Turto areštas yra efektyvi priemonė, leidžianti užtikrinti teismo sprendimo vykdymą. Tačiau šis procesas apipintas įvairiais teisiniais niuansais, kurie svarbūs tiek skolininkams, tiek išieškotojams. Šiame straipsnyje aptarsime turto arešto procedūrą, skolininko ir išieškotojo teises bei galimybes ginčyti antstolio veiksmus.
Turto arešto sąvoka ir taikymo tvarka
Pirmiausia, svarbu aptarti turto arešto sąvoką bei jo taikymo tvarką. Teismų praktikoje turto areštu paprastai yra laikomas skolininko, fizinio ar juridinio asmens, teisės į nekilnojamo ar kilnojamo turto, priverstinis piniginių lėšų valdymo, disponavimo ar naudojimo laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų bei nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą.
Turto areštavimas galimas esant dviem pagrindinėms sąlygoms: teisėtam pagrindui ir kompetentingos institucijos sprendimui. Priklausomai nuo aplinkybių, areštą gali skirti:
- Teismas, kai kreditorius kreipiasi su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones tiek prieš ieškinio teikimą, tiek teikiant ieškinį.
- Prokuroras nutarimu, kai yra pagrindas manyti, jog turtas yra gautas nusikalstamu būdu arba siekiama užtikrinti civilinį ieškinį.
- Valstybinė mokesčių inspekcija, kai mokesčių mokėtojas yra nesumokėjęs mokesčio ir yra pavojus, jog jis slėps, parduos turtą ir taip gali tapti neįmanoma išieškoti mokestį.
- Kitos įstatymuose numatytos institucijos.
Esant teismo nutarimui, turto suvaržymus atitinkamam savininko turtui vykdo antstolis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) 145 str., turto areštas teismo nutarimu yra viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, kuria priverstinai suvaržomos savininko nuosavybės teisės į turtą, siekiant užtikrinti būsimą teismo nutarimo įvykdymą bei ieškinio reikalavimo patenkinimą. Šis teisių apribojimas gali būti taikomas bet kurioje civilinio proceso stadijoje, t.y., net ir nepareiškus ieškinio (CPK 144 str. 3 d.).
Tokiu atveju, kai kompetentinga institucija priima sprendimą taikyti turto areštą, skolininkas informuojamas apie sprendimo priėmimą.
Dėl skolininko neinformavimo atvejų
Žinotina, kad vadovaujantis CPK 661 str., skolininkas gali būti ir neperspėjamas dėl galimo turto areštavimo ir tai nėra laikoma skolininko teisių pažeidimu. Apie prasidėjusį teismo procesą, kuriame kartu sprendžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, skolininkas gali ir nežinoti, jei:
- Vadovaujantis CPK 123 str. 3 d. teismo šaukimai siunčiami fizinio asmens gyvenamosios ar darbo vietos arba kitu adresato nurodytu adresu. Susidarius tokiai situacijai, kai nėra žinoma adresato gyvenamoji ar darbo vieta ir šaukimo nepavyksta įteikti, tada šaukimas į teismą įteikiamas viešo paskelbimo būdu, t.y., pranešimą apie teismo šaukimą patalpinant specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt skiltyje „Teismų pranešimai apie nagrinėjamas bylas“. Viešas paskelbimas laikomas teismo šaukimo įteikimu ir byla nagrinėjama net ir atsakovui nedalyvaujant;
- CPK 144 str. 3 d. numato, jog turto suvaržymai gali būti paskiriami dar prieš ieškinio pareiškimą. Tokie atvejai reti, taikomi išimtinai, kai atsakovo informavimas gali sutrukdyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, pavyzdžiui, atsakovas padovanoja arba kitaip perleidžia turtą tretiesiems asmenims. Tokiu atveju teismas numato konkretų terminą ieškiniui pateikti.
