Nekilnojamojo turto teisinis reguliavimas yra svarbi sritis, apimanti įvairius aspektus - nuo pirkimo-pardavimo sandorių iki teritorijų planavimo ir ginčų sprendimo. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius nekilnojamojo turto teisinio reguliavimo aspektus Lietuvoje, remiantis advokatų kontoros „Getlex“ teikiama informacija.
Teisinės Paslaugos Nekilnojamojo Turto Srityje
Advokatų kontora Ražauskas, Kuzminskas ir partneriai „Getlex“ konsultuoja klientus žemės, pastatų, statinių ir (ar) kito nekilnojamojo turto įsigijimo, vystymo, valdymo, naudojimo bei pardavimo klausimais, taip pat nuosavybės teisinės apsaugos klausimais. Kontoros teisininkai rengia įvairius su turtu susijusius sandorius bei sutartis, padeda klientams nustatyti bei įregistruoti visų rūšių daiktines teises. Kontora atstovauja klientus įvairiuose ginčuose, susijusiuose su žeme, statiniais ar kitu nekilnojamuoju turtu, nuosavybės teisių apsauga, turto išreikalavimu iš svetimo neteisėto valdymo, trukdymo tinkamai naudotis klientams priklausančiu turtu.
Pagrindinės teisinės paslaugos:
- Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoriai
- Nuomos sutartys
- Jungtinė veikla ir partnerystė
- Hipotekos sandoriai
- Servitutų nustatymas
- Užstatymo teisės (superficies)
- Specialiosios žemės naudojimo sąlygos
- Nuosavybės teisinė apsauga
- Turto areštas ir suvaržymai
Bendraturčių Teisės Ir Pareigos
Advokatų kontoros teisininkai konsultuoja bendraturčius dėl jiems bendrosios nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, padeda įsteigti butų ir kitų patalpų savininkų bendrijas, organizuoti jų valdymą ir veiklos vykdymą. Kontoros advokatai atstovauja bendraturčius iškilusiuose ginčuose, padeda susitarti dėl bendro turto valdymo ir naudojimo tvarkos nustatymo, turto atidalijimo, rengia susitarimus, atstovauja notarų biuruose.
Bendrosios dalinės nuosavybės klausimai:
- Bendraturčių tarpusavio teisiniai santykiai ir ginčai
- Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės
- Susitarimai dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo
- Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų steigimas ir konsultacijos
Ginčų Sprendimas Ir Nuosavybės Apsauga
Kontora atstovauja klientus įvairiuose ginčuose, susijusiuose su žeme, statiniais ar kitu nekilnojamuoju turtu, nuosavybės teisių apsauga. Taip pat kontora padeda turto išreikalavimą iš svetimo neteisėto valdymo, trukdymo tinkamai naudotis klientams priklausančiu turtu klausimais.
Ginčų sprendimo sritys:
- Turto išreikalavimas iš svetimo neteisėto valdymo (vindikacinis ieškinys)
- Trukdymas tinkamai naudotis turtu (negatorinis ieškinys)
- Prevencinis ieškinys
- Bylos dėl daikto valdymo pažeidimų
- Turto priverstinis pardavimas iš varžytinių ir iš to kylantys ginčai
Statybos Ir Teritorijų Planavimas
Kontoros teisininkai taip pat konsultuoja klientus įvairiais teritorijų planavimo, rangos ir statybų teisiniais klausimais, rengia statybų bei projektavimo darbų rangos sutartis, darbų priėmimo-perdavimo aktus bei kitus teisinius dokumentus, atstovauja rangos sutarčių pažeidimo, savavališkos statybos ir kituose teisminiuose bei neteisminiuose ginčuose, prireikus, pasitelkia kvalifikuotus statybų srities ekspertus.
Statybos ir teritorijų planavimo paslaugos:
- Statybos ranga ir projektavimas
- Savavališka statyba ir iš to kylantys ginčai
- Turto paėmimas visuomenės poreikiams (ekspropriacija) ir iš to kylantys ginčai
- Teritorijų planavimas
- Žemės teisiniai santykiai
Nekilnojamojo Turto (NT) Sandoriai Ir NT Konsultacijos
Nekilnojamojo turto (NT) sandoriai - tai svarbūs ir dažnai sudėtingi procesai, kuriuose būtina atsižvelgti į daugybę teisinių ir finansinių aspektų. Siekiant išvengti klaidų ir užtikrinti sėkmingą sandorį, vis daugiau žmonių kreipiasi į NT konsultantus. Lietuvoje ši paslauga tampa vis populiaresnė, ypač tarp tų, kurie su NT sandoriais susiduria pirmą kartą.
