Turto draudimo žalos kompensavimas: sąlygos ir išmokų rūšys

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Tai numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (LR CK) 6.263 straipsnis. Nesant tam tikro mechanizmo, kuris leistų atlyginti asmeniui padarytą žalą, minėtos LR CK nuostatos taptų deklaratyvios, o asmeniui padaryta žala taip ir liktų neatlyginta. Todėl kalbant apie žalą bei jos atlyginimą, būtina kalbėti apie teisinį mechanizmą, kuris užtikrina žalos atlyginimą, t.y. civilinę atsakomybę.

Civilinei atsakomybei būdingas dualizmas, t.y. jos skirstymas į sutartinę ir deliktinę. Kaip rodo praktika, šis civilinės atsakomybės rūšinis skirstymas turi ir praktinės reikšmės. Be to, ne visada yra lengva nustatyti, kokios atsakomybės rūšies, atlyginant asmeniui padarytą žalą, reikia taikyti.

Civilinės atsakomybės taikymas nesvarbu ar deliktinės, ar sutartinės, galimas esant visoms keturioms sąlygoms (išskyrus tam tikras išimtis): žalai, kaltei, neteisėtiems veiksmams ir priežastiniam ryšiui. Ne visada šios keturios atsakomybės sąlygos suprantamos tikrąja jų paskirties prasme. Ypatingai daug problemų kelia atsakomybės be kaltės instituto taikymas. Teismai ne visada teisingai suvokia šios sąlygos eliminavimą taikant civilinę atsakomybę.

Žalos Samprata

Prieš pradedant nagrinėti žalos atlyginimo teorinius bei praktinius aspektus, būtina apibrėžti žalos sąvoką. Teisinėje literatūroje vartojamos materialinės, moralinės, turtinės, neturtinės žalos sąvokos. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaro autoriais, žala - tai nukentėjusiojo turtinio ar kitokio intereso pažeidimas, t.y.

Pasak V. Mizaro, žala - ne tik turto sumažėjimas, kurį nukentėjusysis žalos padarymo metu faktiškai turėjo, (sumažėjimas), bet ir turto, kurį nukentėjusysis galėjo gauti ateityje, jeigu nebūtų teisės pažeidimo (t.y. negautas nukentėjusiojo pelnas). Ši sąvoka iš esmės apibūdina turtinio pobūdžio žalą, kuri padaroma pažeidimu.

Greta turtinės žalos vartojama ir materialinės žalos sąvoka. Šiai vartojamos turtinės žalos sąvoka yra platesnė negu materialinės žalos. Turtinė žala apima ne tik poveikį nuosavybės teisės objektams, bet ir turtiniams santykiams apskritai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. Šiuo atveju reikėtų sutikti su teisinėje literatūroje sutinkama pozicija, jog moralinės žalos vartojimo teisinėje erdvėje reikėtų vengti, nes moralė yra filosofijos kategorija.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Ši neturtinės žalos definicija įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau LR CK) 6.250 str. 1 d. Pažymėtina tai, kad neturtinė žala savo pobūdžiu yra asmeninė žala, t.y. šiuo atveju įvertina Teismas.

Šiuo atveju, nes ji nesiejama su padariniais, filosofų nuomone, teisės pažeidimas pats savaime yra žala. T. Hobbes teigė, kad įgyvendindamas savo teises, žmogus negali pažeisti ar varžyti kitų asmenų teisių.

Atskleidžiant šią temą taip pat naudotas dokumentų analizės metodas, kuris taikytas analizuojant teismų praktiką ir teisės aktus.

Žalos Atlyginimo Funkcijos

Žala kaip ir jos atlyginimas nėra savitikslis dalykas, žalos atlyginimo paskirtis atsiskleidžia per funkcijas. Lietuvoje tiek teismų praktika, tiek teisės doktrina pateikia išvadas, kad žalos atlyginimo funkcija išimtinai kompensacinė. Palyginus Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintą teisinį reguliavimą bei atsižvelgiant į vakarų teisės doktriną, galima įžvelgti tam tikrus prieštaravimus bei neatitikimus Lietuvoje formuojamai nuostatai, kad žalos atlyginimo funkcija išimtinai - kompensacinė.

