Turto Konfiskavimo Taikymo Sąlygos Lietuvoje

Turto konfiskavimas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonių, kurios taikymas Lietuvoje nuolat kinta ir tobulėja. Ši priemonė skirta užtikrinti, kad nusikalstamos veikos nebūtų naudingos ir kad neteisėtai įgytas turtas būtų atimtas iš nusikaltėlių.

Turto Konfiskavimo Samprata ir Raida

Magistro baigiamojo darbo tikslas - analizuoti turto konfiskavimą, kaip baudžiamojo poveikio priemonės paskirtį ir skyrimo ypatumus, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu. Pirmasis darbo skyrius yra teorinis ir nagrinėjamas turto konfiskavimo atsiradimas, kaip viena ir tinkamiausia priemonė kovojant su organizuotu nusikalstamumu bei korupcija.

Turto konfiskavimo samprata bei teisinė prigimtis baudžiamojoje teisėje suvokiama nevienodai. Skirtumai kylantys apibūdinant turto konfiskavimą atsiranda iš įvairių turto konfiskavimo taikymo sąlygų, kurios yra nevienodos pasaulio valstybėse. Tarptautiniu lygiu suvokta, kad tradicinės bausmės, tokios kaip laisvės atėmimas bei baudos nepakanka, jog situacija pasikeistų.

Svarbią vietą jose užima turto konfiskavimo instituto įtvirtinimas, kuris leidžia pasiekti konceptualų ašies sankcijos tikslą, kad niekam neapsimokėtų daryti nusikalstamos veikos, o jei tokios veikos ir būtų padarytos, kad būtų už tai tinkamai atsakyta.

Analizuojant Lietuvos Respublikos baudžiamojo įstatymo raidą matyti, kad Lietuvoje turto konfiskavimo teisinė samprata taipogi kito. Lietuvai buvus Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungoje galiojo 1961 metų Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos baudžiamasis kodeksas (toliau LTSR BK), kurio 22 str. buvo įtvirtinta, kad turto konfiskavimas yra viena iš bausmės rūšių. Pagal pradinę LTSR BK redakciją tai buvo priverstinis neatlygintinas paėmimas valstybės nuosavybėn viso arba dalies turto, kuris yra asmeninė nuteistojo nuosavybė. LTSR BK 35 str., kuriame ir buvo įtvirtinta aši s sąvoka, nieko daugiau apart to, kad turto konfiskavimas skiriamas tik už valstybinius ir sunkius savanaudiškus nusikaltimus, nenurodė.

Turto Konfiskavimas kaip Papildoma Bausmė

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) pakeitime, kuris įsigaliojo nuo 1995 m. sausio 1 dienos, turto konfiskavimas įvardintas kaip papildoma bausmė, teismo privalomai skiriama už sunkius savanaudiškus nusikaltimus. Papildoma bausmė buvo pašalinta iš BK specialiosios dalies normų ir aprašoma tik bendrojoje dalyje.

Lietuvos Respublikos Kontitucinis Teismas (toliau - Konstitucinis Teismas) savo 1993-12-13 nutarime konstatavo, kad papildomos bausmės paskirtis yra labiau individualizuoti bausmę, išplėsti jos taikymo ribas užtikrinant poveikio nusikaltėliui pasirinktinumą, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį ir laipsnį, kaltininko asmenybę.

Siekiant bausmės individualizavimo ir turto konfiskavimo išplėtimo galimybės, Seimas minėtu pakeitimu pašalino turto konfiskavimo bausmę iš BK specialiosios dalies sankcijų.

Turto Konfiskavimo Taikymo Ypatumai

2010 m. gruodžio 2 d. Seimas priėmė Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis nutarta patikslinti turto konfiskavimo reglamentavimą ir įtvirtinti išplėstinio turo konfiskavimo galimybę. Pagal priimtas Baudžiamojo kodekso pataisas kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalės būti konfiskuojamas visais atvejais.