Labai dažnai asmenims, pirmą kartą susidūrusiems su nekilnojamojo turto sandoriais, iškyla daug sudėtingų klausimų, bijoma pasielgti neteisingai, netiksliai, suklysti. Tiksliai nežinote, kaip elgtis vienu ar kitu nekilnojamojo turto klausimu? Norite sužinoti mokestinę tvarką ar teisinius būsto pirkimo / pardavimo aspektus? NT konsultacijos - kaip tik Jums!
Tai ypatingai aktualu netradiciniams nekilnojamojo turto pirkimo, statybų, mainų, nuomos, paveldėjimo, dovanojimo, barteriniai mainų, turto pasidalijimo, atidalijimo, naudojimosi tvarkos, įkeitimo ir kt. atvejais. Ypatingai tai aktualu, kai pasitaiko netipiniai Nekilnojamojo turto pirkimo, mainų, nuomos ar įkeitimo atvejais.
Nekilnojamojo turto sritis yra kompleksinė ir apima daugelį teisės šakų, todėl klaida ar netinkamas dokumentų įforminimas gali kainuoti itin brangiai. Ši paslauga atsirado klientų pageidavimu ir dėl tokio pobūdžio paslaugų stygiaus Lietuvoje. Deja, į mus dažniausiai kreipiasi jau į „bėdą“ patekę klientai.
Kada kreiptis į NT konsultantą?
- Prieš pasirašant preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį.
- Planuojant sudėtingą NT sandorį (pvz., mainus, dovanojimą, paveldėjimą).
- Iškilus ginčams su kaimynais dėl žemės ribų ar naudojimosi tvarkos.
- Norint įteisinti savavališką statybą.
- Sprendžiant klausimus dėl bendros nuosavybės.
Ką apima NT konsultacijos?
NT konsultacijos gali apimti įvairius klausimus, priklausomai nuo kliento poreikių. Štai keletas pagrindinių sričių:
Teisinės konsultacijos
Advokatų kontora Ražauskas, Kuzminskas ir partneriai „Getlex“ konsultuoja klientus žemės, pastatų, statinių ir (ar) kito nekilnojamojo turto įsigijimo, vystymo, valdymo, naudojimo bei pardavimo klausimais, taip pat nuosavybės teisinės apsaugos klausimais. Kontoros teisininkai rengia įvairius su turtu susijusius sandorius bei sutartis, padeda klientams nustatyti bei įregistruoti visų rūšių daiktines teises. Kontora atstovauja klientus įvairiuose ginčuose, susijusiuose su žeme, statiniais ar kitu nekilnojamuoju turtu, nuosavybės teisių apsauga, turto išreikalavimu iš svetimo neteisėto valdymo, trukdymo tinkamai naudotis klientams priklausančiu turtu.
Advokatų kontoros teisininkai konsultuoja bendraturčius dėl jiems bendrosios nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, padeda įsteigti butų ir kitų patalpų savininkų bendrijas, organizuoti jų valdymą ir veiklos vykdymą. Kontoros advokatai atstovauja bendraturčius iškilusiuose ginčuose, padeda susitarti dėl bendro turto valdymo ir naudojimo tvarkos nustatymo, turto atidalijimo, rengia susitarimus, atstovauja notarų biuruose.
Kontoros teisininkai taip pat konsultuoja klientus įvairiais teritorijų planavimo, rangos ir statybų teisiniais klausimais, rengia statybų bei projektavimo darbų rangos sutartis, darbų priėmimo-perdavimo aktus bei kitus teisinius dokumentus, atstovauja rangos sutarčių pažeidimo, savavališkos statybos ir kituose teisminiuose bei neteisminiuose ginčuose, prireikus, pasitelkia kvalifikuotus statybų srities ekspertus.