Išmokų Rūšys Eismo Įvykio Atveju

Eismo įvykio draudimo išmokas reglamentuoja LR vyriausybės nutarimas “Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių ir indeksuotų draudimų sumų dydžių patvirtinimo”. Nutarime sakoma, jog draudimo išmokos dydis priklauso nuo padarytos žalos nukentėjusiajam trečiajam asmeniui ir / arba jo turtui. Jei eismo įvykio metu nukentėjo keli asmenys, išmoka dėl žalos asmeniui ar jo turtui mokama atsižvelgiant į kiekvieno nukentėjusiojo patirtą žalą.

Nukentėjusiems tretiesiems asmenims mokamos išmokos dydis nustatomas vadovaujantis: Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Įstatymu, Kitų teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymą ir atsižvelgiant į eismo įvykio dalyvių kaltės laipsnį. Atsakingos draudimo įmonės (toliau - draudikas), apdraudusios eismo įvykio kaltininką, arba Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau - biuro) ataskaitomis ar išvadomis dėl padarytos žalos asmeniui arba jo turtui. Taip pat yra atsižvelgiama į eismo įvykių dalyvių atsakomybę bei eismo įvykio aplinkybes.

Nukentėjusio asmens žalos dydis taip pat gali būti nustatomas teismo sprendimu arba teismo taikos sutartimi, jeigu teismo proceso metu eismo įvykio kaltininkas ir nukentėjęs asmuo randa abiems pusėms tinkantį bendrą sprendimą.

Kaip ir buvo minėta, eismo įvykio draudimo išmokos gali būti nustatomos už žalą asmeniui, neturtinę žalą bei žalą turtui. Trumpai apžvelkime, kokiais principais yra paskaičiuojamos šios išmokos.

Žalos Sveikatai Išmokos

Su nukentėjusiojo sveikata susijusios išlaidos gali būti skaičiuojamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo sveikos atstatymui reikalingas išlaidas, prarastų pajamų kompensavimą, žalą nukentėjusiajam mirus bei žalą mirusiojo artimiesiems netekus pagrindinio šeimos maitintojo.

Apžvelkime, kaip apskaičiuojamos draudimo išmokos kiekvienu atveju:

Žalą asmens sveikatai bei sveikatos grąžinimui nustato draudikas arba biuras, atsižvelgdami į nukentėjusio asmens pateiktus žalą įrodančius dokumentus. Taip pat yra vadovaujamasi Neįgalumo ir darbingumo tarnybos nuostatomis, teismo medicinos ekspertizės arba nepriklausomų ekspertų išvadomis, sveikatos priežiūros įstaigos įrašais. Trumpiau tariant, nukentėjęs asmuo turi pateikti jo sužalojimus patvirtinančius dokumentus.

Išlaidas, kurias atlygina draudikas, apima tik tas būtinas sveikatos priežiūros ar atstatymo numatytas išlaidas, kurios nėra apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Taigi jei asmuo, eismo įvykio metu susilaužęs koją, nuspręs reikalauti padengti sveikatos atstatymo išlaidas susijusias su, tarkime, rankomis, tokios išlaidos jam nebus kompensuojamos.

Taip pat nukentėjęs asmuo turi teisę gauti išmoką už negautas pajamas, kurias jis būtų gavęs, jei nebūtų buvęs sužalotas. Šias išlaidas vėlgi apskaičiuoja draudikas arba biuras, atsižvelgdamas į nukentėjusio asmens pateiktus dokumentus apie negautas pajamas. Žalos dydis yra nustatomas remiantis sveikatos priežiūros įstaigos išrašais, neįgalumo lygio dokumentais, nukentėjusio asmens darbovietės apie jo gaunamas pajamas išrašais.

Skirtingai negautos pajamos apskaičiuojamos valstybės tarnautojams ir dirbusiems pagal individualią veiklą. Valstybės tarnautojams pajamos skaičiuojamos pagal vidutinį darbo užmokestį. Dirbusiems pagal individualią veiklą, pajamos skaičiuojamos atsižvelgiant į paskutinių 12 mėnesių iki eismo įvykio laikotarpio gautas pajamas.

Nukentėjusiam asmeniui mirus, žalos dydis yra apskaičiuojamas pagal mirusiojo artimųjų pateiktus dokumentus, patvirtinančias laidotuvių metu patirtas išlaidas. Šios išlaidos turi vadovautis protingumo ir būtinumo principu. Mirus nukentėjusiajam taip pat gali būti mokama išmoka nukentėjusiojo šeimai, t.y. šeimai netekus maitintojo. Ši išmoka apskaičiuojama atsižvelgiant į mirusiojo gautas pajamas, išlaikytinių skaičių bei jų gaunamas socialinio draudimo išmokas.

