Turto deklaracijos kandidatų į merus Pakruojo rajone: apžvalga

Artėjant savivaldos rinkimams, visuomenei tampa vis aktualesnė informacija apie kandidatų į merus turtą ir finansinę padėtį. Ši informacija leidžia rinkėjams geriau įvertinti kandidatų sąžiningumą ir skaidrumą. Šiame straipsnyje apžvelgiamos turto deklaracijos kandidatų į merus Pakruojo rajone.

Pakruojo rajono žemėlapis

Turtingiausi ir skurdžiausi kandidatai

Portalas kandidatustatistika.lt apibendrina Vyriausios rinkimų komisijos puslapyje esančias kandidatų į savivaldybių tarybas deklaracijas ir leidžia išskirti, kieno iš 13,7 tūkst. kandidatuojančiųjų turtas didžiausias, o kas - netgi skolingas įspūdingas sumas. Iš 13,7 tūkst. kandidatų 54 kandidatų privalomas registruoti turtas (statiniai, žemė, transporto priemonės) viršijo 1 mln. eurų. Tačiau 1884 kandidatai deklaracijose nurodė neturintys iš viso privalomo registruoti turto.

Pagal pateiktą statistiką išskirti didžiausią ir mažiausią turtą deklaravę kandidatai. Šis turtas apskaičiuotas pagal visus pateiktus duomenis. Tai yra, deklaruotų statinių, žemės, transporto priemonių bei kitų daiktų vertė sudėta su deklaruotų vertybinių popierių, meno kūrinių, juvelyrinių dirbinių verte, turimomis piniginėmis lėšomis ir išduotomis paskolomis bei atimta gautų paskolų suma.

Pavyzdžiui, Vyriausiosios rinkimų komisijos puslapyje buvo skelbiama, kad Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) kandidatės Vilniaus mieste Rimos Šuliokės turtas - -5,6 mln. eurų. Deklaracijoje už 2017 m. nurodyta, kad kandidatė turi 72 tūkst. eurų vertės turto ir turi 5,7 mln. eurų vertės paskolą. Pagal skelbiamus duomenis nurodyta, kad Darbo partijos kandidatas Vilniaus mieste Serafim Semėnas deklaravo, jog neturi jokio turto, bet yra pasiėmęs beveik 2,5 mln. eurų vertės paskolą.

Tarp Panevėžio rajone, Aukštaitijos apygardoje, į Seimą kandidatuojančių politikų turtingiausias yra ne vietinis kandidatas, o kaunietis. „Nemuno aušros“ atstovas Genadijus Vorobjovas nurodė turįs turto už 227 tūkst. eurų, 50 tūkst. eurų. Grįžti į Seimą trokštantis ūkininkas Petras Nevulis gal dėl to troškimo ir iš valstiečio pavirto demokratu. Anksčiau šis vyras buvo bemaž milijonierius, o dabar atrodo smarkiai nusigyvenęs - teturi 103 tūkst. eurų privalomo registruoti turto, 5,4 tūkst. eurų santaupų ir jam dar velkasi 33 tūkst. eurų paskola.

Pajamų ir mokesčių skirtumai

Kandidatui individuali veikla „nesiseka“ - mokesčių beveik nemoka. Eilinis kandidatas į savivaldybių tarybas nėra paprastas „mirtingasis“. Jis vienas, arba su sutuoktiniu, turi vidutiniškai 76 tūkstančių eurų vertės turtą, iš jo 12,6 tūkstančio eurų - pinigai banke ar grynieji. Per mėnesį vienas kandidatas gavo vidutiniškai 1820 eurų pajamų (21,8 tūkst. eurų per metus), bet sumokėjo tik 117 eurų pajamų mokesčio - tai yra apie 6,4 proc.

Taip yra todėl, kad kandidatas didelę dalį pajamų gauna iš individualios veiklos, bet ji jam pelno neneša. Vidutiniškai vienam kandidatui per metus teko 6394 eurai individualios veiklos pajamų, tačiau jas suvalgė sąnaudos ir leidžiami atskaitymai, kurie siekė 5299 eurus. Tad apmokestinti teliko 1095 eurus per metus, o tokios veiklos tarifas svyruoja nuo 5 iki 15 proc., ūkininkams taikytos ir dosnesnės lengvatos, leidusios mokesčio nemokėti.