Teikiame šias teisines paslaugas:
- Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoriai
- Nuomos sutartys
- Jungtinė veikla ir partnerystė
- Hipotekos sandoriai
- Servitutų nustatymas
- Užstatymo teisės (superficies)
- Specialiosios žemės naudojimo sąlygos
- Nuosavybės teisinė apsauga
- Turto areštas ir suvaržymai
- Bendroji dalinė nuosavybė
- Bendraturčių tarpusavio teisiniai santykiai ir ginčai
- Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės
- Susitarimai dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo
- Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų steigimas ir konsultacijos
- Turto išreikalavimas iš svetimo neteisėto valdymo (vindikacinis ieškinys)
- Trukdymas tinkamai naudotis turtu (negatorinis ieškinys)
- Prevencinis ieškinys
- Bylos dėl daikto valdymo pažeidimų
- Turto priverstinis pardavimas iš varžytinių ir iš to kylantys ginčai
- Statybos ranga ir projektavimas
- Savavališka statyba ir iš to kylantys ginčai
- Turto paėmimas visuomenės poreikiams (ekspropriacija) ir iš to kylantys ginčai
- Teritorijų planavimas
- Žemės teisiniai santykiai
- Konsultacijos dėl testamento
Konsultuojame kaip tinkamai paruošti testamentą, į ką reikia atkreipti dėmesį, kaip išvengti klaidų. Paruošiame testamentus.
Finansinės konsultacijos
NT konsultantai gali padėti įvertinti NT rinkos situaciją, nustatyti tinkamą kainą, patarti dėl finansavimo galimybių.
Praktiniai patarimai
NT konsultantai gali suteikti vertingos informacijos apie NT pirkimo, pardavimo ar nuomos procesą, padėti parengti reikiamus dokumentus.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ką svarbu patikrinti prieš pasirašant NT pirkimo-pardavimo sutartį?
Svarbu įsitikinti, kad:
- Turtas įregistruotas ir nėra suvaržytas (areštai, hipoteka, servitutai).
- Pardavėjas turi teisę disponuoti turtu.
- Statinys pastatytas ir registruotas teisėtai.
- Sutartyje aiškiai nurodyta kaina, apmokėjimo ir perdavimo tvarka.
Rekomenduojama atlikti teisinį patikrinimą.
Ar galima ginčyti sudarytą NT sandorį?
Taip - jei pažeista įstatymo nustatyta sandorio forma, šalis buvo klaidinama, veikiama spaudimo, sandoris sudarytas dėl apsimestinių sąlygų ar pažeidžiant viešąjį interesą. Ginčai sprendžiami teisme.
Ką daryti, jei kaimynas naudojasi mano žeme be leidimo?
Pirmiausia būtina tiksliai nustatyti sklypo ribas. Jei pažeidimas patvirtinamas, galima:
- Reikalauti nutraukti naudojimąsi.
- Kreiptis į teismą dėl ribų nustatymo ar naudojimosi tvarkos pakeitimo.
- Vertinti galimybę nustatyti ar panaikinti servitutą.
Ar įmanoma įregistruoti nuosavybės teisę, jei dokumentų nėra?
Taip - jei asmuo ilgą laiką valdo turtą kaip savininkas, galima kreiptis į teismą dėl nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu. Reikalingi įrodymai: liudytojai, sąskaitos, mokėjimai, faktinis valdymas.
Kas atsakingas už nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties registravimą?
Sutartį tvirtina notaras, o po to įrašas atliekamas Registrų centre. Dažniausiai registracija atliekama automatiškai per notaro sistemą. Pirkėjas turi užtikrinti, kad turtas būtų perregistruotas jo vardu.
Ką reiškia servitutas?
Servitutas - tai teisė naudotis svetimu turtu tam tikru būdu (pvz., pravažiavimui, praejimui, inžinerinių tinklų tiesimui). Jis gali būti nustatomas:
- Šalių susitarimu (sutartimi).
- Teismo sprendimu.
- Įstatymo pagrindu (priverstinis servitutas).
Ar galima parduoti ar išnuomoti dalį bendros nuosavybės?
Galima, tačiau būtina laikytis bendraturčių pirmumo teisės (jei parduodama) ir informuoti apie numatomą sandorį. Nuomojant ar naudojant, taip pat rekomenduojama susitarti dėl naudojimosi tvarkos.
Ką daryti, jei kaimynas užstoja patekimą į mano sklypą?
Jei nėra kito galimo privažiavimo, galite kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo.
Kaip pasirinkti NT konsultantą?
Renkantis NT konsultantą, svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
- Patirtis ir kvalifikacija.
- Specializacija (pvz., gyvenamasis turtas, komercinis turtas, žemė).
