Turto konfiskavimas mirus kaltinamajam: sąlygos ir aplinkybės

Baudžiamasis procesas yra sudėtingas mechanizmas, kuriame kiekviena detalė turi savo reikšmę. Vienas iš tokių aspektų - turto konfiskavimas, kuris gali būti taikomas ir po kaltinamojo mirties. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kokios sąlygos ir aplinkybės lemia turto konfiskavimą mirus kaltinamajam, remiantis teismų praktika ir baudžiamojo proceso normomis.

Baudžiamasis įsakymas ir jo reikšmė

Baudžiamajame įsakyme privalo būti sprendimas pripažinti kaltinamąjį kaltu, nurodyta skiriamos bausmės rūšis, dydis, taip pat sprendimai dėl turto konfiskavimo, išplėstinio turto konfiskavimo, draudimo naudotis specialia teise, kardomosios priemonės, nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, daiktinių įrodymų likimo, proceso išlaidų atlyginimo.

Dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu prokuroras surašo ne kaltinamąjį aktą, o pareiškimą, kurį kartu su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga perduoda teismui pagal teismingumą. Apie proceso užbaigimą baudžiamuoju įsakymu informuojamas nukentėjusysis, kuris šį prokuroro sprendimą gali skųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Kaltinamojo pritarimas ar nepritarimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu nereikalingas, bet siekiant proceso efektyvumo ir ekonomiškumo paprastai siekiama jį gauti. Prokuroro pareiškime pateikiami kaltinamojo asmens duomenys, trumpai aprašomos jo galimai padarytos nusikalstamos veikos, nurodomi atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas nustatantys baudžiamieji įstatymai, išvardijami duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, nurodoma siūloma bausmės rūšis ir dydis bei išdėstoma dėl to išsakyta kaltinamojo nuomonė.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu teismo neįpareigoja. Byla perduodama nagrinėti teisme, jei jis nustato, kad bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjant teisme. Teismas turi nutraukti baudžiamąjį procesą, jei nustato aplinkybes, dėl kurių procesas negalimas.

Teismo priimtas baudžiamasis įsakymas turi būti įteikiamas kaltinamajam tiesiogiai ir pasirašytinai arba kitu baudžiamojo proceso normų nustatytu būdu. Kaltinamasis gali išreikšti savo nesutikimą dėl paskirtos bausmės, kuri gali būti mažesnė arba didesnė už tą, kurios siekė prokuroras. Tuomet baudžiamasis įsakymas neįsigalioja ir turi būti rengiamas bylos nagrinėjimas teisme, kuris iš esmės vyksta pagal proceso pirmosios instancijos teisme taisykles.

Teismų praktika ir realios bylos

Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, kurioje Panevėžio miesto savivaldybės meras R. M. R., mero patarėja G. M. kaltinami piktnaudžiavimu, išklausytos proceso dalyvių baigiamosios kalbos. Privačiame sektoriuje konsultavimo, viešinimo srityje dirbęs vilnietis M. V., kuris šioje byloje buvo kaltinamas padėjimu piktnaudžiauti, byla nutraukta, kaltinamajam mirus. Sprendimą skelbti teismas numato kitų metu sausį.

Savo baigiamojoje kalboje kaltinamosios ginėja teigė, kad prokurorė savo kaltinimą grindžianti vien tik kriminalinės žvalgybos metu surinktais duomenimis, todėl, anot advokatės, teismas privalės labai atidžiai įvertinti, ar tokiu būdu surinktus duomenis šioje baudžiamojoje byloje apskritai galima pripažinti Baudžiamojo proceso kodekso atitinkamo straipsnio prasme.

Kaltinamosios gynėja teigė esanti įsitikinusi, kad kaltinimas G. M. visiškai nepasitvirtino, todėl, anot advokatės, nesant jokių jos ginamosios kaltės dėl sunkaus nusikaltimo įvykdymo - piktnaudžiavimo tarnyba siekiant R. M. R. asmeninės naudos - įrodymų, kaltinamąją G. M. Pati kaltinamoji sakė galinti dar kartą pakartoti, kad niekada savo darbe nedariusi jokio nusikaltimo, nepiktnaudžiavo tarnyba ir nesiekė asmeninės naudos nei sau, nei merui R. M. R.

