Rizikos valdymas yra bankinės veiklos pagrindas ir neatskiriamas banko veiklos elementas. Viena iš pagrindinių finansinių rizikų, būdingų banko veiklai, yra likvidumo rizika. Ji parodo galimybes turėti pakankamai lėšų įvykdyti įsipareigojimams, susijusiems su indėlių grąžinimu ir kitomis finansinėmis priemonėmis, atėjus jų apmokėjimo terminui.
Siekiant įvertinti banko likvidumo rizikos valdymą, būtina analizuoti finansinius banko veiklos rodiklius, kurie turi įtakos likvidumo rizikos valdymui. Tikslinga lyginti atskirus rodiklius didžiausių ir mažiausių Lietuvos komercinių bankų.
Lietuvos bankų likvidumo rizikos analizei atlikti buvo pasirinktos bankų finansinės ataskaitos, Lietuvos banko pateikiamos kredito įstaigų veiklos apžvalgos bei kiti Lietuvos banko duomenys. Bankų likvidumo rizikos valdymo įvertinimui buvo naudojami kokybiniai ir kiekybiniai duomenys. Atliekant duomenų apdorojimą, buvo naudota ir santykinių duomenų analizė, kuri dar vadinama finansinių koeficientų analize.
Atliekant likvidumo rizikos valdymo analizę, buvo nagrinėjamas banko likvidumo bei kapitalo pakankamumo rodikliai bei jų kitimas laiko atžvilgiu. Nagrinėjant bankų likvidumo rizikos valdymo ypatybes, buvo remtasi bankų publikuojamomis finansinėmis ataskaitomis, kadangi kiti finansiniai banko dokumentai nėra viešai naudojami.
Banko veiklos riziką ribojantys likvidumo bei kapitalo pakankamumo normatyvai pasirinkti todėl, kad jų dydžius pateikia didžioji dauguma bankų, o be to - jie yra patys pagrindiniai ir svarbiausi atliekamai analizei.
AB SEB banko rizikos valdymas
AB SEB banko grupėje rizikos valdymas vykdomas centralizuotai, siekiant užtikrinti rizikos valdymo politikos įgyvendinimą visuose organizacijos lygmenyse. Pagrindinės rizikos rūšys, kurias patiria AB SEB bankas, yra kredito, likvidumo, rinkos rizika, apimanti valiutos kursų svyravimus, palūkanų normas bei akcijų kainų riziką, ir operacinė rizika. Rizika yra ribojama tiek vidiniais, tiek ir Lietuvos banko nustatytais normatyvais.
AB SEB bankas likvidumo riziką apibūdina kaip riziką, kuri atsiranda dėl to, kad bankas gali nesugebėti laiku įvykdyti savo mokėjimo įsipareigojimų arba per tam tikrą laikotarpį už priimtiną kainą finansuoti ar realizuoti savo turto. Lietuvos banke, aukštesni nei Lietuvos banko nustatytasis, likvidumo rodikliai ir mokumo galimybės esant nenumatytoms nepalankioms aplinkybėms.
Likvidumo rizikos valdymo sistema įvertina esamus ir būsimus pinigų srautus. AB SEB bankas, valdydamas likvidumo riziką, nuolat stebi likvidumo struktūrą, ar bankas laikosi išorinių reikalavimų, vidinių likvidumo normų, taip pat analizuoja balansinius ir nebalansinius straipsnius, jų terminus ir finansavimo šaltinių koncentraciją.
Pagal AB SEB banko kapitalo politiką, kapitalo pakankamumo rodiklis turi būti 8,5-9 proc., t. y. didesnis negu reikalaujamas mažiausias rodiklis, ir kuris padėtų efektyviai įgyvendinti verslo tikslus. Bankas yra parengęs nenumatytų situacijų veiksmų planą, kuris ypatingomis aplinkybėmis gali užtikrinti trumpo laikotarpio didelį likvidumą (AB SEB banko finansinės ataskaitos).
Rizikos kontrolės padaliniui atliekant testavimą, nustatomos nepalankios rizikos veiksniai, o testavimas atliekamas vertinant visas pagrindines rizikos rūšis: kredito, rinkos, likvidumo ir operacinę riziką. Bankas turi planus tokiai situacijai, siekiant užtikrinti veiklos tęstinumą.
Banko veiklos mastą ir dinamiką iš dalies apibūdina balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos, parengtos pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), duomenys.