Galima situacija, kad registruotu paštu siųsta informacija apie įsiskolinimus ar taikomą turto areštą, vėliau skelbta ir internete, tačiau jūs jos nematėte. Tokie atvejai prilyginami tinkamu informavimu, jeigu laikomasi procedūrų bei tvarkos.
Skaitytojui, siekiant sužinoti visas situacijos aplinkybes dėl kokių priežasčių jis nebuvo informuotas apie vykstantį procesą, reikėtų kreiptis į areštą įvykdžiusį atsakingą asmenį dėl arešto dokumento gavimo ir į teismą dėl informacijos apie bylos eigą bei joje esančių dokumentų.
Tokiu atveju, kai asmuo nežino konkrečios institucijos, kurios sprendimu buvo pritaikytas turto areštas, dėl institucijos išsiaiškinimo galima kreiptis į Centrinę hipotekos įstaigą, kurioje yra kaupiami įvairių registrų duomenys, kartu ir duomenys apie turto areštą. Pabrėžtina, jog fiziniai asmenys vieną kartą per kalendorinius metus gali nemokamai susižinoti apie savo asmens duomenis tvarkomus Centrinėje hipotekoje, tarp jų ir informaciją apie jų turtui taikomą areštą.
Išsiaiškinus arešto priežastį bei instituciją, kurios sprendimu turtas areštuotas, minėtą sprendimą galima skųsti bei ginčyti turto areštavimo pagrindą priklausomai nuo institucijos, pagal jos nustatytą tvarką, t.y., per atitinkamą terminą pateikti argumentuotą skundą.
Skundžiant sprendimą turi būti nepraleistas apskundimo terminas, kuris priklauso nuo jį priėmusios institucijos, pavyzdžiui turto areštą paskyrus teismo nutartimi, ji gali būti skundžiama atskiruoju skundu per septynias dienas nuo nutarimo priėmimo. Tokiu atveju, jei terminas praleistas, jis gali būti atnaujinamas, tačiau tik tada, jei asmuo įrodo, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Turto arešto procedūra
Turto arešto vykdymo procedūra gali skirtis priklausomai nuo areštuojamo turto rūšies. Paprastai turtą areštuoja antstolis surašydamas turto arešto aktą arba įstatyme numatytais atvejais sudaro areštuojamo turto aprašą.Turto arešto aktas ir aprašas
Vykdydamas teismo nutartį areštuoti turtą, antstolis Civilinio proceso kodekso 677 straipsnyje nustatyta tvarka sudaro areštuojamo turto aprašą. Šiuo atveju antstolis turto arešto akto nesurašo.
Jeigu teismo nutartyje arba kitame dokumente, kurio pagrindu vykdomas turto areštas, nenurodyta, kad uždraudžiamas ar apribojamas turto valdymas ir (arba) naudojimas, laikoma, kad taikomas tik draudimas disponuoti turtu.
Turto areštas įsigalioja nuo turto arešto akto paskelbimo skolininkui, o jeigu nėra galimybės paskelbti, - nuo turto arešto akto įregistravimo turto arešto aktų registre.
Informavimas apie turto areštą
Apie tai, kad asmens turtas arba bankuose esančios lėšos yra areštuotos, antstoliai paprastai praneša skolininkams per tris dienas. Pagal CPK 679 straipsnį turto arešto aktas ir turto aprašas, jeigu jis yra sudarytas, įteikiami išieškotojui ir skolininkui pasirašytinai.
Jeigu įteikti šiuos dokumentus nėra galimybės, jie siunčiami registruotu laišku. Tais atvejais, kai nėra galimybių įteikti skolininkui raginimo siunčiant paštu, jis įteikiamas viešo paskelbimo būdu - paskelbiamas oficialioje interneto svetainėje www.antstoliai.lt . Raginimo paskelbimo šiuo būdu diena laikoma raginimo įteikimo diena.
