1923 m. visuotinis Lietuvos gyventojų surašymas - svarbus įvykis to meto šalies gyvenime - išliks jos istorijoje, kaip jaunos valstybės ir jos žmonių organizuotumo ir entuziazmo pavyzdys. 1923 m. rugsėjo 17-23 dienomis įvyko pirmasis visuotinis Lietuvos gyventojų surašymas.
Surašymo Organizavimas ir Vykdymas
Visa Lietuvos teritorija, išskyrus Lenkijos okupuotą Vilniaus kraštą ir neseniai prie Lietuvos prijungtą Klaipėdos kraštą, buvo padalinta į 24 apygardas, ir kiekvienoje jų organizuota apygardos surašymo komisija. Apygardomis buvo laikoma 20 apskričių ir 4 miestai: Kaunas, Panevėžys, Šiauliai ir Vilkmergė (Ukmergė). Apygardos buvo skirstomos į rajonus, kuriuose darbą organizavo vedėjai, o rajonai - į apylinkes. Prie jo vykdymo prisidėjo beveik visa inteligentija: valdžios įstaigų tarnautojai, mokytojai, dvasininkai, aukštųjų ir specialiųjų mokyklų moksleiviai ir kiti.
Surašymui vykdyti Ministrų kabinetas skyrė 605 593 litus, kurie buvo panaudoti blankams, algoms, surašinėtojų ženkleliams, raštinės reikalams, telefono ir telegrafo išlaidoms ir pan. Po surašymo suskaičiuota, kad vieno asmens surašymas kainavo 20 centų. Prasidėjus surašymui, informacija iš apygardų telefonu, telegrafu apie jo eigą buvo siunčiama į Vyriausiąją komisiją, iš jos - į Centrinį statistikos biurą. Gerai savo pareigas atlikusiems gyventojų surašymo dalyviams buvo išduoti 3 127 Ministrų kabineto patvirtinti pasižymėjimo ženklai, o ypatingai pasižymėjusiems komisijų pirmininkams, jų nariams, taip pat rajonų komisijų vedėjams išduoti 183 pagyrimo raštai.
Duomenų Rinkimas ir Apdorojimas
Pagrindinis surašymo dokumentas buvo asmens lapelis, kuriame apie kiekvieną asmenį buvo renkami tokie duomenys, kaip: vardas ir pavardė, lytis, amžius, šeiminė padėtis, tikėjimas, tautybė, ar moka skaityti ir rašyti, gimimo vieta, adresas, pragyvenimo šaltinis, fiziniai (kūno) trūkumai (aklas, nebylys, kurčias, šlubas, kuprotas) ir sužalojimai-luošumai (be vienos ar be abiejų rankų, kojų), fizinių trūkumų priežastys.
Visa surinkta surašymo medžiaga buvo susisteminta ir skelbiama 1924-1925 m. „Statistikos biuletenyje“, o galutiniai duomenys paskelbti 1926 m. F. Sokolovskienės ir G. Lano spaustuvėje Kaune lietuvių ir prancūzų kalba išleistame 311 psl. leidinyje „Lietuvos gyventojai“.
Pagrindiniai Surašymo Rezultatai
Jame skelbiama, kad 1923 m. rugsėjo 17 d. Lietuvoje gyveno 2 028 971 gyventojas. Iš jų - 967 560 vyrų ir 1 061 411 moterų. Šalies miestuose tuo metu gyveno 14,9 proc., o kaimuose ir miesteliuose - 85,1 proc. gyventojų, kai 2021 m. 68,2 proc. To meto Lietuvos gyventojų tankumas siekė 38,3 žm. 1 kv. km.
Tautinė ir Religinė Sudėtis
Tuo metu lietuviai miestuose sudarė tik 57,1 proc. nuo bendro gyventojų skaičiaus, kai žydai - 32,2 proc., miesteliuose - 66,4 proc. ir 28, 7 proc., kaimuose 91 proc. Surašant Lietuvos gyventojus buvo užregistruota net 30 tikėjimų, bet turinčių daugiau negu 1 tūkst. žmonių - tik 7: katalikų - 85,7 proc., judėjų - 7,65 proc., evangelikų-liuteronų - 3,3 proc., sentikių - 1 proc., stačiatikių - 1,1 proc. reformatų - 0,53 proc. ir musulmonų - 0,05 proc. Tarp lietuvių tautybės žmonių 98 proc. save laikė katalikais, tokia pat proporcija buvo ir tarp lenkų. Užsienio šalių piliečių užregistruota 7 179.