Likvidumo rodiklis AB SEB banke
AB SEB banko likvidumo rodiklis nuo 2005 metų (36,20 proc.) didėjo iki 2007 metų (42,78 proc.), viršijant Lietuvos banko nustatytą normatyvą (kuris yra 30 proc.), t.y. 2006 m. pabaigoje banko likvidumo koeficientas buvo 7 proc., 2007 m. pabaigoje beveik 13 proc. didesnis už Lietuvos banko nustatytą normatyvą. Tai rodo, kad bankas nevisiškai pasitiki skolininkais (likvidus banko turtas, į kurį įeina suteiktos paskolos, didėjo palyginus nežymiai) ir todėl papildoma suma užsitikrina savo likvidumą. Kita vertus, tai rodo, kad banko turimos lėšos ne iki galo efektyviai panaudojamos.
Kadangi AB SEB banko likvidumo rodiklis nuolat viršija Lietuvos banko nustatytą normatyvą, galima teigti, kad AB SEB Vilniaus bankas vadovaujasi dauguma likvidumo valdymo principų.
AB SEB banko kapitalo pakankamumo koeficientas
Remiantis 2007 metų ataskaitos duomenimis AB SEB Bankas, vidinio kapitalo pakankamumo įvertinimo proceso metu, nustatė tikslą užtikrinti kapitalo pakankamumo rodiklį didesnį negu 9,9 proc. per visus 2008 metus.
AB banko "Hansabankas" rizikos valdymas
AB banko "Hansabankas" rizikos valdymo pagrindinis tikslas - išvengti didelių nuostolių, kurie gali įtakoti Banko nuosavybę. Hansabanko valdyba yra atsakinga už rizikos politikos įgyvendinimą organizacijos padaliniuose ir už bet kurį Banko grynojo turto vertės sumažėjimą. Be to, atskirus rizikos valdymo klausimus ji delegavo šiems komitetams: Rizikos valdymo komitetui, Paskolų komitetui ir Aktyvų-pasyvų valdymo komitetui. Valdyba nustato rizikos valdymo standartus ir maksimalius leistinus rizikos lygius.
AB bankas "Hansabankas" finansinei rizikai priskiria ir likvidumo riziką, kai Bankas negali laiku įvykdyti savo trumpalaikių finansinių įsipareigojimų, nepatirdami didelių sąnaudų. Finansinės rizikos valdymo kertinis akmuo yra bendros rizikos prisiėmimo ir valdymo principai, kuriuos įgyvendina Banko valdyba, tvirtindama atitinkamas politikas ir principus.
Banko teigimu, prisiimama finansinė rizika yra visada įvertinama atsižvelgiant į numatomas pajamas. Tai yra svarbus aspektas finansinės rizikos prisiėmimo procese.
Banko pelnas per analizuojamus laikotarpius didžiausias buvo 2007 metais (314,5 mln. Lt) - nuo analizuojamo laikotarpio pradžios jis padidėjo beveik 3 kartus, tuo tarpu turtas išaugo beveik dvigubai.
AB banko "Hansabankas" likvidumo rizika apibūdinama kaip rizika, kai Bankas, negalėdamas realizuoti savo turto arba gauti reikiamo finansavimo, negali laiku įvykdyti savo įsipareigojimų. Bankas likvidumo strategijoje numatyta remti Banko dukterines įmones likvidumo ir kapitalo valdymo srityse.
AB banko "Hansabankas" likvidumas priklauso nuo šių veiksnių: būtinumo tenkinti trumpalaikius savo klientų poreikius, susijusius su grynaisiais pinigais ir prekybiniais vertybiniais popieriais; priėjimo prie kapitalo rinkų; galimybės likviduoti rinkos pozicijas. Likvidumo rizikai valdyti naudojamas Lietuvos banko nustatytas likvidumo normatyvas negali būti mažesnis nei 30 proc. APVK taip pat užtikrina, kad Banko likvidus turtas sudarytų ne mažiau kaip 20 proc. Banko klientų lėšų.
