COVID-19 pandemijos sukeltas neapibrėžtumas ir tikriausiai kelerius metus užsitęsianti sunki ekonominė situacija verčia prisiminti per 2008 metus išmoktas pamokas. Ekonomikos nuosmukio vargu ar galima išvengti, tačiau tinkamai įvertinus, numatant ir operatyviai valdant su nuosmukiu susijusią riziką, galima bandyti ją suvaldyti arba bent jau minimizuoti.
Likvidumo lygiai (Šaltinis: LB.lt)
Turto Apsaugos Planavimas
Turto apsaugos planavimą plačiai galima apibūdinti kaip teisinius metodus ir finansines priemones, skirtas sumažinti teisines rizikas dėl juridinių ar fizinių asmenų nuosavybės teise valdomo finansinio, nekilnojamojo ar kitokio turto. Praktikoje dažnai turto apsaugos planavimo sąvoka yra susiaurinama ir apibūdinama kaip turto organizavimo būdas, kurio metu yra sumažinamas turtas (jo bendra vertė), siekiant sumažinti galimas teisines rizikas dėl potencialų kreditorių reikalavimų. Vis dėlto siauras apibūdinimas nėra visiškai tikslus, o kartais net yra sutapatinamas su neteisėtais veiksmais, pavyzdžiui, turto slėpimu, mokesčių vengimu, nelegaliu skolų išvengimo būdu ir pan.
Turto apsaugos planavimas yra susijęs su vertingiausio turto apsauga, siekiant sumažinti jam potencialią kitų asmenų keliamą riziką. Todėl planuojant turto apsaugą bei sprendžiant dėl tinkamiausių teisinių priemonių siekiamam tikslui pasiekti, reikia atsižvelgti ne tik į turto vertę, bet ir į valdomo turto struktūrą. Nėra vieno turto apsaugos plano, kuris būtų tinkamas visiems. Turto apsaugos struktūra - tai teisinė struktūra, kurios pagrindu valdomas turtas yra atskiriamas nuo nuosavybės teisės ar tiesioginės turto kontrolės ar tiesioginio savininko. Tokių struktūrų būna įvairių: nuo (i) paprastų, kai užtenka perkelti turto nuosavybės teisę kitam teisinį statusą turinčiam asmeniui, iki (ii) kompleksinių, kuomet yra pasitelkiami ne tik teisiniai įrankiai, bet ir finansinės priemonės, reorganizavimo procedūros, įvairios verslo formos bei skirtingos teisinės jurisdikcijos.
Turto Apsaugos Struktūrų Priežastys
Yra daugybė priežasčių, kodėl fizinis ar juridinis asmuo siekia pasinaudoti ar sudaryti turto apsaugos struktūras. Poreikis gali būti nulemtas įvairių finansinių, teisinių, mokestinių ar kitokių priežasčių.
- Apsisaugojimas nuo bankroto rizikos.
- Turto ir investicijų portfelio diversifikavimas.
- Likvidaus turto atskyrimas nuo nelikvidaus, toksinis turtas (toxic assets).
- Veiklos finansavimui reikalingas užtikrinimas.
- Vykdomos veiklos rizikos optimizavimas.
Likvidumas: Esminiai Aspektai
Likvidumas yra viena iš pagrindinių finansų sąvokų, kurią turite suprasti. Likvidus turtas - tai toks, kurį galima greitai parduoti už teisingą rinkos kainą. Kitaip tariant, tai galimybė greitai ir su minimaliais nuostoliais turtą paversti grynaisiais pinigais, kai pirkimo-pardavimo sandorio kaštai yra nedideli arba jų nėra.
Be to, likvidumą galima apibūdinti ir kaip galimybę turimą turtą paversti kitu turtu ar kitomis prekėmis ir paslaugomis. Pavyzdžiui, tarkime, kad gyventojas Jonas turi butą, kurį, prisireikus piniginių lėšų, nusprendė parduoti.
Trumpai, likvidumas finansuose gali būti suprantamas dvejopai: (1) "rinkos likvidumas" ar (2) įmonės "finansinis likvidumas".
Rinkos Likvidumas
Tačiau mažų rinkų (kaip Lietuvos) akcijos gali būti nelabai likvidžios. Pagreitintas jų pardavimas gali įtakoti papildomus nuostolius. Mažėjantis likvidumas didina investicijos riziką (neatsižvelgiant į kitus faktorius). Akcijų likvidumą paprastai galima įvertinti atsižvelgiant į vidutinį per dieną suprekiaujamų akcijų skaičių bei įprastinį kainų skirtumą tarp paklausos ir pasiūlos.
Finansinis Likvidumas
(2) Finansinis likvidumas - tai įmonės savybė, parodanti įmonės galimybes įvykdyti trumpalaikius įsipareigojimus. Finansinis likvidumas nėra įmonės bendras finansinis pajėgumas, ir jis nematuoja mokumo rizikos, dėl to įmonės mokumas ir likvidumas yra skirtingi dalykai.
Likvidusis turtas - tai įmonės turtas, kurį galima greitai ir su mažiausia vertės praradimo rizika (be nuostolių arba su labai mažais nuostoliais) paversti grynaisiais pinigais. Grynieji pinigai laikomi pačiu likvidžiausiu turtu, nes jais galima iš karto atsiskaityti.
Nelikvidžiu arba mažai likvidžiu turtu laikoma nematerialusis turtas (įsigytos teisės, licencijos, prestižas ir kita), žemė, pastatai, įranga ir kitas ilgalaikis turtas, kuriam parduoti reikia nemažai laiko. Nekilnojamas turtas (NT) ir automobiliai yra mažiau likvidūs aktyvai.
