Šiame straipsnyje aptariami valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo klausimai, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais. Nagrinėjami subjektai, turintys teisę priimti sprendimus dėl valstybės turto, turto perdavimo patikėjimo teise sąlygos ir apribojimai.
Subjektai, turintys teisę priimti sprendimus dėl valstybės turto
Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, tam tikri subjektai turi teisę priimti sprendimus, susijusius su valstybės turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo. Tačiau ši teisė apribota - jie negali priimti sprendimų, susijusių su turto perleidimu kitų asmenų nuosavybėn ar su daiktinių teisių suvaržymu, nebent Lietuvos Respublikos įstatymai nustato kitaip.
Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise kitiems juridiniams asmenims priima Vyriausybė.
Valstybės turto perdavimas patikėjimo teise kitiems juridiniams asmenims
Kitiems, šiame straipsnyje nenurodytiems, juridiniams asmenims valstybės turtas patikėjimo teise gali būti perduotas pagal paprasta rašytine forma sudaromą turto patikėjimo sutartį ir tik tais atvejais, kai įstatymai jiems priskiria valstybines funkcijas.
Tokiame sprendime turi būti nurodyta:
- Valstybės institucija ar įstaiga, įgaliota sudaryti turto patikėjimo sutartį.
- Juridinis asmuo, pagal įstatymus galintis atlikti valstybines funkcijas.
- Sutarties galiojimo terminas, kuris negali būti ilgesnis kaip 20 metų, jeigu įstatymai nenustato kitaip.
Kiti juridiniai asmenys, kuriems valstybės turtas perduotas pagal turto patikėjimo sutartį, negali:
- Šio turto perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims.
- Jo įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį.
- Juo garantuoti, laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą.
- Jo išnuomoti, suteikti panaudos pagrindais ar perduoti jį kitiems asmenims naudotis kitu būdu, išskyrus kituose įstatymuose nustatytus atvejus, kai kitų juridinių asmenų patikėjimo teise valdomas, naudojamas ir disponuojamas valstybės turtas gali būti perduotas panaudos pagrindais neatlygintinai valdyti ir naudotis kitiems asmenims.
Šis turtas gali būti naudojamas tik įstatymų jiems priskirtoms valstybinėms funkcijoms įgyvendinti.
Turto patikėjimo sutartyje gali būti nustatyti ir kiti, šiame straipsnyje nenurodyti, Vyriausybės sprendime nustatyti patikėjimo teisės subjekto (patikėtinio) teisių dėl turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo apribojimai.
Turto patikėjimo sutartis pasibaigia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais atvejais. Turto patikėjimo sutartį sudariusi valstybės institucija ar įstaiga privalo atsisakyti patikėjimo sutarties vadovaudamasi Civilinio kodekso 6.967 straipsnio 1 dalies 5 punktu, jeigu juridinis asmuo (patikėtinis) nebegali (ar atsisako) įgyvendinti valstybinių funkcijų, kurioms įgyvendinti pagal patikėjimo sutartį buvo perduotas turtas.
Turto patikėjimo sutartį sudariusi valstybės institucija ar įstaiga privalo prižiūrėti, kad sutartis būtų tinkamai vykdoma.
Svarbu: Straipsnyje remiamasi 2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1355 nuostatomis, kurios taikomos ir keičiant iki įstatymo Nr. XIV-1355 sudarytas sutartis.
turtas365 #20 Nuo nesutarimų iki sprendimo: ką daryti, kai turtą valdo daug žmonių #pranešimas
Pagrindiniai Valstybės Turto Patikėjimo Aspektai
| Aspektas | Apribojimai ir Sąlygos |
|---|---|
| Turto Perdavimas Nuosavybėn | Draudžiamas |
| Įkeitimas ar Daiktinių Teisių Suvaržymas | Draudžiamas |
| Garantavimas ar Užtikrinimas Prievolėms | Draudžiamas |
| Nuoma ar Panauda | Draudžiama, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus |
| Naudojimo Tikslas | Tik valstybinėms funkcijoms įgyvendinti |
tags: #valstybes #turto #naudojimas