Kaip matome, AB banko "Hansabankas" naudojami likvidumo valdymo metodai yra labai panašūs į AB SEB banko naudojamus likvidumo valdymo metodus. AB banko "Hansabankas" likvidumas nuolat viršijo Lietuvos banko nustatytą likvidumo normatyvą daugiau nei 10 proc. Tai galima sieti su einamųjų įsipareigojimų didėjimu. Tai rodo, kad jo turimos lėšos nėra efektyviai panaudojamos, nes likvidumo rodiklis 2006 metais yra didesnis 48 proc., t.y. 18 proc. viršija Lietuvos banko nustatytą normatyvą.
AB bankas "Hansabankas" užtikrino kapitalo pakankamumo rodiklį aukštesniame negu 8 proc. lygyje. Kapitalo pakankamumo perteklines sumos buvo užtikrinamos atsižvelgiant į vidinius tikslus vykdymą, kaip antai optimalaus kapitalo lygio palaikymą siekiant užtikrinti portfelio augimą ir geriau apsisaugoti nuo veiklos, rinkos ir kitų veiklos rizikų.
Pastaraisiais metais Bankas aktyviai įgyvendina naujuosius Vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo procesus (VKPVP) vadovaudamasis naujais reikalavimais, nustatytais Kapitalo pakankamumo direktyvose (CAD III) ir atitinkamais naujais Lietuvos banko norminiais aktais.
AB DnB NORD banko rizikos valdymas
AB DnB NORD banko rizikos valdymo tikslas - užtikrinti pakankamą akcininkų nuosavybės grąžą vykdant konservatyvią rizikos valdymo politiką. Su rizika susijusi Banko veikla buvo griežtai ribojama taikant limitų sistemą.
Pagrindinis rizikos valdymo principas - atskirti visų rūšių rizikos valdymo funkcijas nuo rizikos prisiėmimo, t. y. nuo veiklos su klientais. AB DnB NORD banko rizikos struktūra yra tradicinė, joje vyrauja kredito rizika. Bankas taip pat vertina ir valdo likvidumo, palūkanų normos, užsienio valiutos kurso ir operacinę riziką.
Bankas laikėsi visų normatyvus ir jam nebuvo taikytos jokios poveikio priemonės. Kokybiniai ir kiekybiniai atskleidimai apima kredito rizikos poziciją, likvidumo ir rinkos riziką, taip pat rinkos rizikos jautrumo analizę. Likvidumo ir rinkos rizikos valdymas yra centralizuotas, vykdomas laikantis bendros metodikos, patvirtintos tarptautinės DnB NORD grupės Aktyvų ir Pasyvų valdymo komiteto (APVK).
Bankas likvidumo riziką apibūdina kaip riziką, kad Bankas nesugebės laiku įvykdyti finansinių įsipareigojimų bei rizika patirti nuostolius dėl staigaus sumažėjusių finansinių išteklių (pvz., finansinės krizės pasekmė gali būti masinis indėlių atsiėmimas iš Banko ir delsimas vykdyti skolinius įsipareigojimus) ir dėl naujų lėšų, skirtų ankstesnėms skoloms padengti, kainos padidėjimo. Likvidumo rizikos pasekmė gali būti Banko nesugebėjimas laiku įvykdyti mokėjimus įsipareigojimus indėlininkams ir paskolos gavėjams.
Likvidumo rizika kontroliuojama visos DnB NORD Grupės mastu ir ribojama Lietuvos Banko nustatytu likvidumo rodikliu bei limitais, nustatytais tarptautinės Grupės DnB NORD APVK. Banko turto ir įsipareigojimų straipsniai, gautini (mokėtini) kiekvienu pareikalavimu bei iki 1 mėn., yra apibrėžiami kaip likvidus turtas ir einamieji įsipareigojimai.
Lizingas ar paskola?
Norint įsigyti didesnį pirkinį, paprastai svarstoma, geriau yra lizingas ar paskola? Pasirinkę bet kurį iš šių variantų, jūs iškart galėsite disponuoti įsigytu turtu, tačiau finansavimo būdų esmė, besiskolinančio asmens atsakomybės, taip pat finansavimo sąlygos skiriasi. Nors paskola ir lizingas dažnai atrodo labai panašūs finansavimo būdai, jie turi kelis itin reikšmingus skirtumus, galinčius turėti didelės įtakos.
Paskolos palūkanos dažnu atveju gali būti aukštesnės nei lizingo, ypač jei kalbame apie vartojimo paskolą. Tačiau lizingas turi papildomų sąlygų ir mokesčių, kurie didina galutinę kredito kainą. Todėl vertinkite ne tik palūkanas, ne vien mėnesinės įmokos dydį, bet tai, kiek per visą finansavimo laikotarpį sumokėsite, t. y. bendra kredito kainą.
