Šiame straipsnyje apžvelgsime turto konfiskavimo klausimus, susijusius su BK 260 straipsniu, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir teisininkų komentarais. Dėmesys bus skiriamas narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo bei platinimo aspektams.
BK 260 straipsnio esmė ir taikymas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) priminė psichotropinių medžiagų laikymo (BK 260 str.) sampratą, pabrėždamas, kad aiškinant BK 260 straipsnyje uždraustų veikų, kuriomis neteisėtai disponuojama narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turinį, vadovaujamasi ne disponavimo, valdymo, kaip daiktinių teisių, samprata civilinėje teisėje, bet baudžiamąja teise.
Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tiesiogine tyčia, t. y. kai asmuo, darydamas šią nusikalstamą veiką, suvokė pavojingą jos pobūdį ir norėjo taip veikti.
Pagal teismų praktiką taikant BK 260 straipsnį kaltininkui pakanka suvokti, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat apie jų kiekį bent bendrais bruožais; nebūtina įrodyti, kad kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentraciją.
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 260 straipsnį taikoma už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Svarbu, kad kaltininkas suvoktų, jog jo veiksmai susiję su tokiomis medžiagomis, ir kad jis suvoktų bent apytikslį jų kiekį. Tikslus kiekio ar koncentracijos žinojimas nėra būtinas.
BK 260 straipsnio 3 dalyje apibrėžta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, kuriai konstatuoti pakanka, kad kaltininkas suvoktų, jog medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, o jų kiekį suvoktų bent bendrais bruožais; nebūtina įrodyti, kad kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentraciją.
Pagal BK 260 straipsnio 3 dalies dispoziciją narkotinės ar psichotropinės medžiagos platinimo tikslas nesudaro įrodinėjimo dalyko, pakanka nustatyti, kad kaltininkas platino narkotines medžiagas.
EVERY DRUG POLICY EXPLAINED IN 1 MINUTES
Turto konfiskavimas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šią savaitę dėmesį skyrė šiems svarbiausiems materialiosios baudžiamosios teisės klausimams: (b.) plačiau aptarė kai kuriuos turto, kurį iš bendrai padarytos nusikalstamos veikos gavo bendrininkai, konfiskavimo (BK 72 str. 5 d.) principus (ir materialiuosius teisinius, ir procesinius).
Nagrinėjamoje byloje svarbu ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę D. J., parinko laisvės atėmimo bausmei artimą bausmės rūšį - areštą.
Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas byloje konfiskuoti 80 Lt (23 Eur) yra teisingas, atitinka įstatymo reikalavimus (BK 72 straipsnio 1, 2 dalys).
Tam kad būtų konfiskuoti visi prokuroro reikalaujami pinigai, teismai turėjo nustatyti, kad visi šie pinigai (387,30 Lt (112 Eur) gauti iš nusikalstamos veikos, kaip jos rezultatas, tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai nenustatė, kad likusi pinigų dalis rasta pas D. J. namuose būtų buvusi gauta iš nusikalstamų veikų, už kurias jis teisiamas, todėl nėra ir teisinio pagrindo visų pinigų, rastų pas D. J. namuose, konfiskavimui.
Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje konfiskavimo pagrindu buvo nurodytas negaliojantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktas, nes tokia įstatymo redakcija galiojo iki 2010 m. gruodžio 11 d.
Nuteistajam D. J. pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskyrė 80 parų arešto bausmę. Apeliacinės instancijos teismas tokiam sprendimui pritarė.
Kasacinės nutarties analizė
Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį: D. J. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirti trejų metų laisvės atėmimo bausmę. Iš D. J. konfiskuoti 387,30 Lt (112 Eur), kaip nusikalstamos veikos rezultatą.
Prokuroras nesutinka, kad grindžiant BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą, turėtų būti vertinama aplinkybė, jog narkotinių medžiagų kiekis tik nežymiai viršijo nedidelio kiekio ribą. Prokuroras pažymi, jog teismo argumentas, kad turėtos medžiagos yra nelabai pavojingos žmogaus organizmui, kai kuriose valstybėse net legalios, yra negalimas.
Kanapės lapas
Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį ne išimtiniais atvejais, yra formuojamos nebaudžiamumo tendencijos, D. J. jau yra teistas už tokios pačios rūšies nusikalstamą veiką (BK 259 straipsnio 1 dalis), dabar padarė dar vieną analogišką ir kitą sunkesnę veiką.
