Turto draudimo išmokų apmokestinimas Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptariamas turto draudimo išmokų apmokestinimas Lietuvoje, remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymu (GPMĮ) ir kitais teisės aktais.

Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis šią sritį, yra Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (toliau - GPMĮ).

Mokesčio mokėtojai ir objektas

Pajamų mokestį turi mokėti:

• Nuolatiniai Lietuvos gyventojai nuo visų pajamų, kurių šaltinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje.
• Nenuolatiniai Lietuvos gyventojai nuo pajamų, kurių šaltinis yra Lietuvoje, įskaitant pajamas iš individualios veiklos per nuolatinę bazę, užsienio valstybėse gautas pajamas, priskiriamas nuolatinei bazei Lietuvoje, bei pajamas, gautas ne per nuolatinę bazę, pavyzdžiui:
  • Palūkanos (išskyrus už Vyriausybės ne nuosavybės vertybinius popierius).
  • Pajamos iš paskirstytojo pelno ir išmokos valdybos ir stebėtojų tarybos nariams.
  • Pajamos už nekilnojamojo pagal prigimtį daikto, esančio Lietuvoje, nuomą.
  • Honorarai.
  • Su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos.
  • Sporto ir atlikėjų veiklos pajamos.
  • Pajamos už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, taip pat nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje.
  • Kompensacijos už autorių arba gretutinių teisių pažeidimus.

Mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai.

Pajamų mokesčio tarifas

Pajamų mokesčio tarifas Lietuvoje yra diferencijuotas ir priklauso nuo pajamų rūšies ir dydžio. Štai pagrindiniai tarifai:

• 20 % - bendrasis pajamų mokesčio tarifas.
• 15 % - taikomas tam tikroms pajamoms, pavyzdžiui, ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokoms, pajamoms iš paskirstytojo pelno (dividendams).
• 5 % - ne individualios veiklos pajamų, gautų už parduotas ar kitaip perleistas nuosavybėn atliekas, dalis, neviršijanti 120 VDU (nuo 2019 m.).
• 20 % - ne individualios veiklos pajamų, gautų už parduotas ar kitaip perleistas nuosavybėn atliekas, dalis, viršijanti 120 VDU (nuo 2019 m.).
• Fiksuotas dydis - už pajamas, nuo kurių pajamų mokestis sumokamas įsigyjant verslo liudijimą.

Taip pat egzistuoja progresiniai tarifai, taikomi su darbo santykiais susijusioms pajamoms ir kitoms pajamoms, priklausomai nuo to, ar jos viršija tam tikrą VDU (vidutinio darbo užmokesčio) dydį.

Svarbu! VDU - vidutinis darbo užmokestis, taikomas apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti. Jo dydžiai skirtingais metais skiriasi (žr. lentelę žemiau).

Pavyzdžiui, 2024 m. 1 VDU - 1 902,70 Eur, 60 VDU - 114 162 Eur, 120 VDU - 228 324 Eur.

Žemiau pateikiama lentelė su VDU reikšmėmis skirtingais metais:

Mokesčio lengvatos

GPMĮ numato įvairias mokesčio lengvatas, įskaitant:

• Neapmokestinamosios pajamos (GPMĮ 17 straipsnis).
• Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), taikomas su darbo santykiais susijusioms pajamoms (GPMĮ 20 straipsnis). NPD dydis priklauso nuo gyventojo pajamų dydžio ir neįgalumo lygio.
• Iš pajamų atimamos išlaidos (GPMĮ 21 straipsnis).

Neapmokestinamosios pajamos

Pagal GPMĮ 17 straipsnį, neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos:

• Ne gyvybės draudimo išmokos išlaidoms, nuostoliams ar žalai visiškai ar iš dalies kompensuoti.
• Išmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, kurių terminas ne trumpesnis kaip 10 metų ir kurios sudarytos iki 2003 m. sausio 1 d.
• Pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui gauta gyvybės draudimo išmoka pagal gyvybės draudimo sutartį, kuri sudaryta nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., jeigu gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metai ir išmokos gavimo momentu išmokos gavėjas yra sulaukęs 55 metų arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0-40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis), arba išmokos gavėjas yra vaikas su negalia, kuriam nustatytas pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis), taip pat nutraukus tokią sutartį gyventojui mokamos sumos, jeigu sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo jos sudarymo dienos ir gyventojas yra sulaukęs 55 metų arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0-40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis), arba išmokos gavėjas yra vaikas su negalia, kuriam nustatytas pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d.

Tačiau, pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui gauta gyvybės draudimo išmokų dalis, viršijanti gyvybės draudimo įmokas, sumokėtas pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą nuo 2003 m. sausio 1 d. - apmokestinama.