Anot kaltinamosios, politinio pasitikėjimo valstybės tarnautoja dirbanti daugiau, kaip 10 metų, nuo 2015 m. - Panevėžio miesto savivaldybėje. G. M. pabrėžė, jog niekada nebuvo gauta jokių nusiskundimų ar įtarimų, kad jos darbinė veikla neatitinkanti profesinių standartų, o elgesys - valstybės tarnautojo etikos reikalavimų ar nepriekaištingos reputacijos dalykų.

Kaip teigė kaltinamojo R. M. R. gynėjas, atsižvelgiant į byloje esančias aplinkybes ir argumentus, jo žodžiais, tik teismui spręsti, ar galima ir, ar yra faktinis teisinis pagrindas remiantis tokiais kaltinimo surinktais duomenimis pripažinti R. M. R. kaltu ir jį nuteisti.

Advokatas teigė esąs įsitikinęs, kad šioje byloje kaltintoja, nusprendusi šią bylą perduoti teismui, neatliko pareigos ir nepateikė teismui neginčijamų ir neabejotinų įrodymų iš skirtingų šaltinių, kadangi, jo žodžiais, tokių įrodymų ir nebuvę, kurie leistų teismui daryti vienareikšmę išvadą, jog R. M. R. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis padarė nusikaltimą - piktnaudžiavo tarnyba. Jis teismo prašė R. M. R.

Tardamas savo paskutinį žodį kaltinamasis R. M. R. sakė , kad visoje šioje istorijoje, jo žodžiais, nėra nei jokio nusikaltimo, nei jokios jo kaltės. Jo manymu, prokurorės kuriama paralelinė realybė netelpa nei į sveiko proto, nei į teisingumo rėmus. R. M. R. sakė tikintis teisingumu, todėl ir prašo būti išteisintas.

Kiek anksčiau išklausyta valstybės kaltinimą byloje palaikančios prokurorės baigiamoji kalba. Savo baigiamojoje kalboje valstybės kaltintoja teigė, jog kaltinamiesiems R. M. R. ir G. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodytos liudytojų parodymais, Kriminalinės žvalgybos atliktų teisėtų veiksmų pateiktais duomenimis, kita byloje esančia medžiaga.

Prokurorė pabrėžė, jog kaltinamieji R. M. R. ir jo patarėja G. M., abu būdami valstybės tarnautojais, telefonu ir susitikimų su M. V. metu, per kelis kartus susitarė su M. V., kad pastarasis atliks Panevėžio gyventojų nuomonės tyrimą, išskirtinai naudingą R. M. R., o vėliau parengs ir rinkiminę mero veiksmų programą. Buvo sutarta, kad M. V. tyrimą atliks viešųjų pirkimų pagrindu, kuriuos laimės to paties M. V. įmonė.

Su M. V. atliktų tyrimo rezultatais, anot valstybės kaltintojos, meras ir jo patarėja buvo supažindinti, juos žinojo. Valstybės kaltintoja pabrėžė, jog R. M. R. ir G. M. tų tyrimų rezultatų, programos niekam nepateikė, kaltinamieji jais galėjo laisvai disponuoti savo nuožiūra. G. M., kaip mero patarėja, asmuo, turintis politinį pasitikėjimą, prokurorės įsitikinimu, negalėjo viena, nesuderinusi su meru, nuspręsti pirkti paslaugas būtent iš M. V. atstovaujamų įmonių.

Prokurorė teigė, jog po neteisėtų susitarimų su R. M. R. mero patarėja G. M. davė nurodymus savivaldybės specialistei organizuoti viešuosius pirkimus būtent iš M. V. atstovaujamos įmonės, nurodė, prieš tai suderinusi su R. M. R. ir M. V., kokia turi būti pirkimo techninė užduotis, pirkimo sąlygos, apimtis ir kaina.

Valstybės kaltintoja pabrėžė, kad nusikalstama veika buvo padaryta bendromis mero, jo patarėjos ir M. V. pastangomis, jų veiksmai papildė vieni kitus, sudarė sąlygas jiems visiems veikti pagal išankstinį susitarimą. Prokurorė pabrėžė, kad R. M. R., G. M. ir M. V. veiksmai buvo nukreipti siekti vieningo rezultato, kažkuriam bendrininkui neįvykdžius savo veiksmų, nusikalstamas sumanymas nebūtų buvęs įgyvendintas.

