Kauno Technologijos Universiteto Statybos Fakulteto Patalpos ir Infrastruktūra

Kauno technologijos universitetas (KTU) nuolat investuoja į savo infrastruktūrą, siekdamas sukurti modernią ir patrauklią aplinką studentams bei dėstytojams. Tai apima ne tik naujų pastatų statybą, bet ir esamų patalpų atnaujinimą bei pritaikymą šiuolaikiniams poreikiams.

KTU Bibliotekos

Universiteto miestelio biblioteka įsikūrusi Kauno technologijos universiteto IX-uosiuose rūmuose (Studentų g. 48). Bibliotekos fondą sudaro virš 56 tūkst. leidinių egzempliorių, skolinamų į namus, gali būti daugiau bibliotekos saugykloje. Universiteto miestelio bibliotekos lankytojai gali naudotis bendromis bibliotekos erdvėmis, skaityklomis, skolintis leidinius į namus, rezervuoti individualius ir grupių darbo kambarius bei amfiteatrą.

Bibliotekoje yra 443 darbo vietos: iš kurių 33 kompiuterizuotos, 64 poilsio, 3 neįgaliųjų, 11 grupių darbo kambarių, 4 individualaus darbo kambariai, renginių erdvė - Amfiteatras. Amfiteatro erdvėje yra įrengtas vaikų kampelis. Tai vieta, kurioje universiteto darbuotojai, studentai ir kiti bibliotekos lankytojai gali atsivesti vaikus. Vaikų kampelyje yra staliukai, kėdutės, piešimo lenta, pliušiniai žaislai, lego konstruktoriai, knygos ir žurnalai skirti vaikams, flomasteriai, pieštukai, kreidelės, spalvotas popierius.

KTU bendruomenei skirta virtuvėlė yra pirmame aukšte šalia M2 Volt Box grupių darbo kambario. Kambarys yra pirmame aukšte šalia M5 grupių darbo kambario. Jame yra savitarnos spausdinimo-kopijavimo įrenginys.

Be pagrindinės bibliotekos, KTU turi ir kitų fakultetų bibliotekas:

• Cheminės technologijos fakulteto biblioteka - universiteto IV-ųjų rūmų A korpuse (Radvilėnų pl. 19). Joje yra atviras skaityklos fondas, leidiniai skaitomi vietoje. Bibliotekoje yra 33 darbo vietos: iš kurių 12 kompiuterizuotų, 19 individualių, 2 poilsio.
• Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto biblioteka - universiteto X-ųjų rūmų ketvirtame aukšte (Studentų g.). Bibliotekoje yra 122 darbo vietų: iš kurių 14 kompiuterizuotų, 56 individualios, 43 grupių darbo, 8 poilsio, 1 specialiųjų poreikių asmenims.
• Socialinių ir humanitarinių mokslų biblioteka - universiteto II-ųjų rūmų antrame aukšte (Gedimino g. 50). Bibliotekoje yra 287 darbo vietos: iš kurių 31 kompiuterizuotos, 121 individuali, 102 grupių darbo, 29 poilsio, 4 specialiųjų poreikių asmenims. Bibliotekos lankytojai gali naudotis bendromis bibliotekos erdvėmis, tyliąja skaitykla, renginiams skirta 206 kambario erdve, skolintis leidinius į namus arba naudotis jais vietoje, rezervuoti 4 grupių darbo kambarius.
• Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto biblioteka - fakulteto pirmame aukšte (Nemuno g.). Bibliotekoje yra 35 darbo vietos: iš kurių 2 kompiuterizuotos, 31 individualios, 1 specialiųjų poreikių asmenims.

Grupių Darbo Kambariai Universiteto Miestelio Bibliotekoje

Universiteto miestelio bibliotekoje yra įvairių grupių darbo kambarių, pritaikytų skirtingiems poreikiams:

• Patalpa M3: Vietų skaičius: 28. Patalpa M3 nuo M3.1 ir M3.2 atskirta akustinėmis užuolaidomis, kurias atitraukus patalpą galima transformuoti į vieną bendrą erdvę, kurioje yra 28 darbo vietos.
• Patalpa M6: Vietų skaičius: 12. M6 patalpoje yra žemas staliukas, sofa, 6 foteliukai. Patalpa nuo M6.1 atskirta akustinėmis užuolaidomis, kurias atitraukus patalpą galima transformuoti į vieną bendrą erdvę, kuri skirta 12 asmenų.
• Patalpa įrengta po amfiteatru: Vietų skaičius: 20. Esant poreikiui patalpą akustinėmis užuolaidomis galima perskirti į dvi erdves su atskirais įėjimais. Patalpoje nėra langų.
• Patalpa: Vietų skaičius: 32.
• Patalpa: Vietų skaičius:12.
• Patalpa: Vietų skaičius: 60. Langai į Studentų gatvę (rytus) ir į vidinį kiemą (vakarus).