Tačiau vidurkiai dar nieko nereiškia: tarp kandidatų yra būrys milijonierių, kurių sumokėti mokesčiai vos viršija 0 proc. nuo gautų pajamų. Yra ir tokių kandidatų, kurie neturi ir sudilusio skatiko - neša skolų kuprą.

Didžiausią pajamų sumą - 3,03 milijono eurų - per 2017 m. deklaravo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatas Klaipėdos mieste - uoste veikiančios bendrovės „Birių krovinių terminalas“ vadovas Vidmantas Dambrauskas. Jo sumokėta gyventojo pajamų mokesčio suma siekia 14,78 proc., ir tai arčiausiai įprasto 15 proc. tarifo esantis dydis, lyginant su kitais didžiausias pajamas gavusiais kandidatais. Todėl ir pagal sumokėtų mokesčių sumą (448 tūkst. eurų) V.Dambrauskas yra pirmas tarp visų kandidatų.

Antroje vietoje esantis Visvaldas Matijošaitis deklaravo 2,79 mln. eurų pajamas, tačiau jo GPM suma tesiekia 3,47 procento gautų pajamų. Visuomeninis komiteto „Vieninga Plungė“ kandidatas Liudas Skierus, kuris yra „Vičiūnų“ įmonių grupės akcininkas, deklaravo 2,46 mln. eurų pajamas, iš kurių 2,2 mln. eurų sudarė turto perleidimas, - jis sumokėjo 14,4 proc. pajamų mokesčių.

Štai Kauno rajone kandidatuojantis socialdemokratas ūkininkas Audrius Banionis deklaravo 2,27 mln. eurų pajamas, o sumokėjo - 6761 eurą GPM, arba 0,3 procento nuo pajamų. Švenčionių r. kandidatas Antonij Jundo (Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija „Krikščioniškų šeimų sąjunga“) taip pat yra ūkininkas, panašūs ir jo mokesčiai: pajamos siekia 1,92 mln. eurų, o pajamų mokesčiai sudaro 2756 eurus, arba 0,14 proc.

Individulios veiklos „virtuozai“ - dažniausiai iš LVŽS. 15min sudarė TOP 30 sąrašą kandidatų, kurių individualios veiklos apimtys buvo pačios didžiausios - sudėjus savarankiškos veiklos pajamas ir joje patirtus atskaitymus gauta suma buvo didžiausia. Jame 12 pozicijų užima Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatai, dažniausiai ūkininkai. Nei vienas trisdešimtuko narys nesumokėjo daugiau nei 4 proc. GPM nuo gautų pajamų - nors pajamos siekia ir milijonus, daug pelno neuždirbo.

Didžiausią pelną iš ūkininkavimo deklaravo LVŽS kandidatas Pasvalyje Remigijus Janušas - individualios veiklos pajamos viršijo sąnaudas 544,6 tūkst. eurų, individualios veiklos pelningumas - 39 proc. Net ir esant tokiam pelnui, sumokėtas pajamų mokestis - 28,8 tūkst. eurų. Visos ūkininko pajamos sudarė 1,53 mln. Eur. Antroje vietoje pagal pelną atsidūręs LVŽS kandidatas Šilalėje Egidijus Gečas nesutiko komentuoti telefonu, nes negalėjo būti tikras, su kuo šneka, ir pakvietė atvažiuoti į Šilalę. Jo gautas ūkininkavimo pelnas - 430 tūkst. eurų, o pelningumas siekia net 48 proc. Nepaisant to, sumokėtas GPM siekia 21,7 tūkst. eurų, arba 5,05 proc. nuo apmokestinamų individualios veiklos pajamų.

Tačiau daliai ūkininkų, panašu, veikla itin nuostolinga. Didžiausią individualios veiklos nuostolį - 682,8 tūkst. eurų - fiksavo LVŽS kandidatas Radviliškyje Vytautas Kriščiūnas.

Kas trečias kandidatas - iš visi 4800 - deklaravo, kad jų kišenėse švilpauja vėjai - 2017-ųjų pabaigoje neturėjo nei vieno gryno euro kišenėje ar banke. O 481 kandidatas deklaravo, kad jų skolos viršija turtą.

