. Šaltinis: vz.lt
Valstybės Kontrolės Ataskaita
Šiemet Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės ataskaitoje pažymėta, kad institucijos dar turi pasitempti, optimaliau valdydamos nekilnojamojo turto resursus. Įstaigos ir institucijos kasmet įsivertina, kokio turto nebereikės ateityje. Per pirmus 3 šių metų ketvirčius įstaigos ir institucijos atsisakė daugiau nei 21 tūkst. kv. m. valstybės funkcijoms nebereikalingo turto.
Puikioje lokacijoje esantis, istorinę reikšmę turintis arba didelės vertės objektas sulaukia daugiau dėmesio. Tokių objektų turėjome ir šiemet - tai ir buvęs žvejo namas Neringoje, malūnas Dotnuvoje, Vilniaus centre esantys pastatai ir patalpos, kurios buvo parduotos aukcione už daugiau nei 1 mln. eurų.
Iki lapkričio suremontuota ir atnaujinta objektų, kurių bendras plotas siekia apie 19 tūkst. kv. m. Tačiau artimiausiu metu planuojama užbaigti dar vieną didelį projektą sostinėje, Kalvarijų g. 147, kurio plotas siekia daugiau nei 4,4 tūkst. kv. m.
NT pardavimas su nuomininkais
Turto bankas sako, kad valstybė nepralošia dėl to, kad objektai parduodami su nuomininkais ir galiojančiomis nuomos sutartimis.„Naujai Turto banko sudaromų sutarčių terminai yra 2-3 metai. Turto paruošimo pardavimui procesas kartais gali užtrukti, todėl, siekiant sumažinti tokio turto išlaikymo kaštus, jis gali būti išnuomojamas. Parduodamo turto nuomos sutarties terminas gali būti dveji metai“, - aiškina tvarką J.Skinulytė-Niakšu.Anot jos, Turto banko sudaromose nuomos sutartyse paprastai numatoma galimybė turto pardavimo atveju naujam savininkui nutraukti nuomos sutartį be jokių sankcijų, prieš tai įspėjus nuomininką ne mažiau kaip prieš 30 kalendorinių dienų.
tags: #turto #bankas #isigyja #problematika