Socialinių ir Humanitarinių Mokslų Bibliotekos Patalpos

Socialinių ir humanitarinių mokslų bibliotekoje taip pat yra įvairių patalpų, skirtų studentų ir darbuotojų poreikiams:

• Skaitykla: Skaitykloje yra 20 individualių darbo ir 5 poilsio vietos.
• Kambarys nr. 203, nr. 203A, nr. 204, nr. 204A: Kambariuose nr. 203 ir nr. 203A yra apvalus stalas, 5 kėdės, 2 foteliukai. Yra galimybė išsivirti arbatos, žaisti stalo žaidimus. Lentynoje - daugiau kaip 600 leidinių, skirtų laisvalaikiui.
• Kambarys nr. 204: Kambaryje nr. 204 yra 10 kompiuterinių darbo vietų, magnetinė rašymo lenta.
• Kambarys nr. 206: Kambaryje nr. 206 yra 60 darbo vietų, 2 mobilūs vaizdo ekranai, 17 darbo stalų, kurie lengvai transformuojami pagal vartotojų poreikius. Kambarys itin tinka renginių organizavimui. Rezervuojamas ne mažesnei nei 10 žmonių grupei. Turint papildomų poreikių, galima kreiptis el. paštu.

KTU Infrastruktūros Atnaujinimas

KTU nuolat investuoja į infrastruktūros atnaujinimą, siekiant sėkmingai konkuruoti tarptautinėje erdvėje. Universitetas deda dideles pastangas optimizuodamas savo veiklą, infrastruktūrą. Seni, nenaudojami pastatai, kurie nebeatitinka šiuolaikinio universiteto poreikių, yra investicijoms reikalingų lėšų šaltinis.

LR Vyriausybė Kauno technologijos universitetui (KTU) leido parduoti dar 5 nenaudojamus nekilnojamojo turto objektus. Kauno centre esančios valstybei priklausančios patalpos, kurias Universitetas valdo patikėjimo teise, bus parduodamos viešuose aukcionuose. Gautos lėšos bus skiriamos studijų infrastruktūros stiprinimui, taip sukuriant sąlygas pritraukti talentingus studentus ir išlaikyti pažangius dėstytojus.

Spalio mėnesį viešame aukcione bus parduodamas šis Kauno centre esantis nekilnojamas turtas:

• Buvęs Humanitarinių mokslų fakulteto pastatas (Gedimino g. 43, plotas 1477,32 kv. m)
• Buvęs Ekonomikos ir verslo fakulteto pastatas (Kęstučio g. 8, plotas 1812,12 kv. m)
• Buvęs Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto pastatas (Kęstučio g. 27, plotas 7033,18 kv. m)
• Buvęs Ekonomikos ir verslo fakulteto pastatas (Laisvės al. 55, plotas 2669,68 kv. m)
• Buvęs bendrabutis (Mickevičiaus g. 39, plotas 703,92 kv. m)

2014 m. I investicinio projekto etapo metu buvo parduoti 4 nekilnojamo turto objektai iš 5: buvusios KTU Medžiagų mokslo instituto patalpos (Savanorių p. 271, Kaunas, plotas 1158,23 kv. m), buvusi KTU Pakavimų tyrimo laboratorija (Smalininkų g. 2, Kaunas, plotas 2701,89 kv. m), KTU Maisto instituto patalpos (Taikos pr. 92, Kaunas, plotas 8268,46 kv. m) ir buvusios KTU dirbtuvės (Raktažolių g. 21, Kaunas, plotas 2817,16 kv. m). Universitetas iš pardavimo sandorių gavo 2,9 mln. eurų.

2015 metais II investicinio etapo metu buvo parduoti 3 iš 5 pastatų: butai Šventosios miestelyje Palangos m. sav. (Mėguvos g. 12A, plotas 59,85 kv. m), poilsio nameliai Lazdijų r., Salučių k., Veisiejų sen. (Plotas 136,47 kv. m), kiemo statiniai su šilumos tiekimo linija (Taikos pr. 92, Kaunas). Universitetas iš pardavimo sandorių gavo 136,4 tūkst. eurų.

KTU yra pirmoji Lietuvos aukštoji mokykla viešame aukcione pardavusi nenaudojamus pastatus, už kuriuos gautos lėšos investuotos į infrastruktūros gerinimą.