Neturtinės Žalos Dydis

Neturtiniai žalai yra priskiriama nukentėjusiojo fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių pablogėjimas ir kitos pinigine verte nevertinamos pasekmės. Neturtinės žalos dydis nustatomas eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos rekomendacijomis, kurias tvirtina vyriausybė arba įgaliota institucija. Jei nukentėjusysis nesutinka su apskaičiuota žala, jis gali pateikti pretenziją draudikui arba biurui.

Žala Turtui

Žalą nukentėjusiojo asmens turtui, t.y. transporto priemonei ar kitam kilnojamam ar nekilnojamam turtui nustato draudikas arba biuras. Žala apskaičiuojama remiantis draudiko arba biuro turto vertinimo ataskaitomis, turto remonto išlaidų skaičiavimais, taip pat atsižvelgiant į nukentėjusio asmens turto vertę įrodančius dokumentus.

Jei turtas yra sunaikinamas, jo vertė nustatoma atsižvelgiant į rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po sunaikinimo. Sunaikintu turtu laikomas turtas, kurio remontuoti ekonomiškai neapsimoka, t.y. reikalingo remonto išlaidos būtų 75 proc. ir daugiau turto rinkos vertės iki eismo įvykio.

Jei nukentėjęs asmuo nusprendžia turto neremontuoti, jam išmokama išmoka apskaičiuojama atsižvelgiant į būtino remonto išlaidas, kurias jis turėtų tam, kad atkurtų sugadinto turto vertę iki rinkos vertės prieš eismo įvykį. Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų detalių vertė, dažymo medžiagų vertė, keičiamų detalių vertė. Jei kai kurios detalės gali būti remontuojamos ir nebūtinai keičiamos, pirmenybė yra teikiama remontavimui.

Taip pat nukentėjęs asmuo gali kreiptis dėl draudimo išmokos, dengiančios jo negautas pajamas, kurių gavimui būtina naudotis jo sugadintu turtu (pvz. automobiliu). Šiuo atveju nukentėjęs asmuo turi pateikti pajamų gavimą įrodančius dokumentus, kuriuos įvertinęs draudikas arba biuras apskaičiuoja išmokos dydį.

Sąlygos Draudimo Išmokai Gauti

Tam, kad nukentėjęs asmuo gautų draudimo išmoką, būtinos šios sąlygos:

• Draudžiamojo įvykio fakto buvimas;
• Žalos dydžio nustatymas;
• Aplinkybė, patvirtinanti, kad nukentėjusiajam asmeniui nėra atlyginta eismo įvykio metu padaryta žala.

Tai reiškia, kad nukentėjęs asmuo negali gauti „išmokos“ tiesiogiai iš kaltininko ir dar kartą iš draudimo kompanijos. Toks piktnaudžiavimas bus laikomas neteisėtu ir nukentėjusysis gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Draudimo išmoka negali būti pasipelnymo šaltinis.

Žala nukentėjusiam asmeniui draudiko yra sumokama neatsižvelgiant į tai, ar pagal tą pačią draudimo sutartį anksčiau buvo mokėtos kokios nors draudimo išmokos. Svarbiausias dalykas yra, ar eismo įvykio metu draudimo sutartis buvo galiojanti.

Jeigu eismo įvykio metu nukentėjo keli asmenys ir pagal sudarytą draudimo sutartį nepakanka draudimo sumos atlyginti visiems nukentėjusiesiems, draudimo išmokos mokamos visiems nukentėjusiems asmenims proporcingai jų patirtai žalai. Tai reiškia, kad nukentėję asmenys nebūtinai gaus draudimo išmoką, atitinkančią jo patirtai žalai. Draudimo išmoka šiuo atveju gali būti mažesnė.

Jeigu nutinka taip, kad dėl eismo įvykio yra kalti keli atsakingi asmenys, kiekvieno iš jų draudikas moka proporcingą dalį nukentėjusiajam. Dalis yra nustatoma atsižvelgiant į kiekvieno kaltininko kaltės dalį dėl eismo įvykio.