Išimtiniais atvejais, kai yra pavojus, kad skolininkas gali turtą paslėpti, įstatymas leidžia antstoliui areštuoti turtą nedelsiant, kai tik išsiunčiamas ar įteikiamas raginimas.
Antstolio teisės ir pareigos
Antstolis turi teisę panaikinti turto areštą tik tuomet, jeigu turtas areštuotas antstolio. Jis negali areštuoti skolininko turto daugiau negu reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Jei areštuojamas turtas yra įkeistas, apie tokio turto areštą antstolis nedelsdamas praneša įkaito turėtojui ar hipotekos kreditoriui.
Pagal Civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalį „antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas ir padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus“.
Turto įkainojimas
Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių ieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.
Ginčų dėl turto vertės sprendimas
Ne tik skolininkas, bet ir išieškotojas turi teisę betarpiškai dalyvauti nustatant turto vertę. Tačiau pagal įstatymus antstolis praneša skolininkui tik apie atliktą turto arešto veiksmą, kad turtas iki arešto nebūtų perleidžiamas tretiesiems asmenimis. Tai nereiškia, skolininkas arba išieškotojas negali pareikšti savo nuomonės dėl areštuojamo turto kainos arba jos ginčyti.
Pagal Civilinio proceso kodekso 681 straipsnį skolininkas arba išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Jeigu turtas buvo areštuotas jiems nedalyvaujant, prieštaravimus galima reikšti ne vėliau kaip per penkias dienas nuo tos dienos, kai skolininkas arba išieškotojas gauna turto arešto aktą.
Kai nuo turto arešto dienos iki skelbiamų varžytynių praeina nemažai laiko, turto vertė gali būti pasikeitusi dėl rinkos pokyčių. Tokiu atveju antstolis perkainoja turtą savo patvarkymu. Jeigu antstolis to nepadaro savo iniciatyva, skolininkas arba išieškotojas gali raštu kreiptis į antstolį ir prašyti perkainoti turtą, o antstoliui nepatenkinus tokio prašymo - skųsti jo sprendimą teismui.
Skolininkas arba išieškotojas prieš skiriant papildomą ar pakartotinę turto vertinimo ekspertizę turi į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėti sumas, kurių reikia ekspertų darbui apmokėti. Jeigu antstolis atsisako skirti ekspertizę, toks jo patvarkymas negali būti skundžiamas teismui.
Ekspertams įkainojus turtą, nebelieka abejonių, ar antstolio nustatyta turto kaina atitinka rinkos kainą. Tai padeda išvengti rizikos, kad varžytynės teisme bus pripažintos neteisėtomis ir antstoliui vėliau teks atlyginti pripažintą žalą.
Skolininko teisių apsaugos priemonės
Kontoros D LEGALS teisininkė atkreipia dėmesį, jog sprendimo apskundimas nėra vienintelė priemonė skolininkui ginti savo teisę į laisvą turto naudojimą ar disponavimą netaikant suvaržymų.
Tokiu atveju, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės, galima pasinaudoti Lietuvos teismų praktikoje susiformavusiomis skolininko teisių apsaugos priemonėmis, tokiomis kaip:
- Arešto taikymo mastas - pagal CPK 145 str. 2 d. areštuojamo turto suma negali būti didesnė už ieškinio sumą, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, šiuo atveju turto areštą, teismas privalo vadovautis ekonomiškumo principu.