Konfiskuotinas Turtas, Priklausantis Kitam Asmeniui

Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas bus konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio Kodekso uždraustos veikos padarymą. Turtas bus konfiskuojamas jeigu: perduodamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, kaltininkas žinojo arba galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio Kodekso uždraustai veikai daryti.

Taip pat tokiu atveju, kai turtas buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui arba buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų akcijų, yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai.

Išplėstinis Turto Konfiskavimas

Teisės akte taip pat įtvirtinama išplėstinio turto konfiskavimo sąvoka. Jame nustatyta, kad išplėstinis turto konfiskavimas yra kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu.

Išplėstinis turto konfiskavimas bus taikomas, kai yra visos šios sąlygos:

• Kaltininkas pripažintas padaręs apysunkį, sunkų arba labai sunkų tyčinį nusikaltimą, iš kurio jis turėjo ar galėjo turėti turtinės naudos;
• Kaltininkas turi šio Kodekso uždraustos veikos padarymo metu, po jos padarymo arba per penkerius metus iki jos padarymo įgyto turto, kurio vertė neatitinka jo teisėtų pajamų, ir šis skirtumas viršija 250 MGL dydžio sumą, arba per šiame punkte nurodytą laikotarpį kitiems asmenims yra perleidęs tokio turto;
• Baudžiamojo proceso metu kaltininkas nepagrindžia šio turto įsigijimo teisėtumo.

Atsakomybė už Neteisėtą Praturtėjimą

Seimas taip pat Kodekse įtvirtino baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą praturtėjimą. Pagal priimtas pataisas tam, kuris turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, grės bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Pagrindiniai Turto Konfiskavimo Aspektai Lietuvoje

Apibendrinant, turto konfiskavimo institutas Lietuvoje nuolat tobulėja, siekiant efektyviau kovoti su nusikalstamumu ir užtikrinti, kad nusikalstamos veikos nebūtų finansiškai naudingos. Naujos pataisos ir įtvirtintos sąvokos leidžia valstybei veiksmingiau atimti neteisėtai įgytą turtą ir užkirsti kelią neteisėtam praturtėjimui.

Turto Konfiskavimas Administracinių Nusižengimų Kontekste

Už tam tikrus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, administracinių nusižengimų kodekse (toliau - ANK) yra numatyta administracinio poveikio priemonė - automobilio konfiskavimas. Administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos ANK 27 straipsnyje numatytos administracinio poveikio priemonės, viena iš jų - turto konfiskavimas.

ANK 29 str. 4 d. Pavyzdžiui, asmuo nepakluso teisėtam pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Už šį pažeidimą gali būti skiriamas automobilio konfiskavimas.

Taip pat automobilio konfiskavimas numatytas už:

• TP vairavimas, kai tai daro neblaivus (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba vengęs neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo, arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojęs iki patikrinimo vairuotojas, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šioje dalyje (t.y.427 str.), ANK 420 str.
• 420 str. 3 d.
• 420 str. 4 d.
• 422 str. - TP vairavimas apsvaigusiam nuo alkoholio (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo psichiką veikiančių medžiagų, ar vengti neblaivumo patikrinimo, ar alkoholio/psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo.
• 423 str. 3 d.

ANK 40 straipsnyje įtvirtintas administracinio nusižengimo pakartotinumo institutas, kuris reiškia, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per vienerius metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padarė tame pačiame ANK straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai.

Dažniausiai Užduodami Klausimai

Jei man inkriminuojamame straipsnyje nurodyta, kad gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, tai man ir konfiskuos automobilį?

Tuo atveju, jeigu pagal sankciją yra privalomas automobilio konfiskavimas, vienareikšmiai nereiškia, kad jį ir konfiskuos. Galima policijos (teismo) argumentuotai prašyti nekonfiskuoti automobilio.