Norint sumažinti patiriamus nuostolius eismo įvykio metu, draudimo kompanijos rekomenduoja eismo įvykio kaltininkui imtis visų įmanomų priemonių žalai sumažinti. Tai gali būti skubios medicininės pagalbos nukentėjusiajam suteikimas, užtikrinimas, kad dėl eismo įvykio kaltės nekils ir neišsiplės gaisras, kad eismo įvykis nesukels žalos kitiems eismo dalyviams ar pėstiesiems ir panašiai. Taip pat pasekmes gali sumažinti skubiai iškviesta medicinos pagalba, avarinės tarnybos, policija.

Kreipimasis Dėl Žalos Atlyginimo

Jeigu asmuo nukentėjo eismo įvykio metu, jis turi susisiekti su kaltininko draudimo kompanija ir pateikti dokumentus, kurie gali skirtis priklausomai nuo to, dėl kokios žalos atlyginimo nukentėjusysis kreipiasi. Kaip jau kalbėjome anksčiau, nukentėjęs asmuo gali kreiptis dėl turto žalos atlyginimo, žalos atlyginimo susijusio su sveikatos sutrikdymu ar netekimu ir dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Taigi, kur kreiptis, jei vis tik patekote į eismo įvykį ir dėl kito asmens kaltės patyrėte kokią nors žalą. Kokius dokumentus reikia pateikti draudimo kompanijai, norint gauti jums priklausančią draudimo išmoką?

Jei eismo įvykio metu buvo sugadinta jūsų transporto transporto priemonė, apie įvykį rekomenduojama pranešti internetu. Pasibaigus karantinui tai bus galima padaryti ir užsukus į draudimo kompanijos ofisą. Kreipiantis į draudimo kompaniją būtina pateikti:

• Eismo įvykį patvirtinančią deklaraciją arba pirminę policijos pažymą;
• Transporto priemonės registracijos liudijimą;
• Nuotraukas, kuriose būtų matyti apgadinta transporto priemonė;
• Išmokos gavėjo banko sąskaitos rekvizitus.

Taip pat labai svarbu, kad nukentėjęs asmuo nesiimtų savarankiškai remontuoti sugadintos transporto priemonės prieš tai remonto darbų nesuderinęs su atsakingu draudimo kompanijos darbuotoju.

Jei eismo įvykio metu buvo sugadintas tretiesiems asmenims priklausantis turtas, pvz. tvora, kelio ar valdos ženklas, stulpas ar panašiai, pranešant apie eismo įvykį anksčiau minėtu būdu reikia pateikti šiuos dokumentus:

• Eismo įvykį patvirtinančią deklaraciją arba pirminę policijos pažymą;
• Eismo įvykio metu sugadintų daiktų sąrašą;
• Sugandinto turto nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, jeigu, žinoma, tokie dokumentai yra, nes tarkime nugriautas stulpas ar tvora nebūtinai turi būti užfiksuoti kokiuose nors nuosavybės dokumentuose;
• Nuotraukas, kuriose matosi sugadintas turtas;
• Išmokos gavėjo banko sąskaitos rekvizitus.

Kai ir automobilio sugadinimo atveju, turto savininkui nerekomenduojama savarankiškai remontuoti sugadinto turto prieš tai nesusiderinus remonto darbų su draudimo kompanijos atstovu.

Jei eismo įvykio metu buvo sužalotas žmogus, pranešant draudimui apie įvykį ir prašant išmokos būtina pateikti šiuos dokumentus:

• Eismo įvykį patvirtinančią policijos pažymą. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad šiuo atveju nebeužtenka pateikti eismo įvykį patvirtinančią deklaraciją. Eismo įvykio metu sužalojus žmogų šis faktas būtinai turi būti užfiksuotas policijos.
• Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
• Gydymo įstaigų išrašus iš nukentėjusio asmens ambulatorinės kortelės, taip pat medicinines pažymas apie eismo įvykio metu patirtus sužalojimus, nukentėjusiam asmeniui paskirtą gydymą bei gydymo trukmę;
• Jeigu buvo papildomų gydymo išlaidų, kurių nedengė privalomas sveikatos priežiūros draudimas, būtina pateikti gydymo išlaidas patvirtinančius dokumentus (kvitus, sąskaitas);
• Išmokos gavėjo banko sąskaitos rekvizitus.

Jeigu nutiko taip kad eismo įvykio metu žmogus neteko gyvybės, pranešant apie eismo įvykį mirusio asmens artimieji turi pateikti šiuos dokumentus. Policijos pažymą ir/ar nutarimą iš policijos Jus pripažinti nukentėjusiuoju. Tai reiškia, kad turi būti oficialus nutarimas, patvirtin...