Prokuroro pastabos dėl prieštaringo nuosprendžio turinio yra teisingos. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad teismas iš tiesų nurodė, jog pritaria prokuroro reikalavimui dėl 387,30 Lt (112 Eur) konfiskavimo, tačiau vėliau nutartyje išdėstė motyvus, kuriais iš esmės pritarė pirmosios instancijos teismo sprendimui dėl 80 Lt (23 Eur) konfiskavimo, patvirtino, kad byloje nustatyta, jog už narkotinių medžiagų pardavimą D. J. gavo 80 Lt (23 Eur), kitokių faktinių aplinkybių dėl to nenustatė.
Remiantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, iš D. J. konfiskuoti 80 Lt (23 Eur) kaip nusikalstamos veikos rezultatą. Tokį sprendimą priėmė ir pirmosios, ir apeliacinės instancijos teismai.
Teismų argumentacija
Teismai nagrinėjamoje byloje BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą pagrindė nedideliu veikos ir asmenybės pavojingumu, t. y. teismai akcentavo, kad padaryta veika nepasižymi didesniu mastu, nuteistasis yra jauno amžiaus, dirba, apibūdinamas teigiamai.
Pažymėtina, kad spendžiant klausimą dėl to, ar paskirta bausmė atitinka teisingumo principą, turi būti įvertinami bylos duomenys, apibūdinantys tiek kaltininko padarytą nusikalstamą veiką, tiek kaltininko asmenybę.
Nagrinėjamoje byloje atkreiptinas dėmesys į narkotinės medžiagos platinimo aplinkybes ir nuteistojo asmenybę. Pažymėtina, kad įsigydamas narkotines medžiagas D. J. neturėjo tikslo jų platinti, jas įsigijo sau vartoti, o platinimas pasireiškė tuo, kad A. M., savo iniciatyva pasiėmęs dalį narkotinių medžiagų, vėliau padėjo už jas pinigus, o kitam asmeniui dalis medžiagų buvo parduota.
Nors prokuroras skunde akcentuoja, kad teismai nukrypo nuo teismų praktikos, nes nenurodė nė vienos išimtinės aplinkybės, kuri būtų pagrindas BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui, tačiau pažymėtina, kad teismų praktikoje, nepaneigiant reikalavimo dėl išimtinės aplinkybės konstatavimo skiriant švelnesnę bausmę, yra bylų, kuriose sprendžiant bausmės paskyrimo klausimą narkotinių medžiagų platinimo atvejais (BK 260 straipsnio 1 dalis) teismai, įvertinę veikos ir asmenybės mažesnį pavojingumą liudijančių aplinkybių visumą, taiko BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskiria švelnesnę negu įstatyme numatytą bausmę, net ir neišskyrę vienos ar kelių išimtinių aplinkybių atskirai, bet įvertinę aplinkybių, svarbių bausmės skyrimui, visumą, kuri leidžia daryti išvadą apie tai, kad laisvės atėmimo bausmė konkrečioje situacijoje prieštarautų teisingumo principui.
Lietuvos teismų sistema
Išvados
Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad D. J. paskirta bausmė atitinka teisingumo principą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad abiejų instancijų teismai neteisingai vertino padarytos veikos pavojingumą bei nuteistojo asmenybę ir kad bausmės tikslai D. J. atžvilgiu nebus pasiekti. Prokuroras skunde nurodo, kadapeliacinės instancijos teismo nutarties rezoliucinėje dalyje nuspręsta pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl BK 72 straipsnio taikymo, tačiau faktiškai nuosprendis liko nepakeistas, nes buvo nuspręstą konfiskuoti tuos pačius 80 Lt (23 Eur), nors prokuroras skunde prašė konfiskuoti 387,30 Lt (112 Eur). Taigi nors prokuroras kelia klausimą dėl esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo, tačiau prašydamas konfiskuoti visą (t. y. 387,30 Lt (112 Eur) pinigų sumą, iš esmės kelia ir BK 72 straipsnio taikymo klausimą.
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 10 d. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 10 d. nutarties dalį, kuria pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nuosprendis ir konfiskuoti D. J. Kitą Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 10 d.