- Atsiliepimai ir rekomendacijos.
- Kainos ir atsiskaitymo tvarka.
Klientai vertina operatyvumą, greitį ir kompetenciją. Tikslingos ir konkrečios asmeninės NT konsultacijos gali padėti Jums sutaupyti laiko ir finansų.
Pirminė NT brokerio konsultacija telefonu arba internetu yra NEMOKAMA.
Šiuolaikiniame pasaulyje, kur giliai įsišaknijęs materializmas, daiktai, tuo labiau - nekilnojamieji, užima svarbią vietą. Tyrimo dalykas- minėto instituto sąvokos supratimo, ypatumų, padėties vertinimo, nekilnojamo turto grąžinimo, jo atlygintinumo, teisėtų interesų užtikrinimo, taip pat valstybės pozicijos ir kita ko reglamentavimas Lietuvos Respublikos teisės aktuose, tokiuose kaip Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos Notariato įstatymas ir kt., taip pat Lietuvos Respublikos teismų praktikoje,- jų (t.y. teisės aktų ir realios praktikos) tarpusavio sąsajumas.
Aiš pačintos paašakintos, atribotos ir/ar susietos (pasinaudojant sisteminiu metodu) darbo temai aktualias sąvokos, sampratos. Taip pat šiame darbe galima aptikti analogijos, apibendrinimo ir abstrakcijos, indukcijos bei modeliavimo metodų naudojimo aprašyks. Šia šiam darbui aktualias sąvokas, sampratas. Taip pat išsamiai buvo išnagrinėta teismų praktika. Magistrinį baigiamąjį darbą sudaro įžanga, dėstomoji dalis (sudaryta iš 3 skyrių), bei išvados su pasiklymais ir rekomendacijomis.
Šiame darbe nagrinėtinas Civilinio kodekso 4.96 straipsnyje. Iš pirmo žvilgsnio gali susidaryti įspūdis, kad kalbant apie įgijėjo sąžiningumą sąryšyje su Civilinio kodekso 1.5 straipsniu, kalbama apie tą patį per tą patį. Šiau, galima pastebėti, jog, teisingumas, kaip principas, kalbant apie sąžiningą įgijėją, vertingas tuo , jog: pirma - pats savaime yra moralinis kriterijus, padedantis įvertinti įgijėją pasitelkiant kitus moralinius kriterijus (kaip pvz.: gėris ir blogis ir kt.), kurie glaudžiai sąveikauja su minėtuoju teisingumo principu, ir antra,- reikalauja ginti sąžiningą asmenį ir neginti nesąžiningo.
Šioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t.y. Šioje situacijoje etaloną. Taigi, protingumo principas, nurodo, jog sąžiningas įgijėjas turi elgtis kaip bonus pater familias, per tai suteikiant galimybę įvertinti įgijėjo sąžiningumą objektyviuoju požiūriu. Pastebėtina, kad ne tik protingumo, bet ir teisingumo principas tėra sudėtinė objektyviojo sąžiningumo dalis. Šiau minėtus kriterijus) ir subjektyviuoju. Vertinant ar įgijėjas buvo sąžiningas objektyviuoju požiūriu, turi būti atsakyma į klausimą, ar jis ( t.y. įgijėjas) turėjo ką nors žinoti, daryti ar nedaryti. Gali kilti klausimas, kokios yra tokio žinojimo ir veikimo ar atitinkamo neveikimo ribos.
Jos, pasirodo, yra reliatyvios ir priklausomai nuo situacijos aplinkybių- skiriasi, tad kiekvienu atveju skirtingai jas nustato atitinkantys asmens situacijai protingi ir teisingi reikalavimai. Šiai apie įgijėjo turėjimą žinoti (pašalindami teisėto neveikimo aptarimą ir suprasdami turėjimą žinoti, kaip aktyvius veiksmus), tokiu atveju paminėtina tai, jog įgijėjui Civilinis kodeksas tiesiogiai nenumato pareigos išsamiai domėtis sudaromo nekilnojamo daikto perleidimo sandorio sudarymo aplinkybėmis, tuo labiau nenumatoma tokio aktyvaus veikimo pareigos apimtis. Šiau dažniausiai to nepakanka. Šiai ir vien registro duomenų susižinojimo faktu neapsiriboja.
Asmuo turi pareigą aktyviai veikti, realizuojant visas teisėtas galimybes susižinojimui apie galimą savo veiksmų, įgyjant nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą, žalą kitam asmeniui. Vis dėlto turi būti nepamirštama interesų pusiausvyra ir bandant užtikrinti nekilnojamo daikto savininko galimai pažeistų teisių apsauga, neturi būti neprotingais reikalavimais varžomas įgijėjas. Pereinant prie įgijėjo sąžiningumo vertinimo subjektyviuoju požiūriu, norint išsiaškinti ar įgijėjas sąžiningas, turi būti atsakyma į klausimą ar įgijėjas galėjo ką nors žinoti, daryti ar nedaryti, atsižvelgiant į įgijėjo individualias savybes, t.y. subjektyvius veiksnius kaip jo amžius, išsimokslinimas, kvalifikacija ir t.t., taip pat į faktines bylos aplinkybes ir kt. Šiam verslumo savybę, keliami griežtesni informacijos susižinojimo apie nekilnojamąjį daiktą kriterijai.
Aukščiausiasis Teismas, argumentuodamas tai tuo, jog: įmonė (verslininkas) turi didesnis galimybis patikrinti įgyjamo daikto teisinį statusą, negu įprastinėmis sąlygomis fizinis asmuo. Būtent šiais principais, kriterijais teismai ir vadovaujasi, pripažindami arba nepripažindami įgijėją sąžiningu CK 4.96 straipsnio prasme. Šiau ir tai dar ne viskas. Atidžiau panagrinėjus teismų praktiką, pastebimas minėto sąžiningumo praplėtimas vertinamuoju aspektu. Vertinimo pareiga įgijėjui numatyta kitos sandorio šalies ar net sandorio dalyvio elgesyje. Tai, kas pasakyta, geriausia būtų galima iliustruoti parduodamo objekto kainos pavyzdžiu: objektas parduodamas už daug mažesnę nei vidutinę rinkos kainą. Remiantis teoriniame reglamentavime nurodytais požymiais visuma, keliama asmeniui, pripažintinam sąžiningu įgijėju, tai, kad jis įsigyts pigų nekilnojamąjį turtą, t.y. Šiau vėlesnėse šio darbo dalyse.
Tokia įgijėjo vertinimo pareiga, kaip jau buvo minėta, pasireiškia ne tik kainos atžvilgiu. Taigi iš to, kas pasakyta, perašasi išvada, jog nekilnojamo daikto įgijėjui keliamas dar vienas reikalavimas įgijėjui - situacijos vertinimas. Šis šablonas ar baigtinio reikalavimų sąrašo. Šioje situacijoje reikšmingas aplinkybes. Šioje darbo dalyje, taip pat vertėtų aptarti įgijėjo sąžiningumo vertinimą laiko atžvilgiu. Šiau teismų praktikoje tuo neapsiribojama. Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika yra tokia, kad norint tinkamai įvertinti įgijėjo sąžiningumą, jo elgesį būtina vertinti ne tik prieš nekilnojamo daikto perleidimo sutarties sudarymą ir jos sudarymo metu, bet ir po minėtos sutarties sudarymo.
Šiau, negalima nepaminėti to, jog įgijėjo sąžiningumo vertinimas po nuosavybės į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sutarties turi dvejopą reikšmę. Viena yra tai, kad įgijėjo elgesio vertinimas po sutarties sudarymo gali būti kaip papildomas svertas, papildomas argumentas pripažįstant įgijėją nesąžiningu (t.y. ir prieš minėtos sutarties sudarymą ar jos sudarymo metu, turi būti ir kiti įgijėjo nesąžiningumą įrodantys veiksniai, aplinkybės). Kas kita, jei įgijėjas prieš nuosavybės į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sutarties pasirašymą ar jos metu, pripažįstamas sąžiningu ir tik po sutarties pasirašymo išaiaškėjusis aplinkybių atžvilgiu įgijėjo elgesys galėtų būti laikomas jo nesąžiningumo įrodymu.