- Juridinio asmens areštas - ar fiziniam, ar juridiniam asmeniui suvaržoma nuosavybės teisė. Teismų praktikoje yra susiformavęs principas, jog taikant areštą juridiniam asmeniui, pirmiausia, areštuojamas kilnojamas, nekilnojamas turtas ir tik jo nesant ar esant nepakankamai, areštuojamos piniginės lėšos (2008 m. gruodžio 31 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008). Tokiu principu vadovaujamasi, kada piniginių lėšų areštas apsunkintų vykdomą juridinio asmens veiklą (įmonė negalėtų atsiskaityti su darbuotojais, tiekėjais ir pan.), apribotų galimybę laisvai konkuruoti su kitomis įmonėmis;
- Arešto taikymo sąlygų keitimas - vadovaujantis CPK 148 str. 1 d., tiek teismo iniciatyva, tiek dalyvaujančių byloje asmenų prašymu viena laikinoji apsaugos priemonė gali būti pakeista kita. Tokiu būdu siekiama taikomų laikinųjų apsaugos priemonių efektyvumo, t.y. jei būsimo teismo sprendimo įvykdymas užtikrinamas nepakankamai arba pernelyg suvaržomi šalies, kuriai taikomos laikinosios apsaugos priemonės, interesai, jos keičiamos kitomis, didinamas arba mažinamas jų mastas. Pavyzdžiui, turto areštas gali būti pakeičiamas draudimu perleisti turtą, dalyvauti tam tikruose sandoriuose ar kita laikinąja apsaugos priemone, numatyta CPK 145 str. 1 d. 1-13 p.;
- Nuostolių, galinčių kilti dėl turto arešto, atlyginimo užtikrinimas - vadovaujantis CPK 146 str., šalis, kuriai taikomos laikinosios apsaugos priemonės gali prašyti teismo užtikrinti galimus nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tokiu atveju ieškovas turi sumokėti atitinkamą sumą arba pateikti banko garantiją, kuri užtikrintų galimus atsakovo nuostolius. Jei ieškovas neatlieka šių veiksmų per nustatytą terminą, teismas per tris darbo dienas nutraukia laikinųjų apsaugos priemonių taikymą atsakovo atžvilgiu. Ši CPK numatyta atsakovo teisė neleidžia kreditoriui piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir nepagrįstai apsunkinti skolininko padėtį.
Kaip sužinoti, kas areštavo turtą?
Norint gauti Turto arešto aktų registro duomenis, reikia žinoti turto arešto identifikavimo kodą ar asmens, kurio turtas areštuotas, asmens kodą, ar turto identifikavimo numerį (pavyzdžiui, automobilio VIN kodą ar nekilnojamojo daikto unikalų numerį Nekilnojamojo turto registre). Jei fizinis asmuo neregistruotas Lietuvos Respublikos gyventojų registre, būtina nurodyti vardą, pavardę ir gimimo datą.
Svarbu: Centrinė hipotekos įstaiga neturi įgaliojimų panaikinti turto arešto.
Ką daryti, norint panaikinti turto areštą?
Norint panaikinti fizinio asmens turto areštą anksčiau nei jis bus išregistruotas, reikia kreiptis su prašymu į areštą uždėjusią instituciją ar pareigūną arba į teismą. Tokiu atveju turi būti išnykęs teisinis pagrindas, dėl kurio areštas buvo uždėtas.
675 straipsnis: Antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą. Antstolis turi teisę panaikinti turto areštą tik tuomet, jeigu turtas areštuotas antstolio.
Senų areštų panaikinimas
Jeigu vykdomosios bylos po reformos nepateko į privačių antstolių kontoras, šiuo metu iškylančius banko sąskaitų ir turto arešto klausimus gali išspręsti tik teismas. Tačiau prieš kreipiantis į teismą, būtina pasirūpinti įrodymais, kad skola tikrai yra sumokėta.
Pirmiausia reikėtų banke išsiaiškinti, kokia teismo antstolių kontora buvo areštavusi lėšas arba turtą, koks buvusių antstolių patvarkymo numeris ir tiksli data. Kitas žingsnis - nuvykti į teismą, prie kurio iki antstolių reformos veikė minėta teismo antstolių kontora.
Kada antstolis gali areštuoti turtą?