2015 m. vasario 3 d. įvyko pirmasis sėkmingas aukcionas. Trys pirkėjai pareiškė norą įsigyti Savanorių pr. 271, Kaune esančias negyvenamas patalpas (buvusios Medžiagų mokslo instituto patalpos, plotas 1158,23 kv. m). Pradinė pardavimo kaina buvo 329 tūkst. eurų. Patalpos už 402 tūkst. eurų nupirko UAB „Tesonet“.

2015 m. kovo 18 d. bendrovei „Univesa“ už pradinę 1 306 000 eurų kainą parduotos Taikos pr. 92, Kaune esančios negyvenamosios Maisto instituto patalpos su statiniais (8268,46 kv. m).

2016 m. gegužės 18 d. bendrovei „Pilies 1“ už pradinę 835 920 eurų kainą parduoti buvusios Pakavimų tyrimo laboratorijos pastatai su statiniais (2701,89 kv. m) Smalininkų g. 2, Smalininkų g. 4, Puodžių g. 20, Karaliaus Mindaugo pr. 21, Karaliaus Mindaugo pr. 19.

Viešuose aukcionuose pardavinėjamos ir buvusios Architektūros ir statybos instituto laboratorijos patalpos (370,65 kv. m), esančios Verkių g. 29, Kaune, bei buvusios dirbtuvės (2817,16 kv. m), esančios Raktažolių g. 21.

Trečiadienį įvyko trečiasis sėkmingas Kauno technologijos universiteto (KTU) nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto (NT) viešas aukcionas. Miesto centrinėje dalyje esančios patalpos parduotos už 835,9 tūkst. eurų. Pirmajame KTU investicinio projekto etape iš viso penki Universiteto NT objektai bus investuoti į universiteto kapitalą. Trys objektai jau yra parduoti viešuose NT aukcionuose, už juos gauta 2,54 mln. eurų. Iš viso KTU ketina gauti 3 mln. 109 tūkst. eurų.

KTU Miestelio Istorija

Po Antrojo pasaulinio karo buvęs Vytauto Didžiojo universitetas savo veiklą iki 1946 m. tęsė kaip Kauno valstybinis Vytauto Didžiojo universitetas, o vėliau kaip Kauno Valstybinis universitetas. 1950 m. priėmus sprendimą universitetą reorganizuoti buvo sukurtos dvi aukštosios mokyklos: Kauno medicinos institutas (KMI) ir Kauno Politechnikos institutas (KPI). Nors KPI atiteko nemaža pastatų miesto centre (buvę Didieji VDU rūmai Donelaičio ir Gedimino g. kampe, buvę Ateitininkų rūmai Laisvės alėjoje, buvusi Žemės ūkio ministerija Kęstučio g. ir kt.), visgi po miestą išblaškytos patalpos neprisidėjo kuriant bendrą aukštosios mokyklos įvaizdį. Neretai teko naudotis ir tam nepritaikytais objektais. Antai Architektūros fakultetas iki 1948 m. veikė Kauno rotušėje, 1948 m. rudens semestre buvo perkeltas į buvusį Draudimo bendrovės pastatą Mickevičiaus g., o nuo 1950 į Vyskupijos rūmus.

Tuometis instituto rektorius Kazimieras Baršauskas 1960 metais ėmėsi iniciatyvos kurti naują akademinį miestelį. Gavus Vyriausybės pritarimą, Kauno miesto Vykdomasis komitetas paskyrė 64 ha. sklypą Žaliakalnyje, šalia Chemijos fakultetui jau priklaususio Tyrimų laboratorijos pastato. Tais pačiais metais Adolfui Luošaičiui, Kazimierui Šešelgiui ir P. Viliui buvo pavesta parengti eskizinį mietelio generalinį planą. Tolesnis KPI miestelio planavimas buvo perduotas Miestų statybos projektavimo instituto Kauno filialui (MSPI KF). Čia parengtas ir pirmasis miestelio planas (autoriai: Vytautas Jurgis Dičius, Jonas Putna, Algimantas Zeidotas). 1961 m. 1964 m. generalinis planas buvo koreguotas (autoriai: Nina Sprindienė, G. Kulvietis, Kostas Zykus) miestelį išplečiant abipus K. Baršausko gatvės[2]. Tiesa, šis sumanymas įgyvendintas nebuvo. Aukštųjų Šančių šlaite, Tunelio, Breslaujos ir Kaišiadorių gatvių apsuptyje, tik kiek vėliau iškilo mokslinių institutų kompleksas. Tuo tarpu akademinis miestelis išliko gana rami ir uždara teritorija, kurią kerta tik vietiniam susisiekimui skirta Studentų gatvė. Teritorija buvo suplanuota trijų funkcinių zonų principu. Kompoziciniame centre buvo išdėstyti mokomieji korpusai, o juos supo bendrabučių ir sporto bei laisvalaikio reikmėms skirtos zonos. Tokiu būdu susiformavo uždaras kompleksas, savotiškas atskiras miestelis mieste.