Taip pat neapmokestinamos darbuotojo naudai darbdavio mokamos gyvybės draudimo įmokos pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą iki 2012 m. gruodžio 31 d.

Pagal iki 2012 m. gruodžio 31 d. sudarytą pensijų kaupimo sutartį iš pensijų fondo gauta pensijų išmoka, jeigu pensijų kaupimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metai ir išmoką gaunantis pensijų fondo dalyvis yra sulaukęs 55 metų arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0-40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d.

Palūkanų už ne nuosavybės vertybinius popierius (išskyrus asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, išleistus ne nuosavybės vertybinius popierius, jeigu už šiuos ne nuosavybės vertybinius popierius asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, jam moka didesnes palūkanas negu kitiems tų pačių ne nuosavybės vertybinių popierių turėtojams), palūkanų už Lietuvos ir užsienio valstybių vyriausybių, taip pat jų politinių ar teritorijos administracinių padalinių, vietos valdžios ne nuosavybės vertybinius popierius, palūkanų už Lietuvos ir užsienio valstybių bankuose ir kitose kredito įstaigose laikomus indėlius suma, neviršijanti 500 eurų per mokestinį laikotarpį, jeigu ne nuosavybės vertybiniai popieriai įsigyti ar sutartys dėl indėlių sudarytos nuo 2014 m.

pajamų iš finansinių priemonių pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ar išvestinių finansinių priemonių realizavimo, išskyrus tikslinėse teritorijose įsteigtų vienetų išleistas finansines priemones, ir šių finansinių priemonių įsigijimo kainos ir kitų šio Įstatymo 19 straipsnyje nurodytų su jų pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn bei išvestinių finansinių priemonių realizavimu susijusių išlaidų skirtumas, neviršijantis 500 eurų per mokestinį laikotarpį.

Pajamos, gautos iš pensijų kaupimo bendrovės pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr.

Iš Europos Bendrijų lėšų gautos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, kurios buvo apmokestintos mokesčiu Europos Bendrijų naudai, taip pat iš Europos Bendrijų lėšų gautos išmokos, kompensacijos ir už gyventojus mokamos įmokos, numatytos Europos Parlamento 2005 m. rugsėjo 28 d.

Šio straipsnio 1 dalies 14 punkto lengvata taikoma, kai įmokos mokamos pagal iki 2004 m. balandžio 30 d. sudarytas sutartis, kai įmokų gavėjas nėra tikslinėse teritorijose įregistruotas ar kitaip organizuotas užsienio vienetas, ir pagal nuo 2004 m. gegužės 1 d.

Šio straipsnio 1 dalies 9, 91 ir 10 punktuose nustatytos lengvatos taikomos, jeigu draudimo sutartyje numatytas naudos gavėjas nesikeitė nuo draudimo sutarties sudarymo datos, išskyrus atvejus, kai naudos gavėjas buvo pakeistas dėl naudos gavėjo mirties ar dėl santuokos pabaigos (pradžios), arba jeigu naudos gavėjas - savo vaikas (įvaikis, globotinis) buvo pakeistas kitu savo vaiku (įvaikiu, globotiniu), taip pat jeigu naudos gavėjas keitėsi iki 2016 m.

Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD)

NPD taikomas su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms (GPMĮ 20 straipsnis). NPD dydis priklauso nuo gyventojo pajamų dydžio ir neįgalumo lygio.

Gyventojams, kurių su darbo santykiais susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos (toliau - MMA), galiojusios 2025 m. mokestinio laikotarpio sausio 1 dieną, vieno dydžio (1 038 Eur), taikomas mėnesio NPD - 747 Eur.

Gyventojams, kurių su darbo santykiais susijusios pajamos per mėnesį yra didesnės nei 1 MMA, tačiau neviršija 2 387,27 Eur sumos, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal formulę: Mėnesio NPD = 747 - 0,49 × (gyventojo mėnesio su darbo santykiais susijusios pajamos -1 038 Eur (MMA, galiojančios 2025-01-01, 1 dydis)).

Gyventojams, kurių su darbo santykiais susijusios pajamos per mėnesį yra didesnės nei 2 387,29 Eur suma, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal formulę: Mėnesio NPD = 400 - 0,18 × (gyventojo mėnesio su darbo santykiais susijusios pajamos - 642 Eur).

Gyventojams, kuriems nustatytas 0-25 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0-25 procentų darbingumo lygis ar didelių specialiųjų poreikių lygis) arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD - 1 127 Eur.

Gyventojams, kuriems nustatytas 30-55 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 30-55 procentų darbingumo lygis arba vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis), arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD - 1057 Eur.