Turto pokyčiai

Portale kandidatustatistika.lt palyginama ir kaip kandidatų turtas pasikeitė per keturis metus. Tai yra tų, kurie kandidatavo ir 2015 metais į savivaldybių tarybas, ir kurie vėl kandidatuoja šiemet. Kandidatuojant 2015 m. kandidatai buvo pateikę turto ir pajamų deklaracijas už 2013 metus, o dabar pateikiamos už 2017 metus. Tad palyginama, kaip turimo turto (statinių,sklypų, transporto priemonių, vertybinių popierių, meno kūrinių, juvelyrinių dirbinių, piniginių lėšų ir pan.) vertė pasikeitė per keturis metus.

Labiausiai savo turtą, 4,3 mln. eurų, padidino V. Martinkonis. V. Krikščiūno turtas padidėjo beveik 3,2 mln. eurų. Toliau rikiuojasi Darbo partijos kandidatas Alytaus rajone Algimantas Žemaitis - turtas padidėjo 2,8 mln. eurų, visuomeninio rinkimų komiteto „Kartu kurkime“ kandidatas Kupiškio rajone Zigmantas Aleksandravičius - turtas padidėjo 2,4 mln. eurų, „Vieningo Kauno“ kandidatas Dainius Matijošaitis - turtas padidėjo beveik 2,4 mln. eurų.

Kai kurių kandidatų deklaruotas turtas per ketverius metus sumažėjo ir keliais milijonais eurų. Pavyzdžiui, TS-LKD kandidato Palangos mieste Vaido Šimaičio turtas sumažėjo 8,7 mln. eurų, Lietuvos tautininkų ir respublikonų sąjungos kandidato Biržų rajone Valdemaro Valkiūno - beveik 5 mln. eurų, rinkimų komiteto „Renkuosi ateitį“ kandidato Trakų rajone Pavel Prokofjev turtas sumažėjo 1,2 mln. eurų, o LSDP kandidato Kaišiadorių rajone - 803 tūkst. eurų.

M. Dubnikovo teigimu, didžiuliai turto praradimai per kelerius metus gali atsirasti dėl kelių priežasčių. Pavyzdžiui, patiriami nuostoliai, dalies turto atsisakoma arba jis perleidžiamas. Taip pat galėjo išsiskirti sutuoktiniai ir dalis turto atitekti kitai pusei. Taip pat kiti turtą padovanoja ar perleidžia savo vaikams.

„Daug priežasčių gali būti, bet iš esmės dažniausiai stiprus turto netekimas per pastaruosius metus įvyksta dėl turto išskaidymo į kitas sąskaitas“, - teigia jis.

Beveik visi Šiaulių apskrities savivaldybių merai per krizės metus sugebėjo padidinti santaupas, kai kurie ir turtą.

Turtingiausias apskrityje meras nuo kadencijos pradžios buvo ir išliko Joniškio rajono meras Romaldas Gadeikis. Jis yra apsiprendęs grįžti atgal į verslą, rinkimuose nebedalyvaus. 2007 metais R. Gadeikio ir jo žmonos Angelės bendras turtas sudarė 1,5 milijono litų, 2009 metais - jau 1,8 milijono litų. Mero santaupos padidėjo nuo 79 tūkstančių litų iki 243,6 tūkstančio litų, jo žmonos - nuo 66 tūkstančių litų iki 135 tūkstančių litų.

Pakruojo rajono mero Saulius Gegiecko turtas augo nuo 33 tūkstančių litų iki 100 tūkstančių litų, o santaupos nuo 19 tūkstančių litų iki 29 tūkstančių litų. Radviliškio rajono mero Antano Čepononio turtas padidėjo nuo 51 tūkstančio litų iki 97,8 tūkstančio litų, santaupos nuo 19 tūkstančių iki 39 tūkstančių litų.

Šiaulių meras G.Mikšys turto ir kadencijos pradžioje ir dabar turi tiek pat - 85 tūkstančius litų. Mero žmonos turtas vertinamas 105 tūkstančiais litų, santaupų ji neturi. G. Mikšio santaupos sumažėjo nuo 6,1 tūkstančio iki 5,9 tūkstančio litų.

Vienas turtingiausių pretendentų į miesto merus yra verslininkas milijonierius V. Japertas, partijos „Tvarka ir teisingumas“ kandidatas. Jo turtas per kadencijos metus išaugo nuo 2 iki 3 milijonų litų. Tarp minimų potencialių į kandidatų į miesto Savivaldybės vadovus yra dar vienas milijonierius socialdemokratas Arvydas Mockus, kuris turto 2009 metus deklaravo turįs už 2,3 milijono litų.

tags: #turto #deklaracijos #kandidatu #i #merus #pakruojorajono