Nora 1923 m. gyventojų religinė sudėtis pavaizduota lentelėje:
| Tikėjimas | Procentas |
|---|---|
| Katalikai | 85,7% |
| Judėjai | 7,65% |
| Evangelikai-liuteronai | 3,3% |
| Sentikiai | 1% |
| Stačiatikiai | 1,1% |
| Reformatų | 0,53% |
| Musulmonai | 0,05% |
Gyventojų Užimtumas ir Socialinė Padėtis
Svarbi gyventojų surašymo dalis buvo jų pajamų šaltinis. Kretingos apskrityje, kaip ir visoje šalyje, daugiausia - 50 481 - gyventojas dirbo žemės ūkyje, kai pramonėje - 3 558, transporte - 236, prekyboje - 1 232, valstybinėse ir visuomeninėse įstaigose - 786. Kitus pragyvenimo šaltinius turėjo 4 717 žmonių, iš jų 346 gyveno iš sukaupto kapitalo, 1 264 - iš patarnavimo namuose, 2 284 - iš įvairių padienių darbų. Buvo surašyti ir 599 elgetos, iš kurių 465 buvo moterys ir 134 vyrai. Visoje apskrityje pensijas gavo tik 12 gyventojų, tai buvo vien moterys. Nors 1926 m. Valstybė pensiją mokėjo tik kariams, valstybės tarnautojams ir pasižymėjusiems visuomenės veikėjams.
Tokių Lietuvoje buvo 55,9 proc., kai Kretingos apskrityje nemokančiųjų nei skaityti, nei rašyti buvo 51,7 proc., ir šiuo skaičiumi ji lenkė tik Trakų apskritį su 55,3 proc., kai mažiausiai - 32,1 proc.
Karo Pasekmės
Norint išsiaiškinti tiesiogines šalies aukas I pasauliniame kare kiekvienam jo dalyviui buvo užpildomas atskiras lapelis. Žuvusiems ar be žinios dingusiems karo dalyviams lapelis buvo užpildomas remiantis artimųjų informacija. Lietuvoje karo dalyvių buvo užregistruota 64 628, iš kurių fiziškai nukentėjo 29 885, arba 46,3 proc. Netiesioginės karo aukos dėl gimusiųjų skaičiaus sumažėjimo ir mirusiųjų padidėjimo sudarė 126 tūkst. žmonių.
Klaipėdos Krašto Prijungimas
Tik vasario 16-ąją Ambasadorių konferencija nusprendė perduoti kraštą Lietuvai su tam tikromis sąlygomis. Pasak Klaipėdos universiteto istoriko dr. Vasilijaus Safronovo, Ambasadorių konferencija Klaipėdos klausimą svarstė vasario 16 d. ryte. Anot jo, Klaipėdoje žinia apie krašto perdavimą Lietuvai buvo paskelbta 20 val. Paryžiaus laiku. Su ja Prancūzijos įgaliotinis Gabrielis Padovani gavo instrukcijas, pasitarus su Britanijos ir Italijos atstovais, nedelsiant įteikti Lietuvos vyriausybei Ambasadorių konferencijos priimtą sprendimą.
Anot istoriko, vasario 17-ąją apie tokį sprendimą pirmą kartą informavo spauda. Pirmieji tą padarė Prancūzijos laikraščiai. Vasario 18 dieną žinią ją jau paskelbė oficiozas „Lietuva“, - teigia V. J. Polovinskas-Budrys taip pat dėstė, jog sąjungininkų pajėgų Klaipėdos krašte vadas pulkininkas Eugene Gervais Trousson jį informavo, kad iki kitos dienos 8 val. Klaipėdos krašto armijos vadas informavo, kad 8 val. Į Klaipėdą 1923 m. vasario 20 d. įžengusi Lietuvos kariuomenė surengė ir paradą, vyko ir trispalvės iškėlimo ceremonijos.
Atminimo Įamžinimas ir Diskusijos
Šiandien kyla diskusijų dėl istorinių asmenybių įamžinimo. Iš Savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus pateikto sąrašo buvo išbrauktos J. Janonio ir Butkų Juzės gatvės bei pastarajam rašytojui skirta atminimo lenta. Vedėjas pripažino, kad svyravimų buvo dėl J. Tačiau sutarta, jog J. Janoniui skirtos lentos atvejis visai kas kita - komisijos narys, kalbininkas Albinas Drukteinis atkreipė dėmesį, jog joje skelbiama, kad ši asmenybė buvo „proletariato poetas” ir tai yra akivaizdus klasių kovos propagavimas. Didžiausios diskusijos užvirė dėl galutinio balsavimo. Jas pagimdė V.
Biustas Ernestui Galvanauskui stovi Klaipėdos universiteto miestelyje, o Antanui Merkiui skirta atminimo lenta yra ant buvusios gubernatūros pastato Liepų gatvėje. Biustas Alfonsui Žaliui Klaipėdos universiteto miestelyje buvo atidengtas šių metų kovo 10-ąją. Įsilingavus tokiai diskusijai kompromisą bandė siūlyti Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Eglė Deltuvaitė. Visgi V. Safronovas, nes esą negali toleruoti tokio selektyvaus požiūrio į istoriją. Dr. Įstatymo 2 ir 3 straipsniuose nurodytus apibrėžimus galimai atitinka daugiau asmenų, kurių pavardės yra memorializuotos viešuosiuose objektuose Klaipėdos mieste.
tags: #turto #bankas #perima #trimitastovykla