Metinis 8 964 Eur NPD taikomas gyventojams, kurių metinės pajamos (GMP) neviršija 12 MMA (12 456 Eur) sumos.

Gyventojams, kurių metinės pajamos (GMP) yra didesnės nei 12 MMA (12 456Eur), bet neviršija 28 647,48 Eur sumos, metinis NPD apskaičiuojamas pagal formulę: Metinis NPD = 8 964 - 0,49× (GMP - 12 456 Eur (12 MMA dydžių)).

Gyventojams, kurių metinės pajamos yra didesnės nei 28 647,48 Eur, metinis NPD apskaičiuojamas pagal formulę: Metinis NPD = 4 800 - 0,18 × (GMP - 7 704 Eur (12 x 642)).

Iš pajamų atimamos išlaidos

Iš pajamų gali būti atimamos šios išlaidos:

1. Savo, sutuoktinio arba savo nepilnamečių vaikų naudai sumokėtos gyvybės draudimo įmokos pagal iki 2024 m. gruodžio 31 d. sudarytas gyvybės draudimo sutartis.
2. Savo, sutuoktinio, iki 18 metų ir vyresnių vaikų su negalia naudai sumokėtos pensijų įmokos į pensijų fondus pagal iki 2024 m. gruodžio 31 d. sudarytas pensijų kaupimo sutartis.
3. Pensijų įmokos į pensijų fondus, kurias Lietuvos nuolatinis gyventojas moka kaip papildomas kaupiamąsias pensijų įmokas pagal Pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatas ir kurios yra didesnės negu 3 procentai šio gyventojo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.
4. Už profesinį mokymą ir (ar) studijas sumokėtos sumos. Jeigu už profesinį mokymą ar studijas sumokėta skolintomis lėšomis (tam tikslui paimta iš kredito įstaigos paskola), tai iš pajamų gali būti atimta per mokestinį laikotarpį grąžinta šios paskolos dalis.
5. Palūkanos už vieną iki 2009 m. sausio 1 d. paimtą kreditą gyvenamajam būstui statyti ar jam įsigyti, jeigu rašytinis susitarimas dėl gyvenamojo būsto įsigijimo ar finansinės nuomos (lizingo) sutartis sudaryta iki 2009 m. sausio 1 dienos.

Tačiau yra tam tikri apribojimai. Iš pajamų gali būti atimama iki 1 500 Eur suma, sumokėta kaip papildomos gyventojų įmokos į II pakopos pensijų kaupimo fondą, įmokos į III pakopos pensijų kaupimo fondą, gyvybės draudimo įmokos. Bendra visų atimamų išlaidų suma neturi viršyti 25 procentų visų apmokestinamųjų pajamų sumos.

Nuolatinių Lietuvos gyventojų pajamų mokesčio deklaravimo ir sumokėjimo tvarka

Metinę pajamų mokesčio deklaraciją pateikti privalo nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuris:

• Kuriam atsiranda pareiga perskaičiuoti pajamų mokestį pagal GPMĮ 6 straipsnio 1¹ ir 1² dalių nuostatas (t. y. taikant progresyvų mokesčio tarifą), ir (ar) metinį NPD - GPMĮ 20 straipsnyje nustatyta tvarka.
• Gavęs apmokestinamųjų pajamų, pagal pajamų mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms.
• Kuriam pagal Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymą atsiranda pareiga deklaruoti turtą (išskyrus gyventojus, pageidaujančius gauti piniginę socialinę paramą ar paramą būstui įsigyti (išsinuomoti), ir jų šeimų narius, taip pat atskaitinę turto deklaraciją teikiančius asmenis).
• Mokestiniu laikotarpiu įsigijęs verslo liudijimą ar įregistravęs individualią veiklą, net jei individualios veiklos pajamų negavo.
• Kuris pageidauja pasinaudoti teise atimti GPMĮ 21 straipsnyje nurodytas išlaidas.
• Asmuo, tapęs nuolatiniu Lietuvos gyventoju dėl Lietuvoje ištisai ar su pertraukomis išbūtų 280 ar daugiau dienų vienas paskui kitus einančiais mokestiniais laikotarpiais ir viename iš jų išbūtų 90 ar daugiau dienų.
• Galutinai iš Lietuvos išvykstantis nuolatinis Lietuvos gyventojas.

2019 m. ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamos ir nuo jų apskaičiuotas pajamų mokestis deklaruojami Pavyzdinėje pajamų mokesčio deklaracijoje.

