Įmonės, siekdamos išsilaikyti konkurencingoje rinkoje ir užtikrinti savo veiklos tęstinumą, turi nuolat analizuoti savo veiklos rezultatus, taikyti kuo tobulesnes veiklos analizės metodikas. Tinkamas esamos būklės įvertinimas padeda gerokai objektyviau numatyti veiklos plėtros būdus ir galimybes - tai yra viena iš būtinų kiekvienos įmonės išlikimo ir plėtros sąlygų.
Finansinė analizė yra vienas iš objektyviausių būdų tinkamai įvertinti informaciją. Valdyti įmonės finansus neįmanoma be finansinės analizės: ji nustato įmonės mokumą, likvidumą, leidžia bankams spręsti, ar kredituoti įmonę, ar ne. Be finansinės analizės įmonė pasmerkta aklai veikti rinkoje. O tai padidina jos bankrutavimo galimybes. Finansinė analizė teikia bene daugiausiai naudingos ekonominės informacijos, kuria remiantis galima priimti teisingus sprendimus.
Ypač aktualia tampa įmonės bankroto grėsmės išankstinio nustatymo problema. Šiuolaikinis ekonomikos mokslas pateikia daug įvairių finansinės veiklos prognozavimo metodų. Dažniausiai minimi metodai: E.Altmano daugiafaktorinė bankroto prognozavimo metodika ir Z modelis. Šiuos išiavimo bei prognozavimo metodus daugiausia nagrinėjo J. Ąžius, D. Šlekienė, L. Šečkutė, A. Pabedinskaitė, J. Butkutė ir kiti. Lietuvos įmonėms autoriai rekomenduoja naudoti E. Altmano metodą.
Pasak L. Juozaitienės (2007, p. 16), finansinė analizė tai procesas, kurio metu, taikant tam tikrus matematinius ir statistinius metodus, įmonės veiklos duomenis siekiama paversti naudinga informacija. Finansinė analizė yra dalis įmonės veiklos analizės (kitaip dar vadinamos ekonomine analize), kurioje tarpusavyje susipynę finansinės ir ūkinės veiklos analizės aspektai. Įmonės finansinė veikla organiaškai susijusi su jos ūkine bei komercine veikla, kitaip tariant, jos sąlygoja viena kitą.
Finansinis rezultatas daug kuo priklauso nuo įmonės ūkinės veiklos efektyvumo, vadybos lygio, racionalaus finansų ir kitų įmonės išteklių naudojimo. Finansinė analizė padeda atsakyti į klausimą, ar įmonė eina teisinga linkme, t.y. parodo kokia yra įmonės padėtis rinkoje, koks rizikos laipsnis, plėtros galimybės ir veiklos perspektyvos.
Atliekant įmonės veiklos analizę, svarbu panaudoti kuo daugiau naudingos informacijos šaltinių, kuo objektyviau įvertinti finansinę būklę ir veiklos rezultatus, atskleisti nepanaudotus rezervus, numatyti veiklos perspektyvas. E. Ąsikėlienė ir I. J. Ąžienė išskiria tokius finansinės analizės uždavinius:
- Įvertinti įmonės politiką.
- Palyginti faktinę padėtį su planais, standartais ir kitais parametrais.
- Padėti formuoti finansų valdymo ir apskaitos politiką.
Finansinės analizės tikslai priklauso nuo finansinės analizės informacijos vartotojų. Investuotojus (esamus ir galimus akcininkus) domina tokie dalykai, kaip jų investuotos lėšos (akcijos, nuosavo kapitalo) uždirbtas pelnas, dividendai ir pan. Įmonės darbuotojams yra svarbu, kad įmonė (darbdavys), kurioje jie dirba būtų stabili, pelninga ir perspektyvi.
Taigi, kaip matyti, finansinei analizei keliami uždaviniai priklauso nuo analizės rūšies ir dažniausiai siejami su vartotojų poreikiais. Kadangi kiekvienas vartotojas siekia savų tikslų, uždaviniai gali skirtis atskiroms informacijos vartotojų grupėms.
FINANSINIAI RODIKLIAI: Kaip analizuoti finansines ataskaitas
Finansinės analizės metodai
Įmonės veiklos finansinės analizės tyrimo būdai - tai būdai analizės šaltiniams apdoroti, susisteminti ir apibendrinti. Atliekant finansinę analizę gali būti taikomi įvairiausi tyrimo būdai, kurie naudojami ir kitose moksluose, t.y. pagrindiniai ekonominės analizės ir statistikos metodai ir kitos priemonės.
Horizontalioji analizė atliekama tada, kai finansinės ataskaitos duomenys lyginami su praėjusiais laikotarpiais ar biudžetais, o nuokrypis išreiškiamas santykiniais dydžiais, kurie rodo rodiklio pokytį laiko atžvilgiu, jo dinamiką. Ši analizė dažniausiai atliekama lyginant 2 - 5 metų duomenis.