Gyventojų turto draudimas

Nemažai daliai žmonių gyventojų turto draudimas gali padėti išvengti finansinio spaudimo. Norėdami apsisaugoti nuo daugelio netikėtumų, turėtumėte apdrausti statinį, namų turtą ir civilinę atsakomybę. Dalijamės 8 atvejais, kai patiriamus finansinius nuostolius gali kompensuoti turto draudimas.

1. Netyčia sugadinti daiktai. Gyventojų turto draudimas galioja ne tik išorės sienoms ar vidaus apdailai, bet ir baldams ar buitinei technikai.
2. Namų spynos keitimas. Jei praradote savo namų raktus, turint Gyventojų turto draudimą, spynos keitimo išlaidos jums bus kompensuotos.
3. Laikinojo būsto nuoma. Jeigu namuose įvyko avarija, draudimas padengs išlaidas tol, kol gyvenamosios patalpos bus suremontuotos.
4. Asmeniniai daiktai, kuriuos naudojate ne tik namuose. Į namų turto draudimą dažniausiai įeina ir tokių daiktų kaip vaikiškas vežimėlis ar dviratis draudimas.
5. Įtampos svyravimų sukelti gedimai. Jei dėl įtampos svyravimo sugedo vienas ar keli buities prietaisai, galėsite kreiptis dėl draudimo išmokos.
6. Trečiojo asmens turtui arba sveikatai padaryta žala. Dėl to atsiradusius nuostolius taip pat gali padengti Gyventojų turto draudimas.
7. Augintinio žala tretiesiems asmenims. Jei jūsų šuo netikėtai pabėgo ir su pavadėliu subraižė kaimyno automobilį, draudimas atlygins kaimynui jūsų augintinio padarytą nuostolį.
8. Saulės modulių draudimas. Turint namų turto draudimą žalą ant stogo įrengtai saulės elektrinei kompensuos draudimas.

Tiesa, draudžiant savo turtą ir sudarant draudimo sutartį būtina įdėmiai perskaityti sutarties sąlygas (draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius įvykius).

Kaip elgtis įvykus eismo įvykiui?

Įvykus eismo įvykiui patariame sustoti ir nepatraukus savo automobilio iš įvykio vietos visada nufotografuoti (pvz., telefonu) esamą situaciją eismo įvykio vietoje (kelią, sankryžą, apgadintus automobilius, automobilių susidūrimo vietas).Jeigu Jūs nesutarėte su kitu eismo įvykio dalyviu dėl įvykio aplinkybių - Jūs privalote išsikviesti policijos pareigūnus į eismo įvykio vietą.

Kuo daugiau skirtingų meistrų remontuos jūsų automobilį, tuo daugiau problemų galite patirti, jei remontas bus atliktas nekokybiškai.Draudikai ir remonto įmonės palaiko glaudžius ryšius ir bendradarbiauja tarpusavyje. Tuo tarpu, remonto įmonės konkuruoja tarpusavyje. Konkurencinę kovą laimi galintys pasiūlyti patrauklesnę remonto kainą.

Atsarginių detalių svarba

Nesertifikuotos trečiųjų šalių gamybos detalės pagal savo tvirtumą, lankstumą ir atsparumą dažniausiai ženkliai nusileidžia gamintojų tiekiamų originalių atsarginių detalių parametrams. Paradoksalu, tačiau Lietuvoje prekyba nesertifikuotomis trečiųjų šalių detalėmis yra visiškai legali, o atsakomybę už šių dalių saugumą prisiima pats vartotojas, tai yra, automobilio savininkas.Tačiau vairuotojui visada reikia atkreipti dėmesį, kokios būklės automobilį jis atiduoda ir kokios pasiima po remonto.Siekiant išvengti tokių situacijų dalis remonto įmonių priėmimo remontui metu iš visų pusių fotografuoja transporto priemonę ir pažymi matomus defektus automobilio priėmimo akte.