Jei įgijėjo elgesys iki nuosavybės į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ar jo metu, pripažįstamas sąžiningu, vien vėlesnis- po daikto įgijimo, informacijos gavimas, nedaro sąžiningo įgijėjo nesąžiningu. Taigi, įgijėjo sąžiningumui nustatyti minėti kriterijai keliami tik prieš nuosavybės perleidimo į nekilnojamąjį daiktą sutarties pasirašymą bei nekilnojamo daikto įgijimo momentu. Vėlesniu įgijėjo elgesiu, gali būti papildomai įrodinėjama tik ankstesnis (t.y. Šiau kai jis nekilnojamąjį daiktą įgyja neatlygintinai,- šis veiksnys besąlygiškai (t.y. neatsižvelgiant net į jo galimą sąžiningumą) eliminuoja jį iš teisinės jo interesų gynybos plotmės nekilnojamo daikto išreikalavimo atžvilgiu). Tokiais atvejais, asmuo vertinamas tik kaip minėto daikto įgijėjas (nepapildant jo statuso vertinamuoju sąžiningumo požiūriu).
Šiai nieko nelemianti (nuo to, kad jis sąžiningas kinta atsiskaitymai po nekilnojamojo daikto išreikalavimo ar net pats išreikalavimas). Šiau bus aptarta vėlesnėse šio darbo dalyse. Būtina paminėti dar ir tai, kad iš esmės ir tokiais atvejais (t.y. šiame Civiliniame kodekse ir nėra normos, kurioje tiesiogiai ši prezumpcija būtų suformuluota, vis dėlto, atsižvelgiant į sistematiškai aiškinamas Civilinio kodekso nuostatas bei plėtojamą teismų praktiką, civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškią, kad turto įgijėjas laikomas sąžiningu įgijėju, kol neįrodyta priešingai. Nevertėtų, vis dėlto pamiršti ir Civilinio kodekso 6. 67² straipsnyje įtvirtintos šios taisyklės išimties, kuria preziumuojamas kreditoriaus interesus pažeidusis sandorio šalis, nesąžiningumas.
Pabrėžtina, kad ši nesąžiningumo prezumpcija yra tik bendro principo išimtis ir ji taikoma tik numatytais atvejais, griežtai atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes. Nuostatos, išvardytos Civilinio kodekso 6. Šiau ne kaip asmens elgesio išankstinis teisinis vertinimas, su kuriuo siejama įrodinėjimo pareiga paneigti sąžiningumą. Šioje situacijoje reikšmingas aplinkybes, norint pripažinti įgijėją sąžiningu arba nesąžiningu. Šia teismų praktika), bet ir dvasia, apeliuojant į visuotinai pripažintus esminius teisės principus, vertinamus kaip moralinius gėrius, tokius - teisingumą, protingumą ir sąžiningumą.
Taigi, šitokiu būdu nepaneigus, kad įgijėjas įvykdė pareigą ir tinkamai (t.y. Kalbėdami apie sąžiningą įgijėją, trumpai aptarsime ir atstovavimo institutą įgijėjo sąžiningumo vertinimo aspektu. Šiau jo atstovas sąžiningai nesielgia. Atsižvelgiant į tai, kad atstovas veikia atstovaujamojo interesais, sąžiningumo, įgyjant nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą, reikalaujama tiek iš atstovo, tiek iš atstovaujamojo ( CK 4.70 str. 3 d), todėl asmuo, kurio vardu buvo įgytas nekilnojamas turtas, negali remtis atstovo nesąžiningumu, apeliuodamas į savąjį sąžiningumą. Taigi, vertinant įgijėją, nepriklausomai nuo jo elgesio, jo charakteristika (t.y. ar jis bus laikomas sąžiningu įgijėju ar nesąžiningu) tiesiogiai priklauso nuo jo atstovo elgesio, sudarant nekilnojamojo turto objekto sandorį.
Nagrinėjant sąžiningo įgijėjo sampratą, nekilnojamo daikto išreikalavimo kontekste, taip pat labai svarbu atskleisti ne tik sąžiningo įgijėjo, bet ir savininko sampratą bei jas atriboti. Šiau ilgainiui tiek teisinėje praktikoje, tiek literatkūroje, dažnai sąžiningas įgijėjas beatodairiškai būdavo sutapatinamas su savininku, ko pasekoje, pasidarė nebeašku, ne tik kaip atriboti šiuos du savininkus, bet ir kurio nuosavybės (?) teisę ginti prioritetiaškai, vis bandant atsakyti į klausimą, ar iš sąžiningo įgijėjo, laikomo paskesniu savininku, išreikalaujant nekilnojamąjį daiktą nėra pažeidžiama... Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę disponuoti savo nuosavybe.
tags: #turto #isreikalavimas #is #neteiseto #valdymo