Turto ir įrodymų areštas: Kas tai ir kaip tai veikia?

Turto areštas yra svarbi teisinė priemonė, naudojama užtikrinti teismo sprendimų vykdymą ir apsaugoti kreditorių interesus. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kas yra turto areštas, kokie įstatymai jį reglamentuoja, kaip vyksta procesas ir kokios yra skolininko teisės.

Kas yra turto areštas?

Turto areštas - tai įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių (valdymo, naudojimosi ar disponavimo) laikinas uždraudimas ar apribojimas. Teismo sprendimai turtinėse bylose paprastai yra vykdomi nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą, esantį pas jį ar pas kitus asmenis.

Turto arešto teisinis pagrindas

Antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą. Antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.

Civilinio proceso kodeksas (CPK)

Civilinio proceso kodekse yra įtvirtintas turto perkainojimo institutas, kurio tikslas - užtikrinti areštuoto turto tinkamą įkainojimą pasikeitus jo vertei, taip garantuojant vykdymo proceso šalių teisių ir teisėtų interesų apsaugą.

Turto įkainojimas

Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.

Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per penkias dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per penkias dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą.

Jeigu antstolis nesilaikė teisės normose nustatytų reikalavimų įvertinti turtą rinkos kainomis ar neatsižvelgė į šalių prieštaravimus, kreditorius ar skolininkas įstatymo nustatyta tvarka gali paduoti skundą dėl antstolio veiksmų.

Turto saugojimas

Areštuotą turtą antstolis paprastai palieka valdyti asmeniui, pas kurį jis tą turtą areštavo. Tačiau prireikus antstolis gali areštuotą turtą perduoti saugoti kitam asmeniui, taip pat ir išieškotojui. Turtą gali saugoti ir pats antstolis. Asmuo perduotu saugoti turtu gali naudotis, jeigu dėl šio turto ypatybių naudojimasis juo nesukelia jo sunaikinimo arba jo vertės sumažėjimo. Saugotojas, jeigu jis nėra skolininkas ar jo šeimos narys, už saugojimą gauna atlyginimą.

Turto arešto akto reikalavimai

678 straipsnis nurodo, kad turto arešto akte turi būti nurodyta:

• Kiekvieno areštuojamo daikto pavadinimas, unikalus numeris (jei daiktas registruojamas viešame registre), daikto skiriamieji požymiai (svoris, matmenys, nusidėvėjimo laipsnis ir kiti), kiekvieno daikto vertė ir viso areštuojamo turto vertė.

Jeigu turto arešto akto surašymo momentu nėra žinoma skolininko, kurio turtas areštuojamas, turto sudėtis, buvimo vieta, turto arešto akte gali būti nenurodyti viso ar dalies areštuojamo turto išsamūs duomenys.

Turto arešto aktą ir turto aprašą pasirašo antstolis, turto saugotojas (administratorius), taip pat išieškotojas, skolininkas ir kiti asmenys, kurie dalyvauja aprašant turtą.

Išieškojimo eilė

Civilinio proceso kodeksas (CPK) numato išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę, kurios antstoliai privalo laikytis:

1. Pirma eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto.
2. Antrąja - išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto.
3. Trečiąja - skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis, ir iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena (į šį turtą išieškojimą galima nukreipti tik ketvirtąja ir penktąja eile).

Taigi, jei antstolis turi galimybę išieškoti skolą iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų arba skolininko turimo kilnojamojo turto (pvz.: automobilio vertės) pakanka išieškotinos sumos ir vykdymo išlaidų padengimui užtikrinti, antstolis neturi teisės papildomai areštuoti skolininko nekilnojamojo turto.

Tačiau, esant situacijai, kai skolininkas neturi jokių piniginių lėšų ar kilnojamojo turto, kurį areštavęs antstolis galėtų užtikrinti skolos išieškojimą, pastarasis, laikydamasis proporcingumo principo, turi teisę areštuoti ir skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą.

Net ir areštavęs skolininko nekilnojamąjį turtą, antstolis ne visuomet turi teisę nukreipti išieškojimą į jį.

Apribojimai išieškojimui iš būsto

Pirmiausiai pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant įstatyme nurodyto dydžio išskaitymus (pagal bendrą taisyklę 20 proc. nuo sumos neviršijančios MMA ir 70 proc. nuo sumos viršijančios MMA) iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų gaunamų pajamų.

Antra, įstatymai numato, kad išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija tam tikrą ribą. 2024 metais ši riba yra 10 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžių.

Atkreiptinas dėmesys, kad aukščiau išvardinti apribojimai nėra taikomi, kai išieškoma iš įkeisto nekilnojamo turto.

Siūloma Civilinio proceso kodekse nustatyti, kad išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija dešimt tūkstančių eurų ir tik teismui leidus.

Teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai skolininkui priklausantis paskutinis būstas, kuriame jis gyvena, išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad iš šio būsto nebūtų išieškoma. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, asmenų su negalia ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį, interesus ir būtinumą gyventi šiame būste.

Senų areštų panaikinimas

Kiekvieną mėnesį Lietuvos antstolių rūmai gauna panašaus turinio paklausimų raštu ir telefonu. Tai liudija, kad ir praėjus keliolikai metų po antstolių reformos, problemos dar neišnyko.

Į tokias situacijas patekusiems žmonėms pataria antstolė Inga Karalienė: „Tai iki 2003 metų veikusių teismo antstolių kontorų darbo klaidos. Kartais žmogus net nežino apie užsilikusį nepanaikintą areštą ir jis visai netrukdo. Bet kai tik pradedami tvarkyti turtiniai reikalai, nepanaikintas areštas gali tapti rimta kliūtimi. Pavyzdžiui, bankas tokiu atveju atsisako suteikti paskolą. Nors asmuo būna visiškai atsiskaitęs, bankas, turėdamas informacijos apie nepanaikintą areštą, tokį klientą laiko nepatikimu, nes manoma, jog žmogus vis dar gali turėti skolų. Įvairių keblumų kyla ir tada, kai po skolų sumokėjimo lieka areštuotas asmenų turtas, kadangi įstatymai draudžia tokiu turtu disponuoti. Jeigu automobilis kažkada buvo areštuotas ir jo areštas liko nepanaikintas, šio automobilio nepavyks išregistruoti iš Kelių transporto priemonių registro ir oficialiai parduoti net metalo laužo supirkėjams.

Iš kasdieninio darbo praktikos žinome, kad tebėra nemažai 2000-2002 metų ir netgi senesnių lėšų bei turto areštų, kurie liko nepanaikinti, nors šiuo metu jokie išieškojimo veiksmai savininkų atžvilgiu neatliekami. Jeigu vykdomosios bylos po reformos nepateko į privačių antstolių kontoras, šiuo metu iškylančius banko sąskaitų ir turto arešto klausimus gali išspręsti tik teismas. Tačiau prieš kreipiantis į teismą, būtina pasirūpinti įrodymais, kad skola tikrai yra sumokėta.

Pirmiausia reikėtų banke išsiaiškinti, kokia teismo antstolių kontora buvo areštavusi lėšas arba turtą, koks buvusių antstolių patvarkymo numeris ir tiksli data. Kitas žingsnis - nuvykti į teismą, prie kurio iki antstolių reformos veikė minėta teismo antstolių kontora. Teismo archyvui reikia pateikti rašytinį prašymą, nurodant visus savo, kaip buvusio skolininko, duomenis ir kitas iš banko dokumentų paaiškėjusias sąskaitos arešto aplinkybes. Dažnai archyvinėje vykdomojoje byloje esančių duomenų pakanka, kad skolos sumokėjimo faktas būtų įrodytas. Byloje gali būti atitinkamos žymos, kad skola yra išieškota. Taip pat archyve galima susirasti administracinę, civilinę ar baudžiamąją bylą, kurią nagrinėjant buvo priimtas sprendimas dėl skolos priteisimo. Tokioje byloje gali būti iš teismo antstolio kontoros grįžęs vykdomasis raštas su teismo antstolio įrašu apie visišką atsiskaitymą. Teisme reikėtų pasidaryti šių dokumentų kopijas.

Išskirtinais atvejais, kai labai sena archyvinė byla jau sunaikinta ir dokumentinių įrodymų nebelikę, kartu su prašymu panaikinti areštą teismui galima pateikti bankinių pavedimų kopijas bei rašytinius išieškotojų patvirtinimus, kad su jais yra visiškai atsiskaityta. Prašymą panaikinti areštą reikia pateikti tam pačiam apylinkės teismui, kuriame yra archyvinė vykdomoji byla. Toks prašymas teismui žyminiu mokesčiu neapmokestinamas.

Senų užsilikusių areštų būna ir tais atvejais, kai teismai taikydavo laikinąsias apsaugos priemones ieškinio užtikrinimui. Daugeliui žmonių gana sunku prisiminti, ar šias priemones taikė teismo antstolis, ar teismas. Jeigu iš pirminės informacijos aiškiai žinoma, kad areštą taikė būtent teismas, bet ne teismo antstolių kontora arba kita šią teisę turinti institucija, reikėtų iš karto raštu kreiptis į tą teismą, kuriam nagrinėjant bylą buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Prašyme teismui reikėtų nurodyti, kokią konkrečią bylą nagrinėjant buvo paskirtas areštas kaip laikinoji apsaugos priemonė, ir prašyti teismo šį areštą panaikinti, taip pat pridedant prievolės įvykdymą patvirtinančius įrodymus. Suprantama, kad visos minėtos procedūros atima laiko ir sukelia žmonėms tam tikrų nepatogumų, tačiau paprastesnio būdo ištaisyti senas klaidas šiandien nėra. Panašių bylų nagrinėjimas teismuose neužtrunka ilgai, kadangi sprendžiami klausimai nėra sudėtingi“.

Lietuvos antstolių rūmų atstovo paaiškinimai grindžiami Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais.

Praktiniai patarimai ir situacijos

Visada, pirmiausia, reikia tartis su antstoliu, reikia kalbėti su juo, o ne pulti ieškoti išeities diskusijose internete. Susitarti visada galite su kreditoriumi (pasirašyti sutartį, kurioje būtų nurodyti aiškūs sumokėjimo terminai, įmokos dydis). Antstoliai apie tai nutyli, nes tokiu atveju jie neuždirba pinigų.

Jeigu teismo nutartyje arba kitame dokumente, kurio pagrindu vykdomas turto areštas, nenurodyta, kad uždraudžiamas ar apribojamas turto valdymas ir (arba) naudojimas, laikoma, kad taikomas tik draudimas disponuoti turtu (CPK 675 str. 3 d.). Taigi, visada uždraudžiama disponuoti, pvz. parduoti, kad skolininko turto nesumažėtų. Naudoti daiktą galima, jeigu tai draudžiama, konkrečiai tą turėtų ir nurodyti, pagrįsti, kodėl tai turėtų būti draudžiama.

Trys dienos yra numatytos pareikšti prieštaravimus dėl areštuoto turto įkainojimo. Antstolio veiksmus galite apskųsti per dvidešimt dienų skaičiuojant nuo laiško gavimo (spaudas ant voko yra kada gauta) pateikiant skundą antstoliui, jei prašysite sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, vieną egzempliorių turite pateikti ir teismui.

Turto realizavimas ir areštas

Antstolis gali turtą realizuoti, jeigu pats jį areštavo, išskyrus CPK 632 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, kai, areštavus skolininko turtą, vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui, o išieškotojas per 20 darbo dienų po vykdomojo dokumento grąžinimo jį pakartotinai pateikia vykdyti.

Antstolis, ketinantis organizuoti skolininko areštuoto turto realizavimą, patikrina, ar šis turtas nėra areštuotas kitų antstolių. Antstoliai, gavę šį patvarkymą, ketinantys organizuoti skolininko areštuoto turto realizavimą, ne vėliau kaip per 20 dienų nuo šio patvarkymo gavimo dienos priima patvarkymą, kuriuo visus išieškojimą iš to paties skolininko vykdančius antstolius informuoja apie šį ketinimą ir pasiūlo jiems prisijungti prie išieškojimo iš šio turto.

Prisijungti prie išieškojimo galima iki to momento, kol turtą realizuojantis antstolis nesurašo išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo. Jeigu skolininko turtą areštavęs antstolis, vykdantis pirmesnės reikalavimų patenkinimo eilės išieškojimą, neorganizuoja skolininko turto realizavimo ir šioje pastraipoje nustatyta tvarka neprisijungia prie kito antstolio organizuoto skolininko areštuoto turto realizavimo, pirmesnės reikalavimų patenkinimo eilės išieškojimą vykdantis antstolis turi panaikinti realizuojamo turto areštą arba priimti motyvuotą patvarkymą atsisakyti panaikinti turto areštą.

Kito arešto uždėjimas nestabdo turto realizavimo. Turto realizavimas stabdomas vykdomosios bylos sustabdymo atvejais.

CPK nustatyta tvarka taikant laikinąsias apsaugos priemones pirmesnės eilės kreditorių reikalavimams užtikrinti, aprašyti turtą, kuris jau yra areštuotas vykdant piniginio pobūdžio išieškojimus, leidžiama tais atvejais, kai teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodyta aprašyti būtent šį turtą, taip pat tais atvejais, kai skolininkas kito turto neturi ar kito turto nepakanka teismo nutartyje nurodytiems reikalavimams užtikrinti arba aprašant kitą skolininko turtą būtų pažeista teismo nutartyje nurodyta skolininko turto arešto tvarka ar CPK 664 ir 665 straipsniuose nustatyta išieškojimo iš skolininko turto eilė.

Jeigu skolininko turtas yra areštuotas ar nuosavybės teisės į jį laikinai apribotos BPK ar CPK nustatyta tvarka siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, išskyrus Instrukcijos 29 punkte nurodytus civilinius ieškinius, išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus dėl piniginių sumų išieškojimo tos pačios ar pirmesnės reikalavimų eilės išieškotojams nukreipti į turtą, kuris yra areštuotas ar nuosavybės teisės į jį laikinai apribotos siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, galima tais atvejais, jeigu skolininkas kito turto neturi ar kito turto nepakanka išieškojimui įvykdyti arba išieškojimą nukreipiant į kitą skolininko turtą būtų pažeista CPK 664 ir 665 straipsniuose nustatyta išieškojimo iš skolininko turto eilė.

Antstolis, nukreipęs išieškojimą į turtą, kuris yra areštuotas ar į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šio turto varžytynių paskelbimo skolininkui, išieškotojui ir kreditoriui, kurio naudai CPK nustatyta tvarka yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės, registruotu laišku praneša apie turto pardavimą iš varžytynių, ir paaiškina antstolio procesinių veiksmų apskundimo tvarką.

Antstolis, Instrukcijos 31 punkte nustatyta tvarka nukreipęs išieškojimą į pinigines lėšas, esančias kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje, panaikina konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota teismo nurodytoms operacijoms atlikti, jeigu taikant laikinąsias apsaugos priemones tokia suma buvo nustatyta.

Svarbūs aspektai susiję su antstolių veikla

Aptarsime keletą svarbių aspektų, kurie dažnai kyla praktikoje, susijusių su antstolių veikla ir skolininkų teisėmis.

Turto areštas ir skolos dydis

Klausimas, kokia skola turi būti, kad antstolis areštuotų turtą, yra labai svarbus. Jei turtas nekilnojamasis, skola turi būti nemaža suma. Tačiau svarbu atskirti turto areštą nuo turto pardavimo iš varžytinių. Pavyzdžiui, jei skolai padengti užtektų automobilio, antstolis pažeistų teisės aktų nuostatas, jei areštuotų ir automobilį, ir butą.

Transporto priemonės areštas

Antstolis gali teisėtai uždėti areštą transporto priemonei (automobiliui), net jei automobilio vertė yra mažesnė už skolos dydį. Tokiu atveju, nustačius, kad automobilio vertė mažesnė negu skola, antstolis areštuos dar kažką, jei skolininkas neturi piniginių lėšų likusiai skolos daliai padengti.

Bendras sutuoktinių turtas

Svarbu paminėti, kad skunde rašymas, jog skola nėra solidariai priteista abiems sutuoktiniams, byloje yra tik vienas sutuoktinis kaip atsakovas ir skolininkas, nėra svarbu. Turtas, registruotas tik vien...

Turto arešto panaikinimo galimybės

Yra keletas būdų, kaip panaikinti turto areštą:

• Visiškai padengti skolą ir vykdymo išlaidas.
• Susitarti su kreditoriumi dėl skolos atidėjimo ar išmokėjimo dalimis.
• Apskųsti antstolio veiksmus teismui, jei jie buvo neteisėti.
• Pateikti teismui prašymą dėl turto arešto panaikinimo, jei pasikeitė aplinkybės.

Svarbu prisiminti, kad kiekviena situacija yra unikali, todėl geriausia kreiptis į teisininką, kuris galės patarti, kaip elgtis konkrečiu atveju.

Turto arešto įtaka verslui

Turto areštas gali turėti didelės įtakos verslui. Jis gali apriboti įmonės galimybes vykdyti veiklą, gauti finansavimą ir sudaryti sandorius. Todėl labai svarbu laiku reaguoti į gresiantį turto areštą ir imtis visų įmanomų priemonių jam išvengti.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar gali antstolis areštuoti visą turtą?

Ne, antstolis negali areštuoti turto daugiau, nei reikia skolai padengti.

Ką daryti, jei nesutinku su turto įkainojimu?

Per penkias dienas nuo arešto dienos galite pareikšti prieštaravimus antstoliui.

Ar galiu naudotis areštuotu turtu?

Taip, jei tai nesukelia turto vertės sumažėjimo ar sunaikinimo.

Ką daryti, jei skola jau sumokėta, bet areštas nepanaikintas?

Kreipkitės į teismą su prašymu panaikinti areštą, pateikdami skolos sumokėjimo įrodymus.

Ar gali antstolis išvaržyti butą, kuriame gyvena nepilnamečiai vaikai?

Taip, tačiau prieš tai antstolis privalo informuoti vaikų teisių apsaugos tarnybą.

Lentelė: Turto arešto etapai

Ši informacija yra bendro pobūdžio ir neturėtų būti vertinama kaip teisinė konsultacija. Visada rekomenduojama kreiptis į kvalifikuotą teisininką dėl individualios konsultacijos.

tags: #turto #ir #irodymu #arestas