Akivaizdu, kad tokie aukštas pareigas užimančių savivaldybės tarnautojų veiksmai, kai yra susitariama organizuoti ir vykdyti viešuosius pirkimus, kuriuos laimi iš anksto parinkta įmonė, atstovaujama konkretaus asmens, pažadėjusio teikti paslaugas išskirtinai mero rinkiminei kampanijai, kad meras, „kaip lyderis, pasimatuotų temperatūrą„ prieš artėjančius rinkimus, būtent meras, o ne miestas, kaip tvirtino R. M. R., pažadėjusio teikti tokias paslaugas, išimtinai naudingas merui ir apmokėtas savivaldybės lėšomis, valstybės kaltintojos įsitikinimu, vienareikšmiškai vertinami neigiamai ir tai, anot jos, ypač žlugdo pasitikėjimą savivaldos institucijomis bei pačia valstybe.

Prokurorė pabrėžė, kad R. M. R. bei G. M., būdami įtakingais valstybės tarnautojais, pasinaudodami savo įtaka - - R. M. R. yra savivaldybės vadovas, G. M. - jo patarėja, „dešinioji ranka“, padarė didelės neturtinės žalos, kurią patyrė valstybė. Valstybės kaltintoja sakė, kad šiam nusikalstamam sumanymui realizuoti buvo įtraukta savivaldybės darbuotoja A. S. ir jai per G. M. buvo duodami neteisėti nurodymai dėl viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo.

Valstybės kaltintojos teigimu, abu kaltinamieji suvokė, kad jie tyčia, pažeisdami įstatymus, atlieka neteisėtus jau aptartus veiksmus, kryptingai siekė tų veiksmų rezultato. Pasak prokurorės, jie suvokė savo veiksmus, kaip priešingus valstybės tarnybos interesams, suvokė, kas pasinaudoja tarnybine padėtimi, atlikdami neteisėtus veiksmus. Valstybės kaltintojos teigimu, kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinanti - nusikalstamą veiką jie padarė bendrininkų grupe.

Tarp tokių priemonių - turto konfiskavimas. Uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Šiuo atveju, anot valstybės kaltintojos, toks rezultatas būtų - neteisėtai, už savivaldybės pinigus gauti Gyventojų nuomonės tyrimas ir veiksmų programa, skirta rinkimams. Prokurorė teismo prašė R. M. R. ir G. M.

Byloje apklausti visi proceso dalyviai, tarp kurių ir abu kaltinamieji. Mero apklausai prireikė iš viso dviejų teismo posėdžių. Kaltinamasis savo kaltę toliau neigė.

Kaltinamojo R. M. R. apklausa pradėta dar gegužę. Iš pradžių buvo išklausyti atitinkami slaptai įrašyti pokalbiai, po to meras atsakinėjo į valstybės kaltintojos, kitų teismo proceso dalyvių užduotus klausimus. Kaltinamasis kai kurių pokalbių detalių pakomentuoti negalėjo, nes jų tiesiog neprisiminė. Tačiau pabrėžė, kad šiuose pokalbiuose jis jokio kriminalo neįžvelgia, anot kaltinamojo, įvairiuose pasitarimuose jis visada akcentuodavęs, kad už savivaldybės lėšas perkamos paslaugos negali turėti nieko bendra su asmenine politine veikla.

Prokurorės kai kuriuos teiginius, jos užduodamus klausimus R. M. R. pavadino interpretacijų konstravimu. Gegužės mėnesio pradžioje, kai buvo pradėta mero R. M. R. apklausa, prieš atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis teismui teigė galįs tik patvirtinti anksčiau duotus savo parodymus - savo kaltės nepripažįsta, kaip valstybės tarnautojas jokių veikų, kurios jam inkriminuojamos šioje baudžiamojoje byloje, nepadarė, dėl jo veiklos nei valstybė, nei Panevėžio miesto savivaldybė nuostolių nepatyrė.

Pasak kaltinamojo, priešingai, dabar miesto gyvenime vyksta daug teigiamų pokyčių. Į valstybės kaltinimą byloje palaikančios prokurorės klausimą apie jo ir patarėjos G. M. santykius, meras atsakė, jog tie santykiai esantys tarnybiniai, o M. V. ir jį sieję tik dalykiniai santykiai. Prokurorė R. M. R. klausė, koks buvęs jo vaidmuo miesto savivaldybei organizuojant viešuosius pirkimus? Kaltinamasis atsakė, jog jis viešųjų pirkimų neorganizuoja, tam esantys atitinkami savivaldybės skyriai, asmenys.