Kompensacija už automobilio prekinės vertės sumažėjimą

Po kiekvieno remonto ar eismo įvykio automobilio prekinė vertė mažėja. Deja, ne visi žino, kad egzistuoja tam tikra kategorija transporto priemonių, kurių prekinei vertei nukritus, galima prašyti žalos atlyginimo, neretai sudarančio gana nemažą sumą.Ši kompensacija mažai žinoma Lietuvoje, bet Europoje egzistuoja jau seniai.pagal galiojančią LR kelių transporto priemonių vertinimo instrukciją automobilio prekinės vertės netekimas gali būti apskaičiuojamas tik lengviesiems M1 arba N1 kategorijos automobiliams iki 5 metų amžiaus.

Prašyti kompensacijos verta, mat sumos susidaro pakankamai didelės, dažnai - net tūkstančiai eurų. Suma, kurią gali gauti automobilio savininkas, priklauso nuo transporto priemonės apgadinimo. Ja remiantis, skaičiuojamos remontuojamos ir dažomos dalys. Jei lengvojo automobilio dalys buvo ne remontuojamos, o tik keičiamos, jos bus vertinamos kaip dažomos dalys.

Svarbu žinoti, kad kompensacija skaičiuojama nuo automobilio vardinės vertės, t. y. vertintojas turi nustatyti būtent tokio automobilio su tokia pačia rida, būkle ir pan. rinkos vertę ir, ja remdamasis, skaičiuoti po 1 proc. už pirmą keičiamą dalį ir po 0,3 proc. už kiekvieną kitą. Vadinasi, jei dažomos trys detalės, iš viso kompensuojama 1,6 proc. nuo automobilio rinkos vertės.

Už automobilio prekinės vertės netekimą atlyginti privalo kaltininko civilinės atsakomybės draudikas pagal automobilio savininko prašymą arba avarijos kaltininkai, tačiau praktika rodo, kad tikrai ne visi draudimo atstovai šią paslaugą pasiūlo automobilių savininkams, be to, ir žalą ne visada apskaičiuoja nešališkai.

Dalių nusidėvėjimo išskaičiavimas

Remontuojant eismo įvykyje nukentėjusią transporto priemonę ir keičiant jos detales naujomis originaliomis, draudimo bendrovė taiko dalių nusidėvėjimo išskaičiavimą. Apskaičiuojant automobilio remonto sąmatą, į ją įtraukiami atliekami paruošimo ir remonto darbai, medžiagos bei keičiamos detalės.Automobilio dalių nuvertėjimas apskaičiuojamas atimant nusidėvėjimo normą iš naujų originalių dalių įsigijimo kainų. Čia specialistai pataria išlikti budriems, mat tam tikros klasės populiarių automobilių naudotos dalys pas naudotų dalių prekeivius (antrinėje rinkoje) kartais gali kainuoti brangiau, nei naujos originalios dalys oficialioje automobilio gamintojo atstovybėje.

Tokiais atvejais automobilio savininkas patiria nuostolių, mat draudikas įstatymiškai neprivalo padengti naudotos detalės, kuri yra brangesnė nei nauja originali dalis išskaičiavus nuvertėjimą, pirkimo kaštų. Automobilių servisas tuomet reikalauja transporto priemonės savininko savo lėšomis padengti detalės kainos perviršį.Tačiau nuo 2020-ųjų rugsėjo ši instrukcija nebegalioja, o automobilio dalių nuvertėjimas apskaičiuojamas pagal Kelių transporto priemonių taikymo tvarkos aprašą. Dalių nuvertėjimo apskaičiavimui dabar pasitelkiami IT sprendimai.

Internetinėje svetainėje lvrdata.lt vairuotojai gali rasti skaičiuoklę, kurioje nuvertėjimą galima paprastai ir greitai apskaičiuoti įvedus automobilio pirmos registracijos datą, ridą ir nuvertėjimo nustatymo dieną. Ši skaičiuoklė veikia pagal nepriklausomų transporto priemonių vertintojų profesinės asociacijos Lietuvos vertintojų rūmų sukurtą algoritmą, atsižvelgiant į visos Lietuvos eksploatuojamo autoparko vidutinius rodiklius.

Nuo ko priklauso transporto priemonės vertė?

Visgi transporto priemonių rinkos vertę nusako ne tik besikeičianti rinka ir vyraujančios tendencijos, bet ir kiti dalykai.Transporto priemonių vertinimas yra vykdomas atsižvelgiant į bendras transporto priemonės savybes, pavyzdžiui, markę, modelį, gamybos metus, taip pat atsižvelgiama į ridą, komplektaciją, bendrąjį svorį ir pan.

tags: #turto #draudimo #zalos #kompensavimas #pasibaigus #draudimo