Įstatymai numato, jog antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Tačiau, esant situacijai, kai skolininkas neturi jokių piniginių lėšų ar kilnojamojo turto, kurį areštavęs antstolis galėtų užtikrinti skolos išieškojimą, pastarasis, laikydamasis proporcingumo principo, turi teisę areštuoti ir skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą. Net ir areštavęs skolininko nekilnojamąjį turtą, antstolis ne visuomet turi teisę nukreipti išieškojimą į jį.
Svarbu žinoti, kad net ir areštavus turtą, yra galimybių susitarti su kreditoriumi dėl skolos grąžinimo sąlygų. Susitarti visada galite su kreditoriumi (pasirašyti sutartį, kurioje būtų nurodyti aiškūs sumokėjimo terminai, įmokos dydis). Antstoliai apie tai nutyli, nes tokiu atveju jie neuždirba pinigų.
Kaip elgtis areštavus turtą?
Visada , pirmiausia reikia tartis su antstoliu, reikia kalbėti su juo, o ne pulti ieškoti išeities diskusijose internete.
Jeigu teismo nutartyje arba kitame dokumente, kurio pagrindu vykdomas turto areštas, nenurodyta, kad uždraudžiamas ar apribojamas turto valdymas ir (arba) naudojimas, laikoma, kad taikomas tik draudimas disponuoti turtu (CPK 675 str. 3 d.). Taigi, visada uždraudžiama disponuoti, pvz. parduoti, kad skolininko turto nesumažėtų. Naudoti daiktą galima, jeigu tai draužiama, konkrečiai tą turėtų ir nurodyti, pagrįsti, kodėl tai turėtų būti draudžiama.
Miško areštas
Miškas, kaip ir kita žemė ar gyvenamieji pastatai, priklauso nekilnojamojo turto kategorijai. Tačiau pasitaiko situacijų, kai dėl tam tikrų priežasčių miškui pritaikomas areštas, kuris reikšmingai apriboja jo savininko galimybes turtą parduoti ar kitaip juo disponuoti.
Kodėl yra areštuojamas turtas?
Areštas nekilnojamam turtui, įskaitant ir miško sklypus, dažniausiai taikomas dėl šių priežasčių:
- Siekiant užtikrinti priverstinį įsipareigojimų vykdymą. Tokiu atveju areštas tampa priemone paskatinti skolininką grąžinti skolą.
- Taikant laikinąją apsaugos priemonę. Tai daroma, kai kyla rizika, kad asmuo gali vengti jam nepalankaus teismo sprendimo - pavyzdžiui, bandydamas parduoti ar kitaip perleisti savo turtą, taip mažindamas jo vertę ar prieinamumą išieškojimui.
Ar galima parduoti areštuotą miško sklypą?
Turto areštas visada reiškia, kad jūsų galimybės valdyti, naudotis ir disponuoti turtu yra ribojamos. Areštuotas miško sklypas negali būti parduotas, nuomojamas, įkeičiamas ar kitaip perduodamas tretiesiems asmenims. Jei vis dėlto nusprendėte parduoti areštuotą mišką, jums pirmiausia teks išspręsti arešto klausimą ir užtikrinti, kad apribojimai būtų panaikinti.
Procesas atrodo taip:
- Skolos padengimas arba alternatyvus susitarimas
Norėdami pašalinti areštą, pirmiausia turėsite grąžinti esamą įsiskolinimą pinigais arba susitarti dėl kito tokios pat vertės turto perdavimo skolos dengimui. Tai padarius išnyks pagrindas laikyti jūsų miško sklypą areštuotu.
- Kreipimasis dėl arešto panaikinimo
Kai jūsų įsipareigojimai jau įvykdyti, reikės kreiptis į instituciją ar pareigūną, kuris pritaikė areštą (tai gali būti antstolis ar teismas), su prašymu panaikinti turto areštą.