Įdomu, kad prie miestelio statybos tiesiogiai prisidėjo ir KPI personalas bei studentai. Kaip prisimena KTU Statybinių medžiagų katedros vedėjas Juozas Deltuva „Statybų fakulteto profesorius Kazys Šešelgis buvo Gyvenviečių planavimo katedros vedėjas ir teritorinio planavimo specialistas. Jis buvo atsakingas už miestelio išdėstymą, vietos parinkimą bei teritorijos suplanavimą. Visų naujų rūmų kūrimo procese dalyvavo ir Statybų fakulteto konstruktoriai, kurie projektavo pačius pastatus ir stengėsi, kad šie būtų pritaikyti tiek laboratorijoms, tiek paskaitų erdvėms. Patys studentai po kiekvieno kurso atlikdavo darbinę praktiką dirbami prie miestelio statymo darbų: po pirmo kurso studentai eidavo po statybas į ekskursijas, vėliau aprašinėdavo darbų specifikas. Po antro kurso prasidėdavo keturių savaičių darbinė praktika, kurios metu studentai dirbo darbo vietose ir pakeisdavo kitus statybininkus. Po trečio kurso vykdavo 7 savaičių gamybinė praktika, kurios metu studentai tapdavo arba darbininkais arba brigadininkais, o gabesnieji net pavaduodavo cechų meistrus.

1965-1971 metais iškilo trys universitetinio miestelio mokomieji korpusai, neilgai trukus pastatyta ir studentų kavinė-valgykla. Per nepilną dešimtmetį buvo sukurtas vientisas sovietmečio modernizmo architektūrinis kompleksas. Liko nepastatyti tik paskutiniai - didžiausi - Lengvosios pramonės fakulteto rūmai. V. Dičiui persikėlus gyventi į Vilnių, jau gerokai vėliau, jį suprojektavo architektė Danutė Petkelienė. 1987 m. dar kartą koreguotas akademinio miestelio projektas (autorius Evaldas Barzdžiukas)[4]. 1990 m. buvo pastatytas Skaičiavimo centras (autorius Kęstutis Kisielius)[5]. O 2014 m. duris atvėrė ir paskutinis didelis universiteto statinys - KTU „Santakos“ slėnis (autoriai: Gražina Janulytė-Bernotienė, Rimantė Lydytė, Erikas Klinavičius, Agnė Andriukaitienė).

Pagrindiniai KTU pastatai

• KTU Elektros ir elektronikos fakulteto rūmai (Išlikęs) Adresas Kauno m. sav., Kauno m., Studentų g. 48 1969 metais iškilo antrasis miestelio mokomasis korpusas - Radioelektronikos rūmai. Čia įsikūrė Automatikos ir Radiotechnikos fakultetai. Pastato projektą architektas Vytautas Jurgis Dičius rengė su konstruktoriniu Č. Stankevičiumi.
• KTU Statybos ir architektūros fakulteto rūmai (Išlikęs) Adresas Kauno m. sav., Kauno m., Studentų g. 49 Kauno politechnikos instituto miestelis pradėtas statyti nuo Statybos rūmų, kaip anuomet buvo įprasta, gan skubiai.

KTU ir toliau siekia gerinti savo infrastruktūrą, kad studentai ir dėstytojai galėtų dirbti modernioje ir patogioje aplinkoje.

Energetiškai Efektyvus Pasyvus Namas

Pasyvaus namo projektavimas leidžia gana interaktyviai pažvelgti į ryšį tarp pastato architektūrinių ir inžinerinių sprendimų bei pajausti, kaip pastato architektūra įtakoja inžineriją ir atvirkščiai“, - pasyvaus namo projektavimo ypatumus pabrėžė KTU doktorantas P. Grigaliūnas.

Pradėti reiktų nuo tinkamo sklypo ir namo orientacijos pasaulio šalių atžvilgiu. Būtina atkreipti dėmesį į tiesioginę saulę galinčius užstoti statinius. Labai svarbus namo formos ir tūrio bei visų išorinių atitvarų santykis“, - pasakoja P. Jaunasis mokslininkas atkreipia dėmesį, kad geometriškai pati efektyviausia pastato forma yra rutulys arba kubas. Specialistas taip pat pamini tokius reikalavimus pasyviam namui, kaip mažas atitvarų šilumos laidumo koeficientas, padidintų šilumos srautų atitvaruose (šiluminių tiltelių) eliminavimas ar sandarumas.

