Bankai yra svarbiausia šalies finansų struktūros dalis. 2007 metų duomenimis, bankų turto dalis sudarė keturis penktadalius viso Lietuvos finansų sistemos turto. Bankų veiklos principus visuomenė nesunkiai suvokia, o jų teikiamos paslaugos tampa kasdienio gyvenimo dalimi.
Autorius savo darbe nagrinės būtent bankų veiklos galimybes bei jų veiklos perspektyvas. Tai yra ta institucija ekonomikoje, į kurią privatūs asmenys ir verslo įmonės gali minimaliai rizikuodami įdėti savo laisvas lėšas ir už jas gauti palūkanas. Tuo tarpu bankai, kaip finansų tarpininkai, gautus indėlius paskolina tiems ekonomikos dalyviams, kuriems tų lėšų reikia.
Lietuvos bankų pelningumas. Šaltinis: Lietuvos bankas
Mažų bankų samprata
Nei vienas mokslinis terminų žodynas nepateikia šios sąvokos išaiškinimo, todėl autorius apibrėždamas sąvoką naudojasi sava sąvokos interpretacija. Uždavinys - nustatyti, kas laikoma mažu banku, remiantis keliais kriterijais:
- pagal banko valdomo turto dydį (šiuo atveju autorius turėtų nustatyti atitinkamą turto dydžio ribą);
- pagal banko įstatinio kapitalo rūšį (nagrinėjami tie bankai, kurių kapitalo didžiąją dalį (>51 proc.), tyrimo vykdymo laikotarpiu, sudaro nacionaliniai, t.y. lietuviškas kapitalas);
- pagal banko veiklos tipą.
Įdomu pastebėti, kad užsienyje (pavyzdžiui, JAV, Šveicarijoje, Azijoje) veikia boutique bankai (Lietuvoje šios rūšies bankų pavyzdžių tyrimo metu nebuvo). Šis pramonės šakos atšaka - telekomunikacijų, energetikos įmonėms.
Šios bankininkystės pavyzdys, kur vyrauja negausus labai turtingų klientų būrys, siekiantis gauti itin asmeniškas arba specifines paslaugas. Autorius savo darbe pasirinko nagrinėti bankus pagal jų įstatinio kapitalo rūšį - daugiau nei >51 proc. kapitalo sudaro nacionalinis kapitalas (į šią grupę neįtraukiamas AB bankas "Finasta", dėl finansinės informacijos trūkumo (bankas įsteigtas 2008 m. pavasarį) ir bankus, kurių daugiau nei >51 proc. valdo du ir mažiau fiziniai asmenys.
Lietuviško kapitalo bankų vystymasis susijęs su vietinės rinkos specifika (t.y. vietos gyventojų poreikių tenkinimu, naujų finansinių instrumentų kūrimu). 1 lentelėje yra pateikiamas šiame darbe pasirinktų nagrinėti bankų sąrašas:
Bankų sąrašas. Šaltinis: sudaryta autoriaus pagal komercinių bankų interneto puslapiuose bei finansinės atskaitomybės ataskaitose pateikiamus duomenis
Darbo teorinė ir praktinė reikšmė
Šio darbo teorinė reikšmė - išanalizuoti mažų bankų veiklos plėtros tendencijas ar perspektyvas. Lietuvos banko atliekamos analizės apsiriboja bendru finansų sistemos vertinimu ir apibendrinimu, neišskiriant ir giliau neanalizuojant bankų specializacijos, neieškant naujų rinkos segmentų ar nenustatant naujų rinkos poreikių, naujų finansinių instrumentų ar naujų kapitalo šaltinių.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, finansų sistema yra svarbiausia ekonomiką stimuliuojanti jėga, valstybė, kartu su finansų sistemos priežiūros institucija - Lietuvos banku, turėtų atkreipti didesnį dėmesį į šio finansų sistemos segmento tyrimą.
Tyrimo metodika
Darbe naudojami literatūros šaltiniai. Ribotas akademinis temos - "Mažų bankų veiklos galimybės Lietuvos rinkoje vertinimas" - išdirbis yra pagrindinė priežastis, nulėmusi minėtos temos pasirinkimą. Šiame darbe nagrinėtos bankų veiklos galimybės, perspektyvos Lietuvoje.
Rašydamas darbą, autorius naudojosi Lietuvos Respublikos įstatymais ir Vyriausybės nutarimais, lietuvių bei užsienio autorių straipsniais, knygomis, oficialiais pranešimais bei analitiniais straipsniais, taip pat remtasi Lietuvos komercinių bankų bei Lietuvos banko interneto svetainėse pateikta informacija bei įvairiose pasaulio šalyse atliktais bankų veiklos tyrimais.