Nusižengimą padariau ne su savo automobiliu. Jeigu administracinį nusižengimą padarė ne automobilio savininkas, o automobilio savininko draugas, giminaitis, įmonės darbuotojas ir pan. tai ar teisinga yra konfiskuoti ne pažeidėjo automobilį?

Vadovaujantis ANK 29 straipsniu, konfiskuotas gali būti tik pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis daiktas, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus. Pirmoji ir bene pagridinė sąlyga. Teismų praktikoje yra pažymima, kad transporto priemonių savininkai, perduodami naudotis automobiliu kitiems asmenims, prisiima riziką, kad jis gali būti apgadintas, juo gali būti sukeliamas eismo įvykis, padaromas administracinis nusižengimas ar net nusikalstama veika, t. y. Būtina iš anksto pasiruošti bylai (paaiškinimams dėl automobilio paėmimo (perdavimo) aplinkybių).

Iš manęs pavogė automobilį ir su juo buvo padarytas nusižengimas, už kurį dabar gresia mano automobilio konfiskavimas.

Konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Nors ANK nenumatyta galimybė išieškoti ne visą, o dalį transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos, tačiau tokią praktiką formuoja aukštesni teismai, pabrėždami, jog tokia priemonė gali būti taikoma, jei bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad visos transporto priemonės vertės išieškojimas iš pažeidėjo neatitiktų proporcingumo principo.

Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, vertinamos visos reikšmingos aplinkybės, t. y. Dažniausiai, jeigu automobilis priklauso pažeidėjui, tai jis ir yra konfiskuojamas, o ne automobilio vertę atititinkanti pinigų suma.

Turto kaip administracinio nusižengimo padarymo priemonės konfiskavimo tikslas - atimti pažeidėjui galimybę dar kartą jį panaudoti neteisėtiems tikslams, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Jeigu turto natūra konfiskavimas, kaip viena iš griežčiausių administracinių poveikio priemonių, sukelia neproporcingas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ar jo artimiesiems, jis yra netikslingas, nes tokia administracinio poveikio priemonė nepadeda pasiekti administracinės nuobaudos paskirties, t. y. Taikant ANK 29 straipsnio 5 dalies nuostatas, t.

Vienas iš civilinio turto konfiskavimo instituto tikslų yra pašalinti pranašumą, kurį įgyja asmuo, nusikalstamu būdu įgijęs tam tikrą turtinę naudą. Tokiu būdu prevenciškai galima užkirsti kelią kitų nusikaltimų darymui, kad nusikaltimai neapsimokėtų. Tačiau civilinio proceso metu asmens kaltumo dėl nusikaltimo padarymo klausimas nėra sprendžiamas.

Civilinio turto konfiskavimo procedūra pradedama, kai baudžiamajame procese prokurorui priėmus galutinį procesinį sprendimą ar įsiteisėjus galutiniam teismo sprendimui išlieka įstatyme numatyti civilinio turto konfiskavimo pagrindai.

Dar Civilinio turto konfiskavimo įstatymo priėmimo metu visuomenėje kilo diskusijos ir abejonės, ar įstatymo nuostatos nesudaro pagrindo valstybei konfiskuoti turtą, kuris, nors ir neatitinka asmens teisėtų pajamų, tačiau nėra įgytas visuomenei pavojingu, nusikalstamu būdu.

Civilinio Turto Konfiskavimo Įstatymas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pradeda formuoti teismų praktiką dėl civilinio turto konfiskavimo bylų nagrinėjimo, pagal kurią pašalinamos galimybės netinkamai aiškinti ir taikyti Civilinio turto konfiskavimo įstatymą.

Apibrėžtos sąlygos

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad viešąjį interesą ginančiam prokurorui civilinio turto konfiskavimo byloje tenka pareiga įrodyti ne tik turto valdymo nuosavybės teise faktą, jo vertę ir Civilinio turto konfiskavimo įstatyme įtvirtintos prezumpcijos, kad turtas nėra gautas teisėtu būdu, sąlygas, bet ir prašomo konfiskuoti turto ryšį su neteisėta (galima nusikalstama) veikla.