- Arešto panaikinimas ir išregistravimas
Patikrinę jūsų įsipareigojimų įvykdymą, institucijos priima sprendimą dėl arešto panaikinimo. Tuomet turto arešto aktas yra išregistruojamas iš Turto arešto aktų registro. Paprastai ši procedūra atliekama greitai - registro duomenys atnaujinami per 8 valandas nuo to momento, kai gaunamas oficialus sprendimas apie arešto panaikinimą.
Kai tik apribojimai panaikinami ir areštas oficialiai išregistruotas, miško sklypą galite parduoti įprasta tvarka. Gera žinia ta, kad informacija apie panaikintą areštą automatiškai perduodama susijusioms institucijoms, todėl naują pardavimo procesą galite pradėti iš karto, nelaukdami papildomų veiksmų.
Miško pardavimas skolai padengti
Svarbu paminėti, kad areštuotą miško sklypą taip pat galima parduoti siekiant tiesiogiai padengti įsiskolinimą. Tokiu atveju pirmiausia reikės kreiptis į antstolį, kuris administruoja jūsų skolą. Antstolis išduoda specialų leidimą, pagal kurį galite parduoti areštuotą mišką, o gautos lėšos nukreipiamos į skolos padengimą.
Patarimai skolininkams
- Kad netektų patirti nepatogumų dėl sąskaitų arešto, gavus antstolio raginimą, reikėtų atsiskaityti per jame nurodytą terminą. Jeigu tai neįmanoma, vertėtų atvykti pas antstolį ir aptarti visas galimybes, kaip įvykdyti sprendimą su mažiausiomis sąnaudomis.
- Turint neapmokėtų skolų ir ruošiantis išvykti į užsienį, reikėtų pasistengti susimokėti skolas prieš kelionę. Antraip atostogų poilsį ar tarnybinę komandiruotę gali labai apkartinti nemalonumai, kurie užgriūna netekus galimybės atsiskaityti banko kortele, kai areštuojama banko sąskaita.
- Tais atvejais, jeigu su antstoliu ir kreditoriumi yra suderintas skolos mokėjimo dalimis grafikas, būtina įspėti antstolį, jog dėl išvykos eilinė įmoka gali vėluoti, arba tiesiog sumokėti ją iš anksto. Priešingu atveju, pamatęs, jog skolininkas nevykdo savo įsipareigojimo geranoriškai mokėti skolą, antstolis gali imtis priverstinių išieškojimo veiksmų ir areštuoti sąskaitas.
Išieškojimo iš fizinio asmens turto eilė
Kartais skolininkai stebisi ir piktinasi tuo, kad antstolis, areštuodamas jų sąskaitose esančias lėšas, nueina lengviausiu keliu. Žmonės būna įsitikinę, kad antstolis galėjo areštuoti kitą turtą ir išieškoti skolą mažiau skausmingu būdu. Tačiau antstolis tokio pasirinkimo dažniausiai neturi, nes CPK 664 straipsnyje yra detaliai nustatyta išieškojimo iš fizinio asmens turto eilė.
Įstatymas reikalauja, kad pirmąja eile būtų išieškoma iš įkeisto turto, antrąja eile - iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto.
Skolininko ir išieškotojo bendradarbiavimas
Kartais skolininkai nerimauja, kad į varžytynes susirinks per mažai pirkėjų ir turtas bus parduotas už pernelyg žemą kainą. Tokiais atvejais patartina patiems pasirūpinti papildomu informacijos skleidimu. Skolininkas turi teisę savo iniciatyva ieškoti pirkėjų, skelbti apie išvaržomo turto pardavimą interneto svetainėse ar spaudoje. Siekdamas kuo greitesnio skolos padengimo, tai gali daryti ir išieškotojas.
Tačiau šios išlaidos vėliau nebūtų kompensuojamos, todėl reikėtų pasverti, kiek verta papildomai investuoti, siekiant brangiau parduoti areštuotą turtą.
Svarbu! Lietuvos antstolių rūmų paaiškinimai grindžiami Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais.