Finansinė analizė yra esminis įrankis, leidžiantis įvertinti įmonės praeitį, dabartinę situaciją ir ateities perspektyvas. Šis procesas remiasi atskaitomybės dokumentais, specialiais tyrimais, duomenų bazėmis ir kitais informacijos šaltiniais. Atlikus ekonominės informacijos analizę, kuri siejasi su apskaita, kontrole, planavimu ir prognozavimu, galima objektyviai įvertinti įmonės ekonominę būklę ir finansinius rezultatus, kad būtų parengti ir priimti valdymo sprendimai.
Finansinės analizės esmė ir tikslai
Finansinė analizė leidžia geriau suvokti įmonėje vykstančius reiškinius ir procesus, o svarbiausia - priimti optimalius valdymo sprendimus. Atskleisti vidinius ir perspektyvinius rezervus bei valdyti sudėtingus ūkinius procesus ir reiškinius yra finansinės analizės esmė. Finansinės analizės tyrimo objektas - įmonių veikla ir jos rezultatai, kurie atvaizduojami buhalterinės apskaitos ir finansinėje atskaitomybėje, projektuose bei kituose informacijos šaltiniuose.
Pagrindinis finansinės analizės tikslas - kvalifikuotai įvertinti finansinę būklę ir pateikti pagrįstas išvadas. Galimas finansinės analizės tikslas apibūdinamas ir taip - teikti objektyvią informaciją vartotojams, padėti įmonių vadovams didinti veiklos efektyvumą, arba atskleisti veiklos efektyvumo rezervus, remiantis įmonės finansine politika.
Finansinės analizės tikslų grupės:
- Finansų apskaita
- Investicijų įvertinimas
- Finansų valdymas
Finansinės analizės pagrindai: kaip profesionaliai analizuoti finansines ataskaitas, 1 dalis | CFI kursas
Informacijos svarba ir jos analizė
Įmonėje sukaupta informacija turi būti objektyviai įvertinta, nes tinkamai ir objektyviai neįvertinus informacijos, negalima priimti tikslių valdymo sprendimų. Finansinė analizė yra vienas iš objektyviausių būdų tinkamai įvertinti informaciją.
Svarbiausias finansinės analizės aspektas yra jos kokybės užtikrinimas. Tokiu būdu, savininkai ją atlikti paveda tik atitinkamoms institucijoms - auditoriams ir finansų ekspertams.
Svarbūs informacijos aspektai:
- Sukurti finansinės informacijos sistemą, atitinkančią įmonės politiką.
- Palyginti faktinę padėtį su planais, standartais ir kitais parametrais.
- Padėti formuoti finansų valdymo ir apskaitos politiką.
Finansinės analizės šaltiniai
Finansinės analizės šaltiniais vadinama ta medžiaga, kuri buvo surinkta įmonės veiklai analizuoti. Pradedant analizuoti įmonės veiklą, reikia įsitikinti, ar surinkta visa reikalinga medžiaga, ar ji tikra ir teisinga, ar joje nėra klaidų ir sąmoningai iškraipytų rodiklių. Jeigu medžiaga, kuria remiantis buvo atliekama analizė, surinkta ne visa ir nerūpestingai, tai ir analizės rezultatai gali būti nekokybiški ir netinkami valdymo sprendimams pagrįsti.
Pagrindiniai finansinės analizės šaltiniai:
- Planų ir normatyvų duomenys - tai visi rodikliai, pateikti įvairiuose planuose, projektuose, sąmatose, pasiūlymuose, normatyvuose.
- Atskaitomybė yra pagrindinis finansinės analizės šaltinis, teikiantis labai daug naudingos informacijos.
- Sintetinės ir analitinės apskaitos duomenys papildo finansinės atskaitomybės duomenis.
- Vidiniai neapskaitiniai analizės šaltiniai yra gaunami duomenys įmonėje ir jos padaliniuose, bet ne iš apskaitos sistemos.
- Išoriniai analizės šaltiniai yra duomenys, gaunami už įmonės ribų ir kuriuos pateikia kitos institucijos.
Finansinės analizės šaltiniai turi būti naudojami kompleksiškai, norint nuodugniai ir operatyviai tirti įmonės veiklą. Nuo šaltinių sudėties, turinio ir tinkamo jų naudojimo priklauso analizės organizavimas ir rezultatai. Finansinės analizės kokybė, jos išvadų tikslumas priklauso nuo analizės šaltinių patikimumo.
Finansinės informacijos vartotojai
Įmonės finansine būkle gali domėtis ne tik investuotojai ir kreditoriai - teisę į tokią informaciją vienokia ar kitokia forma turi ir kiti vartotojai, t.y. valdžios institucijos, žiniasklaida, draudimo kompanijos ir kiti.
Vidinės informacijos vartotojai:
- Įmonės vadovai
- Apskaitos bei finansų padalinių darbuotojai
- Savininkai, turintys didelę dalį akcijų
Išorinės informacijos vartotojai:
- Akcininkai
- Įmonės obligacijų ar kitų vertybinių popierių turintys investitoriai
- Bankai
- Tiekėjai ir kreditoriai
- Klientai
- Darbuotojai ir profsąjungos
- Vyriausybė
- Visuomeninio sektoriaus kontrolės agentūros
- Konkurentai
- Visuomenė
- Analitikai bei konsultantai
Finansinės analizės metodai
Analizės plačiąją prasme įvairovė nulemia būtinybę suprasti analizės būdų esmę, jų taikymo galimybes. Labais svarbu tinkamai juos pasirinkti, priklausomai nuo įmonės finansinei analizei keliamų uždavinių bei turimos informacijos.
Pagrindiniai finansinės analizės metodai:
- Lyginimas
- Grupavimas
- Apibendrinimas (sintezė)
- Vidutinių dydžių būdas
- Svarbiausių grandžių išskyrimas
- Detalizavimas
- Indeksai
- Koeficientai
- Eliminavimas
- Balansinis būdas
Taikant lyginimo būdą, svarbu nepažeisti rodiklių palyginimo, nes kitaip neteisingai įvertintume realią padėtį. Taikant indeksus, galima išaiškinti analizuojamo rodiklio veiksnius, išmatuoti jų poveikio dydį.
Finansinė piramidė (Ponzi schema)
Finansinė piramidė (dažnai vadinama 'Ponzi schema') - tai gan dažnai pasitaikantis apgaulės metodas, siekiant iš investuotojų apgaulės būdu surinkti pinigus, bei juos pasisavinti. Ji pavadinta Čarlzo Ponzi „garbei“, kuris taip pirmasis, bemaž prieš šimtmetį, apgavo tūkstančius investuotojų siūlydamas didelę grąžą.
Iš esmės visų panašių finansinių piramidžių principas yra tas pats: jos siūlo kur kas didesnę grąžą nei yra nusistovėjusi rinkoje. Taip sukeliamas susidomėjimas, kuris, žinoma, kelia ir daug įtarimų, todėl iš pradžių tokia galimybe pasinaudoja tik vienetai. Po truputį prisijungia daugiau žmonių, o iš jų atneštų pinigų pirmieji atgauna savo lėšas su didžiule grąža.
Tuomet išmokos pradedamos stabdyti, teisinamasi laikinais nesklandumais, apyvartinio kapitalo trūkumu ar panašiai, ir įtikinėjama investuoti toliau. Galop apgaulė išaiškėja, o pinigai, žinoma, jau būna dingę. Finansinės piramidės šiais laikais taip pat gali pasitaikyti, tik jos daug geriau užmaskuotos. Paprastai jos pateikiamos kaip rimta investicija išskirtiniams investuotojams.