Praktiniai pavyzdžiai

Žemės ūkio veikla

Ūkininkams, vykdantiems gyvulininkystės veiklą, dėl ligų, traumų ar apsigimimų kritusių penimų auginimui ar reprodukcijai laikomų gyvūnų vertė gali būti priskiriama leidžiamiems atskaitymams, kaip gyvūnų auginimo, reprodukcijos ar kitų žemės ūkio produkcijos gamybos procesų išlaidos, būtinos gyventojo pajamoms uždirbti.

Pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 7 p., gyventojo gautos draudimo išmokos, susijusios su žemės ūkio veikla, yra neapmokestinamosios pajamos, jeigu jos skirtos turto (pvz., gyvulių) sugadinimo ar praradimo nuostoliams atlyginti.

Tačiau pagal GPMĮ 18 str. komentarą, leidžiamiems atskaitymams gali būti pripažinta tik ta kritusių gyvulių vertės dalis, kuri viršija gautą draudimo išmoką. Kitaip tariant, kompensuotos išlaidos nėra leidžiami atskaitymai.

Pavyzdys:

Ūkininkas augina mėsinius galvijus. 2024 m. birželį dėl ligos krito du gyvuliai. Jie buvo įsigyti 2023 m. už 2 400 Eur (po 1 200 Eur). Gyvuliai buvo apdrausti, ir ūkininkas gavo draudimo išmoką - 2 000 Eur.

• Kritusių gyvulių įsigijimo vertė: 2 400 Eur
• Gauta draudimo išmoka: 2 000 Eur
• Leidžiami atskaitymai: 2 400 Eur - 2 000 Eur = 400 Eur

Augalininkystės veikla

Ūkininkai, vykdantys augalininkystės veiklą, neretai susiduria su pasėlių žuvimu dėl gamtos jėgų - sausros, liūčių, krušos, vėjo ar šalnų. Šie įvykiai, jeigu yra tinkamai fiksuojami aktais, leidžia patirtą žalą įtraukti į leidžiamus atskaitymus, mažinančius apmokestinamąsias pajamas.

Reikalavimai, kai pasėliai nėra drausti:

Jei pasėliai nebuvo apdrausti, bet žuvo dėl stichijos, leidžiami atskaitymai galimi tik tuo atveju, kai:

• Ūkininkas surašo laisvos formos aktą, fiksuojantį įvykį.
• Akte turi būti įvardinta:
  • stichijos rūšis (pvz., kruša, sausra),
  • pasėlių plotas ir kultūros,
  • žalos mastas (procentais ar kita forma),
  • preliminarus žalos vertinimas pinigine išraiška.

Jeigu pasėliai yra apdrausti, o įvykus draudiminiam įvykiui gaunama draudimo išmoka, taikomos kitos taisyklės. Pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 7 punktą, draudimo išmokos, gautos dėl turto praradimo (šiuo atveju - žuvusių pasėlių), yra neapmokestinamosios pajamos. Tačiau, kaip nustatyta GPMĮ 18 straipsnio komentare, jeigu draudimo išmoka padengia patirtas pasėlių auginimo išlaidas, tai leidžiami atskaitymai ribojami. Leidžiamiems atskaitymams gali būti pripažinta tik ta pasėlių auginimo sąnaudų dalis, kuri viršija gautą draudimo išmoką.

Pavyzdys, kai pasėliai apdrausti:

Ūkininkas 2024 m. apsėjo 30 ha kviečių. Sėklai, trąšoms, degalams ir žemės darbams patyrė 6 000 Eur išlaidų. Rugpjūtį liūtis sunaikino 70 % derliaus. Kadangi pasėliai buvo apdrausti, ūkininkas gavo draudimo išmoką - 4 500 Eur.

• faktinės auginimo išlaidos: 6 000 Eur visam plotui, t. y. 30 ha
• žuvusiam plotui (70 %) išlaidų 6000*70 % = 4200 Eur
• draudimo išmoka: 4 500 Eur
• leidžiami atskaitymai: 4200 - 4500 = -300 Eur draudimo išmoka, priskiriama neapmokestinamosioms pajamoms, kadangi gauta draudimo išmoka didesnė nei patirti nuostoliai.

Saugumo įnašo įstatymas

Nuo 2026 metų sausio 10 proc. tarifu bus apmokestintos beveik visos ne gyvybės draudimo sutartys. Seimas antradienį priėmė tai numatantį Saugumo įnašo įstatymo projektą. Mokesčio išimtys bus taikomos apdraudus asmeninių automobilių civilinę atsakomybę bei pasėlius ir augalus, taip pat ūkinių gyvūnų sveikatą. Iš minimo įnašo surinktos pajamos pateks į Gynybos fondą.

tags: #turto #draudimo #ismoku #apmokestinimas