Vertikalioji arba kitaip struktūrinė analizė rodo analizuojamo objekto struktūrą. Ji atliekama kiekvieną finansinės ataskaitos rodiklį lyginant su bendruoju baziniu tos ataskaitos rodikliu, o gautas dydis išreiškiamas procentais.
Horizontaliosios ir vertikalios analizės rezultatai yra pagrindas santykinei analizei atlikti, t.y. skaičiuoti įvairius santykinius rodiklius.
Santykiniai rodikliai ir jų grupavimas
Finansinis santykinis rodiklis paskirtis - teikti įvairiems vartotojams vertingą ir ekonominiams sprendimams priimti reikalingą informaciją. Tačiau ta pati informacija vieniems vartotojams yra vertinga ir svarbi ekonominiams sprendimams priimti, o kitiems ji visiškai nedomina.
Daugelis teoretikų ir praktikų, vartodami finansinės būklės sąvoką, dažnai ją tapatina su pelno ir nuostolio, pajamų, sąnaudų, įsipareigojimų rodikliais. Finansinių ataskaitų rengimo ir pateikimo sistemoje (TAS, 2002, p. S- 19) nurodyta, kad įmonės finansinę būklę apibūdina trys rodikliai: turtas, įsipareigojimai ir nuosavas kapitalas, o veiklos rezultatus - pajamos ir sąnaudos.
Pelningumo rodikliai (Profitability Ratios) - gausi finansinių rodiklių grupė. Vieni populiariausių yra pardavimų, turto ir nuosavybės pelningumo rodikliai. Turto ir nuosavybės pelningumo rodikliai dažnai dar vadinami grąžos rodikliais.
Nuosavo kapitalo pelningumo rodiklis (ROE, Return On Equity) yra populiarus ir kartu lengvai suprantamas bei paskaičiuojamas rodiklis, kuris parodo kiek efektyviai panaudojamas nuosavas įmonės kapitalas (įmonės savininkų investuoti pinigai ir turtas), t.y. kiek kiekvienam įmonės nuosavo kapitalo eurui tenka grynojo pelno. Norint jį suskaičiuoti reikia grynąjį pelną padalinti iš nuosavo kapitalo, šiuos dydžius rasite įmonės pelno (nuostolių) ir balansinėje ataskaitose. Skaičiuojant koeficientą taip pat gali būti imama ir vidutinė periodo nuosavo kapitalo vertė (bet ne vertė ataskaitinio periodo pabaigai).
Kaip ir RAO, taip ROE rodiklis yra svarbus akcininkams, kadangi jo reikšmė parodo investuotų pinigų grąžą. Potencialius investuotojus jis taip pat domina, kadangi jiems tapus akcininkams šis rodiklis rodys ir jų investuotų pinigų grąžą. Priklausomai nuo šalies ekonominės ir finansinės būklės laikoma, kad 10% ir didesnis nuosavo kapitalo pelningumas nėra blogas, o 15% geras. Tačiau vertinant šias reikšmes reikia atsižvelgti kokioje šakoje veikia įmonė, kokia šalies paskolų ir indėlių rinkos būklė. Krizės metu 5% nuosavo kapitalo pelningumo dydis gali būti laikomas geru. Šį rodiklį rekomenduojama nagrinėti kartu su turto pelningumo rodikliu.
ROE skaičiavimo formulė:
Nuosavas kapitalas
Kaip teigiama LR apskaitos instituto parengtame verslo apskaitos standarte, nuosavas kapitalas - tai įmonės turto dalis, likusi iš turto, atėmus įsipareigojimus (Tarptautiniai apskaitos standartai, 2002). Nėra verslo įmonės, kuri neturėtų nuosavo kapitalo. Nuo nuosavo kapitalo dydžio ir jo sudėties priklauso įmonės verslo plėtra, konkurencingumas ir vieta rinkoje, naujos technikos ir technologijų diegimas, gaminamos produkcijos ir teikiamos paslaugų apimtis, kokybė bei daugelis kitų dalykų.
J. Ąžiaus, O. Molienės ir D. Poškaitės (2007) teigimu, nuosavo kapitalo analizė reikalinga tam, kad įmonės savininkai galėtų žinoti tikrąjį šio kapitalo dydį, sudėtį ir struktūrą, jo formavimo teisėtumą ir judėjimo apyvartą. Deja, jo analizei skiriama nepakankamai dėmesio.
Ne mažiau aktualu ištirti turto finansavimo šaltinių proporcijas, nes nuo racionalaus finansavimo šaltinių pasiskirstymo priklauso gera finansinė įmonės būklė.