Bankų veiklos principai
Žodžio "bankas" kilmė yra itališka. Itališkas žodis "banco" reiškia stalą, prie kurio viduramžiais sėdėdavo žmonės, versdavosi pinigų mainymu ir panašiomis operacijomis. Vėliau bankai priimdavo pinigus saugojimui, taip pat vykdė vieno savininko dalies indėlių perlaidas kitam savininkui - taip prasidėjo bankų tarpininkavimas.
Šiuo metu bankų veiklą reglamentuojantis Lietuvos Respublikos Bankų įstatymas, įsigaliojęs nuo 2007 m. sausio mėn., apibrėžia banką kaip "juridinį asmenį, kuris turi teisę verstis indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę", o "Specializuotas bankas - Lietuvos Respublikoje įsteigta kredito įstaiga, kuriai išduota licencija suteikia teisę teikti elektroninių pinigų išleidimo ir tvarkymo licencinę finansinę paslaugą".
Parabankai arba specializuotos finansų įmonės atlieka vieną arba kelias banko operacijas. Skirtumas tarp bankų ir specializuotų finansų įmonių yra labai sąlyginis - jų įvairovę bei dydį iš esmės nusprendžia du aspektai - tai šalies įstatymai, reglamentuojantys tokio pobūdžio organizacijų veiklą, ir vartotojų (dažniausiai namų ūkių) elgsena, t.y. kokiuose aktyvuose jie nori laikyti savo santaupas.
Beja labai dažnai bankai yra nebankinių organizacijų tiesioginiai savininkai, akcininkai, tą parodo ir Lietuvos bankinės sistemos analizės rezultatai. Autoriaus nuomone, apskritai finansų struktūros tarpininkai atlieka keturias svarbiausias funkcijas:
- Minimizuoja finansinių šaltinių gavimo sąnaudas.
- Minimizuoja paskolos gavėjo kontrolės sąnaudas.
- Finansiniai tarpininkai suvienija ir sumažina riziką.
- Likvidumo užtikrinimas. Finansiniai tarpininkai sukuria likvidumą, nes jų aktyvai lengvai ir greitai gali būti pakeisti į mainų priemonę (pvz., čekiniai indėliai).
Autoriaus pasirinkti maži bankai veikia gana konkurencingoje aplinkoje: Lietuvos banko duomenimis šalyje tyrimo metu veikia tokios Lietuvos banko kontroliuojamos kredito įstaigos: 9 Lietuvos banko licencijas turintys bankai, 5 užsienio bankų atstovybės, 6 užsienio bankų filialai, Lietuvos centrinė kredito unija ir 67 kredito unijos bei 190 ES valstybių narių užsienio bankų Lietuvos Respublikoje teikiantys finansines paslaugas neįsteigus filialo, kurie vykdo kelias iš žemiau nurodytų veiklų: indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimas; skolinimas; pinigų pervedimo paslaugos; mokėjimo priemonės (pvz., mokėjimo kortelės) išleidimas ir tvarkymas.
Autorius savo darbe vadovavosi įstatyme nustatyto komercinio banko sąvokos apibrėžimu.
Pagrindiniai nagrinėjami bankai
Pagrindiniai autoriaus nagrinėjami maži bankai buvo įsteigti po 1991 metų, o AB Ūkio bankas - 1989 m.
- AB Ūkio bankas: 1989 m.
- UAB Medicinos bankas: 1992 m. Vilniuje įkurtas bankas ir pavadintas "Ancorobank". 1995 m. ant bankroto ribos stovėjusį "Ancorobank" (nesugebėjusį sukaupti minimalaus Lietuvos banko reikalaujamo 10 mln. Lt kapitalo) už simbolinę kainą nupirko Lietuvos ir užsienio investuotojai - 5 juridiniai asmenys įsigijo 9.9 proc. akcijų.
- AB Šiaulių bankas: 1991 m. pasirašyta banko steigimo sutartis - tuo metu veikusio Lietuvos banko Šiaulių pramonės skyriaus pagrindu įsteigta AB Šiaulių bankas. 2005 m. pasirašyta sutartis dėl Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (toliau ERPB) investavimo į AB Šiaulių banko kapitalą, pagal kurią ERPB įsigijo 16,1 proc. akcijų.
- AB bankas "Snoras": 1992 m. įsteigtas Šiaulių krašto bankas. 1993 m. įregistruotas naujas Šiaulių krašto banko pavadinimas - SNORAS, o 1995 m.
- AB bankas "Hansabankas": ištakos - 1919 m., kai Nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovai patvirtino Taupomosios valstybės kasos įstatus. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę 1990 m. Lietuvos Respublikos Ministrų Taryba nutarė reorganizuoti TSRS darbo santaupų ir gyventojų kreditavimo banką į Lietuvos taupomąjį banką (toliau LTB) ir suteikė jam valstybinio banko statusą. 1992 m. Vyriausybė patvirtino LTB Statutą ir priėmė nutarimą reorganizuoti LTB į valstybinę akcinę. 1998 m. pabaigoje Vyriausybės sprendimu LTB perėmė likviduojamo Lietuvos valstybinio komercinio banko (LVKB) turtą ir įsipareigojimus. 2001 m. įsigaliojo sutartis, kuria "AS Hansapank", dalyvaujant strateginiam investuotojui "Swedbank" įsigijo iš Lietuvos valstybės 90.73 proc. dydžio LTB akcijų paketą ir LTB tapo privataus kapitalo banku. Naujasis bankas pavadintas "Hansa - LTB". 2003 m. banko pavadinimas pakeistas į AB bankas "Hansabankas", o 2005 m.
- AB SEB bankas: 1989 m. "Respublika" redakcijos atstovų susirinkimas, kuriame nutarta įsteigti komercinį Spaudos banką. 1990 m. įregistruotas komercinis Spaudos bankas, kurio pavadinimas vėliau pakeistas į AB Vilniaus bankas. 1998 m. SEB ir Vilniaus bankas pasirašė strateginio bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią SEB ketino tapti pagrindiniu Vilniaus banko akcininku. 2000 m. Vilniaus bankas tapo SEB grupės nariu, SEB įsigijus 97,9 proc. Vilniaus banko akcijų. Vilniaus bankas prisijungė banką "Hermis". 2005 m. Vilniaus bankas pakeitė pavadinimą ir tapo SEB Vilniaus banku, o nuo 2008 m.
- AB DnB Nord Bankas: 1924 m. įkuriamas Ūkio bankas. 1993 m. bankas atkuriamas AB "Lietuvos žemės ūkio bankas" vardu. 2002 m. privatizavimo procese banko strateginiu investuotoju tampa Vokietijos bankas NORD/LB.
Tam, kad teisingai suvoktume mažų bankų vystymosi tendencijas, autorius pateikia Lietuvos bankinės sistemos kūrimosi, vystymosi, bankų bankroto ir jų atkūrimo istorinę apžvalgą. Apie Lietuvos bankinės sistemos susikūrimą ir jos raidą randama nemažai literatūros. Nustatyti bankų kapitalo kilmę iki Nepriklausomybės atkūrimo (1990 m.) gana sudėtinga, nes stinga tai nagrinėjusios literatūros.
Iki Nepriklausomybės kūrėsi bankai daugiausiai kreditavo prekybą, pramonę. Stabilaus lito įvedimas (1922 m.), didelės potencijos ir dinamiškų Lietuvos (1922 m.) ir Žemės (1924 m.) bankų įsteigimas labai paveikė kredito rinką, privertė kredito įmones keisti veiklos orientyrus bei politiką - joms teko daugiau dėmesio skirti indėlių pritraukimui, klientų atrankai, ieškoti naujų veiklos nišų. Iki 1930 m. pabaigos Lietuvos bankas buvo pagrindinis krašto kreditorius, nes suteikdavo apie 30-40 proc. bendros paskolos sumos.
Turto banko generalinis direktorius Gintaras Makšimas pažymi, kad kai kurios pradėtos permainos dar tęsiasi, bet 2026-aisiais reikšmingiausi pokyčiai turėtų baigtis, ir visas dėmesys bus skiriamas organizacijos veiklos efektyvumo didinimui. Kai kalbėjomės apie praėjusius 2024-uosius, nekilo abejonių, kaip juos apibendrinti - permainos, svarbiausių kvalifikuotų specialistų paieška, komandos vienijimas.
Tai, ką pradėjome 2024 m., visiškai užbaigsime 2026-aisiais, kai iki birželio 1 d. turėtume tapti akcine bendrove. Tačiau su nauja įmonės struktūra gyvename jau nuo 2025 m. spalio, komanda taip pat kažkiek keitėsi. Kalbant apie virsmą akcine bendrove, įveiktas jau ilgas kelias ir esame visiškai pasiruošę likusiai distancijai.
Džiaugiamės, kad LR Seimas priėmė įstatymų paketą, atveriantį kelią Turto bankui tapti AB. Dar laukia daug veiksmų, kaip, pavyzdžiui, įmonės įstatų tvirtinimas, kapitalo formavimas ir pan., kuriuos turėsime atlikti ne tik mes, bet ir LR finansų ministerija bei LR Vyriausybė. Tačiau džiugu, kad vienas iš svarbesnių žingsnių jau atliktas - kaip minėjau - nuo spalio 1 d.
Tačiau natūralu, kad didžioji dalis pajamų bus surinkta iš centralizuotos nuomos, aukcionų bei komercinės nuomos. Įplaukos už parduotą turtą per pirmuosius tris 2025 m. ketvirčius siekia 18,23 mln. eurų, 2024 m. per tą patį laikotarpį įplaukos siekė 23,9 mln. eurų.
Šiemet Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės ataskaitoje pažymėta, kad institucijos dar turi pasitempti, optimaliau valdydamos nekilnojamojo turto resursus. Įstaigos ir institucijos kasmet įsivertina, kokio turto nebereikės ateityje. Per pirmus 3 šių metų ketvirčius įstaigos ir institucijos atsisakė daugiau nei 21 tūkst. kv. m. valstybės funkcijoms nebereikalingo turto.
Šiemet suremontuota ir atnaujinta objektų, kurių bendras plotas siekia apie 19 tūkst. kv. m. Tačiau artimiausiu metu planuojame užbaigti dar vieną didelį projektą sostinėje, Kalvarijų g. 147, kurio plotas siekia daugiau nei 4,4 tūkst. kv. m. Laukia ir dar keletas remonto darbų užbaigimų, tad labai realu, kad atnaujintų ir suremontuotų objektų plotas šiemet sieks apie 30 tūkst. kv.
Šiemet aukcionuose parduota daugiau nei 500 objektų, o iš aukcionų surinkta apie 20 mln. eurų. Metai dar nesibaigė, bet jau dabar matome, kad šiemet pavyko išlaikyti apie 54 proc. siekiantį aukcionų efektyvumą (tai paskelbtų ir įvykusių aukcionų santykis). Aukcionuose vidutiniškai kainos didėja apie 21 proc., lyginant su pradine kaina.
Mūsų tikslas - kad valstybė turėtų tiek nekilnojamojo turto, kiek pakaktų užtikrinti sklandų valstybės darbą. Maža to, tas nekilnojamasis turtas turi būti patogus ir energetiškai optimizuotas. Per pastaruosius 4 metus vienam darbuotojui tenkantis plotas sumažėjo daugiau nei 10 proc., nuo 22 kv. m iki 19,73 kv. m. Siekiame, kad iki 2030 metų vienam darbuotojui tenkantis plotas sudarytų 16 kv.
Kiekvienas mūsų vystomas modernizacijos projektas yra žingsnis tvarumo link. Skaičiuojama, kad modernizuoto pastato galutinės energijos sąnaudos sumažėja 40-60 proc. Per pastaruosius 4 metus 11 pastatų energinę klasę pakėlėme iš F į B ar net A klasę. Nuo šių metų iki 2028 m. planuojama į pastatų atnaujinimo projektus investuoti dar apie 130 mln. eurų ir atnaujinti dar apie 15 pastatų visoje Lietuvoje.
Vien per 9 šių metų mėnesius Turto banko nutolusios ir ant pastatų stogų įrengtos saulės elektrinės pagamino apie 3 mln. kWh elektros energijos, o tai leido sutaupyti apie 320 tūkst. eurų. Jau netrukus Turto bankas pradės pilotinį energijos kaupiklių įrengimo projektą.
Vienos dažniausių - nenumatytos pastatų būklės problemos ar statybų kainų svyravimai, galintys paveikti projekto biudžetą ir terminus. Rizikų valdymas Turto banke yra sisteminis - prieš kiekvieną projektą atliekame išsamią analizę, planuojame rezervus, laikomės griežtų viešųjų pirkimų procedūrų.
Žvelgiant į artimiausius metus, pagrindinis mūsų tikslas - tęsti valstybės turto portfelio modernizaciją ir didinti jo racionalų panaudojimą. Sieksime mažinti perteklinius administracinius plotus, centralizuoti institucijų veiklą, stiprinti duomenimis grįstą turto valdymą bei plėtoti skaitmenines priemones. Didesnį dėmesį skirsime ne tik organizuojamų aukcionų kokybei ir centralizuotai nuomai, bet ir komercinei nuomai. Objektus, kurie dar tik lauks pardavimo aukcionuose, ketiname pasiūlyti nuomai.
tags: #turto #bankas #pereme #ab #problematika