Tokį išaiškinimą kasacinis teismas priėmė atsižvelgdamas į Civilinio turto konfiskavimo įstatymo tikslą - organizuoto nusikalstamumo, korupcijos ir savanaudiškų nusikaltimų prevencija, kuriam pasiekti valstybė ir taiko tokią asmens nuosavybės ribojimo priemonę - turto konfiskavimą.

Taip pat kasacinis teismas rėmėsi ir aktualia Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, kurioje suformuluotas reikalavimas turto konfiskavimo procese įrodyti priežastinį ryšį tarp konfiskuotino turto ir neteisėtos (nusikalstamos) veiklos, tokiu būdu išlaikant pagrįstą proporcingumą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų.

Kada taikomas įstatymas?

Civilinio turto konfiskavimo įstatyme numatyta, kad civilinio turto konfiskavimo procedūra gali būti pradėta tik tais atvejais, kai bent viena iš šio įstatymo numatytų civilinio turto konfiskavimo sąlygų atsirado ne anksčiau kaip įsigaliojus šiam įstatymui (įstatymas įsigaliojo nuo 2020 m. vidurio).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas spręsdamas klausimą dėl įstatymo taikymo, kai ikiteisminis tyrimas asmens atžvilgiu buvo pradėtas iki civilinio turto konfiskavimo įstatymo įsigaliojimo, o nutrauktas - jau galiojant įstatymui, motyvavo, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimas yra viena iš civilinio turto konfiskavimo taikymo sąlygų ir jos atsiradimas po civilinio turto konfiskavimo įstatymo įsigaliojimo atitinka įstatymo taikymo kriterijus.

Civilinio turto konfiskavimas gali būti taikomas turtui, kuris įsigytas po 2010 m. gruodžio vidurio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat išaiškino, kad įstatymas, nustačius tam tikrų sąlygų visumą, gali būti taikomas ir sprendžiant turto, įsigyto dar iki įstatymo įsigaliojimo, konfiskavimo klausimus, o jo taikymas yra suderinamas su pamatiniais teisės principais.

Tokia teismo išvada pagrįsta motyvacija, kad reikalavimas pagrįsti įgyto turto teisėtą kilmę buvo įtvirtintas dar iki įsigaliojant civilinio turto konfiskavimo įstatymui - nuo 2010 m. Lietuvoje galioja išplėstinio turto konfiskavimas baudžiamajame procese.

Visgi, manytina, kad praktikoje gali susiklostyti tokių situacijų, kai asmenys negalėtų pagrįsti turto įsigijimui panaudotų pajamų teisėtumo vien dėl to, kad tokių įrodymų neišsaugojo, nesurinko pajamų įgijimo metu.

Civilinio turto konfiskavimo įstatyme nustatyta tvarka įgaliotoms institucijoms atliekant turto tyrimą, tiriamas ne ilgesnis kaip 10 metų laikotarpis iki šio turto įsigijimo. Jeigu turtas buvo įgytas už pajamas, gautas iki šio laikotarpio, tuomet pats asmuo turi pateikti informaciją, pagrindžiančią šio turto teisėtumą.

Tikėtina, kad už anksčiau gautas pajamas įsigiję turtą asmenys nėra sukaupę ir išsaugoję visas savo pajamas ir turto įgijimą pagrindžiančius dokumentus. Tačiau atsižvelgiant į naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, kad siekiant konfiskuoti turtą Civilinio turto konfiskavimo įstatymo tvarka, būtina nustatyti ryšį su neteisėta (nusikalstama) veikla, turto konfiskavimo procedūra neturėtų būti pradėta prieš asmenis, kurie su nusikalstamom veikomis niekaip nesusiję, net jeigu tokie asmenys neturi išsisaugoję visų turto įgijimą teisėtomis pajamomis pagrindžiančių įrodymų.

tags: #turto #konfiskavimo #taikymas