Jei turtą įsigysite pasirinkę paskolą, kaip finansavimo šaltinį, pirkinys nuo pat pirkimo ir pardavimo momento priklausys jums. Lizingo atveju kiek kitaip - nors turtą įsigyjate ir galite iškart juo naudotis, nuosavybės teisė vis tik priklausys ne jums, bet lizingo bendrovei. Nors turėsite pilną naudojimosi teisę, turtas jūsų nuosavybėn pereis tik pilnai sumokėjus visas lizingo įmokas.
Kai išsvajotam daiktui įsigyti imate paskolą, tai tą sumą galite panaudoti kur kas lanksčiau, t. y. ne tik pagrindiniam pirkiniui įsigyti, bet ir kitiems poreikiams apmokėti. Pirkiniui pasinaudojus lizingu daugiau kontrolės turės lizingo bendrovė.
Lizingo atveju dažniausiai reikalaujama pradinės įmokos, kuri gali siekti nuo 10 iki 50 procentų lizingo sumos. Kartais finansinė situacija pasikeičia ir atsiranda poreikis bei galimybių paskolą sumokėti greičiau, nei numato kredito sutartis. Tačiau lizingo atveju situacija paprastai kiek keblesnė - lizingo sutarties nutraukimas anksčiau laiko gali būti brangus ir sudėtingas. Paprastai tokiu atveju padengti reikia ne tik likusią lizingo sumą, bet sumokėti ir papildomus mokesčius.
Paskola paprastai yra patrauklesnis variantas tada, kai aktualus kuo didesnis lankstumas ir visiška įsigyto turto kontrolė.
Šį klausimą tikslinga aptarti išsamiau, nes būtent automobilis yra tas pirkinys, kuris bene dažniausiai skatina svarstyti, kas geriau: lizingas ar paskola. Tai du labai geri finansavimo būdai svajojantiems apie automobilį.
Lizingu vadinamas finansavimo būdas, kai lizingo bendrovė įsigyja turtą ir perduoda jį naudotis klientui. Būtent pastarasis moka kasmėnesines įmokas už tą turtą.
Paskola yra finansavimo būdas, kai tam tikra pinigų suma suteikiama klientui, kuris įsipareigoja per nustatytą laikotarpį ją grąžinti, mokėdamas periodines įmokas drauge su palūkanomis.
Dažnai būtent taip ir galvojama, bet ne visada taip yra.
| Savybė | Paskola | Lizingas |
|---|---|---|
| Nuosavybės teisė | Iš karto pereina pirkėjui | Pereina tik pilnai sumokėjus įmokas |
| Lankstumas | Didesnis, galima naudoti ir kitiems poreikiams | Mažesnis, bendrovė labiau kontroliuoja |
| Pradinis įnašas | Dažnai nereikalaujama | Dažniausiai reikalingas (10-50%) |
| Išankstinis grąžinimas | Paprastai įmanomas, bet gali būti mokesčių | Gali būti sudėtingas ir brangus |
Lizingas ar automobilio pirkimas – Dave'as Ramsey'is
Pavyzdys: Jei suteikiamos paskolos būstui suma yra 85 000 EUR, paskolos terminas 25 metai, įmokos mokamos anuiteto metodu, taikoma kintama metinė palūkanų norma - 4,65 proc., vienkartinis sutarties administravimo mokestis 425 EUR, turto įkeitimo įregistravimo mokestis VĮ „Registrų centras“ - 8,60 EUR, kredito lėšų pervedimo mokestis - 2 EUR, tai bendra kredito gavėjo mokama suma būtų 143 916,01 EUR, bendros kredito kainos metinė norma - 4,80 proc., bendras kredito įmokų skaičius - 300, mėnesio įmokos suma - 479,72 EUR. Būsto paskola suteikiama tik, kai įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymas bus užtikrintas bankui priimtino nekilnojamojo turto hipoteka. Nevykdydami ar netinkamai vykdydami kredito sutarties sąlygas, rizikuojate prarasti nuosavybės teisę į įkeistą nekilnojamąjį turtą bei pabloginti savo galimybes skolintis ateityje. Įkeičiamas nekilnojamasis turtas privalo būti apdraustas banko naudai visą paskolos laikotarpį.