Valstybės kaltintoja R. M. R. klausė, kaip jo kabinete atsidūrė su viešaisiais pirkimais susiję dokumentai, kurie buvo rasti atliekant kratą? Atsakydamas į pateiktą klausimą, kaltinamasis teigė manantis, jog juos galėjo palikti kuris nors iš viešųjų pirkimų darbuotojų, tačiau patikslino, jog pats tokių dokumentų neprašęs. Meras tvirtino, jog ir jokių nurodymų, susijusių su viešaisiais pirkimais, tiesiogiai niekam nedavęs.

Prokurorės paklaustas, ar R. M. R. kabinete buvo kalbama apie viešuosius pirkimus, meras atsakė, kad jo kabinete vyksta įvairių pokalbių. R. M. R. teismui tvirtino, jog M. V. pateikti pasiūlymai dėl strateginės komunikacijos buvo patrauklūs ir vertingi, todėl jie ir buvę pasirinkti. Prokurorė kaltinamojo klausė, kodėl viešajame pirkime nebuvo daugiau dalyvių? R. M. R. atsakė, kad vykdydami mažos vertės pirkimą įstatymų savivaldybė nepažeidė. R. M. R. neneigė, jog viename iš pokalbių M. V.

Pirmoji iš kaltinamųjų byloje parodymus davė Panevėžio mero patarėja G. M., išklausyti jos parodymų teismui prireikė trijų posėdžių. Duodama teismui parodymus, kaltinamoji sakė, jog savo kaltės nepripažįsta, anot jos, nieko savo naudai nedariusi, visi darbai buvę atlikti savivaldybės naudai. G. M. negalėjo prisiminti visų įvykio detalių, todėl nenorėdama suklysti atsakydama į užduodamus klausimus kartu su gynėju prašė iš pradžių išklausyti vaizdo, garso įrašus.

Kaltinamosios apklausa vyko numatyta tvarka: iš pradžių buvo išklausomi kaltinamųjų pokalbių garso įrašai, po to kaltinamajai užduodami klausimai. Toks procesas pareikalavo daugiau laiko, todėl kaltinamosios apklausai prireikė daugiau posėdžių. Po kiekvieno išklausyto slaptai įrašyto pokalbio epizodo prokurorė kaltinamajai G. M. pateikė klausimų, tačiau ne kiekvienu atveju G. M. galėjo pateikti savo paaiškinimus, kaltinamoji teigė, jog neprisimena gautų dokumentų turinio. G. M.

Bylos duomenimis, Panevėžio meras, talkinant patarėjai, galbūt davė neteisėtus nurodymus miesto savivaldybės administracijos tarnautojams. Įtariama, taip buvo siekiama, kad organizuojamų viešinimo ir komunikacijos srities viešųjų pirkimų konkursų, organizuojamų savivaldybės, laimėtoja taptų su M. V. susijusi įmonė. Taip pat gali būti, jog su šiuo asmeniu iš anksto buvo suderintos paslaugų kainos, perkamų paslaugų apimtys, kitos detalės.

Baudžiamoji byla, kurioje ikiteisminį tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos, prokuratūros pareigūnai, Šiaulių apygardos teisme pradėta nagrinėti 2019 metų vasarą.

Ši byla iliustruoja, kaip sudėtingos gali būti teisinės procedūros, ypač kai įvyksta kaltinamojo mirtis. Nors byla M. V. atžvilgiu nutraukta, klausimas dėl turto konfiskavimo gali būti sprendžiamas atsižvelgiant į jo veiksmus ir gautą naudą.

Turto konfiskavimo sąlygos

Turto konfiskavimas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonių, kuri gali būti taikoma asmeniui, pripažintam kaltu padarius nusikalstamą veiką. Tačiau, kai kaltinamasis miršta, procesas tampa sudėtingesnis. Pagrindinės sąlygos, kurios turi būti įvertintos:

• Ar kaltinamasis buvo pripažintas kaltu iki mirties?
• Ar nusikalstama veika, dėl kurios buvo pradėtas procesas, yra susijusi su turtine nauda?
• Ar yra įrodymų, kad turtas, kuris turėtų būti konfiskuotas, yra gautas iš nusikalstamos veiklos?

Jei visos šios sąlygos yra įvykdytos, teismas gali priimti sprendimą dėl turto konfiskavimo, net jei kaltinamasis jau yra miręs. Svarbu paminėti, kad kiekvienas atvejis yra individualus ir reikalauja atidaus įvertinimo.

tags: #turto #konfiskavimas #mirus #kaltinamajam