Projektuojant langus, derėtų prisiminti seniai žinomas tiesas: teisingai ir kokybiškai pietų pusėje įrengti langai saulėtomis žiemos dienomis tampa šilumos energijos šaltiniu. „Labai svarbus bendras projekto ir namo inžinerinių sistemų suderinamumas. Praktinius studentų semestro darbus vertinusius ekspertus - KTU SAF dekaną Žymantą Rudžionį, jo asistentą P. Grigaliūną ypač sužavėjo M. Zalieskos darbas.

„Studentai nevengė sudėtingų architektūrinių formų. Galėčiau paminėti ypatingai efektyvius Statybos inžineriją studijuojančio Manto Zalieskos pasyvaus namo projekto sprendimus. Penkiakampis dviejų aukštų namas suprojektuotas šlaite, didžiąją dalį pirmojo aukšto įrengiant grunte, kur suprojektuotos pagalbinės patalpos, o pietinėje pusėje suprojektuoti dideli vitrininiai langai, už kurių erdvios gyvenamosios patalpos“, - apie geriausią semestrinį darbą pasakojo P. Grigaliūnas. Modulis „Individuali statyba“ taip pat dėstomas tarptautinių studijų studentams, kurių darbai išsiskyrė plačiu požiūriu į atsinaujinančių energijos šaltinių ar lietaus vandens panaudojimą.

„Lietuvoje energijos taupymo pastatų šildymui problema yra gerai žinoma ir individualius namus besistatantys žmonės noriai investuoja į naujų ar esamų pastatų energiją tausojančias technologijas ir šiltinimo medžiagas. Pasak P. Grigaliūno, šiuo atveju svarbūs tampa net ir įprasti žmonių įpročiai, gyvenimo būdas bei statybos darbus atliekančių specialistų patirtis. Su prof. Ž. Rudžioniu P. Grigaliūnas taip pat bendradarbiauja ir vysto mokslinę veiklą.

„Kartu su dekanu ruošdamiesi moduliui „Individuali statyba“, kurį laisvai gali pasirinkti trečiakursiai, nusprendėme, kad studentams būtina atsižvelgti į šių dienų aktualijas ir jau nuo pirmųjų savo projektų atkreipti dėmesį į statinių energetinį efektyvumą“, - apie semestro užduotį pasakojo P. Grigaliūnas.

Studentų Atstovybės Biuro Atnaujinimas

birželio 4 d. duris atvėrė Kauno technologijos universiteto Studentų atstovybės (KTU SA) centrinio biuro patalpos, esančios Donelaičio g. 73, Kaune. KTU Studijų prorektorė doc. dr. Kristina Fiodorova džiaugėsi atnaujintomis patalpomis.

„Tikiu, kad atnaujintoje aplinkoje studentai jausis motyvuoti aktyviai dalyvauti universiteto gyvenime, būti bendruomeniškais ir kūrybingais. Linkiu studentams, kad ši atnaujinta erdvė įkvėptų burti stiprias komandas, įgyvendinti naujas idėjas bei kartu formuoti pozityvius pokyčius KTU bendruomenėje“, - sako doc. dr. K. Fiodorova. Nors senosios patalpos saugo daugybę brangių prisiminimų ir istorijų, atnaujinta aplinka taps nauju įkvėpimo šaltiniu kiekvienam čia užsukančiam studentui.

„Siekiame, kad kiekviena universiteto erdvė būtų funkcionali, jauki, įkvepianti bendradarbiauti bei kurti. Studentų atstovybė yra svarbi universiteto bendruomenės dalis, todėl džiugu, kad ši vieta šiandien atitinka tiek šiuolaikinius poreikius, tiek kokybės standartus“, - džiaugėsi G. Raškinis. Atsinaujinusios erdvės atveria duris ne tik pokyčiams, bet ir dar stipresnei bendrystei tarp studentų.

„Šiose erdvėse formuojamos studentų atstovavimo kryptys, vystomos renginių idėjos ir čia prasideda nemaža dalis dalykų, kuriuos vėliau regi visas universitetas. Nuoširdžiai dėkojame visai KTU bendruomenei, kuri prisidėjo prie šių įspūdingų pokyčių ir leidžia studentams jaustis išgirstiems bei vertinamais universiteto mastu“, - akcentuoja J. Sodeika.

tags: #ktu #statybos #patalpos