Likvidumas Investuotojui
Likvidumas investuotojui suteikia lankstumo. Jei rinka krenta ir reikia greitai parduoti vertybinius popierius, likvidūs aktyvai leis tai padaryti be didelių nuostolių. Todėl planuojant investicijas būtina vertinti ne tik, kiek galima uždirbti, bet ir kaip lengvai prireikus tą investiciją bus galima paversti pinigais.
Nors investuotojai dažnai daugiausia dėmesio skiria grąžai, likvidumas yra ne mažiau svarbus kriterijus.
Be to, likvidumas tiesiogiai susijęs su rizika. Jei instrumentas itin likvidus, juo prekiauja milijonai žmonių kiekvieną dieną, tai tokią apyvartą pajudinti yra itin sudėtinga, kaina išlieka labiau stabili. Visgi, jei akcija prekiaujama vos vieno kito žmogaus, tai tas vienas kitas žmogus ir gali judinti visą rinką.
Investuotojui viena svarbiausių grėsmių - likvidumo rizika. Ji atsiranda, kai aktyvo negalima greitai parduoti už sąžiningą kainą. Tai yra svarbus momentas - likvidumas ir rizika yra itin susiję veiksniai.
Į ką atkteipti dėmesį perkant būstą
Turto Klasifikavimas Pagal Likvidumą
Finansų pasaulyje likvidumas yra labai svarbus terminas, apibūdinantis turto gebėjimą būti greitai paverčiamam grynaisiais pinigais be didelio nuostolio. Įmonės balanse turtas ir įsipareigojimai paprastai išdėstomi mažėjančia likvidumo tvarka. Tai reiškia, kad labiausiai likvidus turtas yra sąrašo viršuje, o mažiausiai likvidus - apačioje. Analogiškai, įsipareigojimai išdėstomi pagal jų mokėjimo terminus, pradedant nuo trumpiausio laikotarpio.
Šis straipsnis skirtas paaiškinti, kaip turtas ir įsipareigojimai klasifikuojami pagal jų likvidumą, pateikiant pavyzdžius ir paaiškinimus.
Turto Klasifikavimas Pagal Likvidumą
Turtas skirstomas į kelias kategorijas pagal tai, kaip greitai ir lengvai jį galima paversti grynaisiais pinigais. Štai pagrindinės turto kategorijos, išdėstytos mažėjančia likvidumo tvarka:
- Grynieji pinigai ir jų ekvivalentai: Tai apima grynuosius pinigus kasoje, banko sąskaitas ir trumpalaikes investicijas, kurias galima greitai paversti grynaisiais pinigais.
- Trumpalaikės investicijos: Tai investicijos, kurios paprastai parduodamos per vienerius metus. Pavyzdžiui, akcijos arba obligacijos.
- Debitoriniai įsiskolinimai (sąskaitos): Tai sumos, kurias įmonė turi gauti iš savo klientų už parduotas prekes ar paslaugas.
- Atsargos: Tai apima žaliavas, nebaigtą gamybą ir gatavą produkciją, kurią įmonė turi parduoti. Atsargų pavertimas grynaisiais pinigais gali užtrukti ilgiau nei kitų trumpalaikių turto rūšių.
- Išankstiniai apmokėjimai: Tai išmokos už paslaugas ar prekes.
- Ilgalaikis turtas: Tai turtas, kuris nėra skirtas parduoti per artimiausius metus. Tai apima pastatus, įrangą ir žemę.
- Nematerialus turtas: Tai turtas, kuris neturi fizinės formos, pavyzdžiui, patentai, prekės ženklai ir autorinės teisės.
Pavyzdys: Turto Išdėstymas Mažėjančia Likvidumo Tvarka
Štai kaip galėtų atrodyti turto išdėstymas mažėjančia likvidumo tvarka įmonės balanse:
| Turto rūšis | Suma (Eur) |
|---|---|
| Grynieji pinigai ir jų ekvivalentai | 50,000 |
| Trumpalaikės investicijos | 30,000 |
| Debitoriniai įsiskolinimai | 40,000 |
| Atsargos | 60,000 |
| Išankstiniai apmokėjimai | 10,000 |
| Ilgalaikis turtas | 200,000 |
| Nematerialus turtas | 30,000 |
Šiame pavyzdyje grynieji pinigai ir jų ekvivalentai yra pirmieji, nes juos galima greičiausiai paversti grynaisiais pinigais, o nematerialus turtas - paskutinis, nes jo likvidumas yra mažiausias.
Įsipareigojimų Klasifikavimas Pagal Mokėjimo Terminus
Įsipareigojimai taip pat klasifikuojami pagal tai, kada jie turi būti apmokėti. Paprastai jie skirstomi į trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus. Trumpalaikiai įsipareigojimai turi būti apmokėti per vienerius metus, o ilgalaikiai - per ilgesnį laikotarpį.
Štai pagrindinės įsipareigojimų kategorijos, išdėstytos pagal mokėjimo terminus:
- Kreditoriniai įsiskolinimai (mokėtinos sąskaitos): Tai sumos, kurias įmonė turi sumokėti savo tiekėjams už įsigytas prekes ar paslaugas.
- Trumpalaikės paskolos: Tai paskolos, kurias reikia grąžinti per vienerius metus.
- Mokėtinos sumos darbuotojams: Tai atlyginimai ir darbo užmokestis, kuriuos įmonė turi sumokėti savo darbuotojams.
- Mokėtini mokesčiai: Tai mokesčiai, kuriuos įmonė turi sumokėti valstybei.
- Ilgalaikės paskolos: Tai paskolos, kurias reikia grąžinti per ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį.
- Atidėjiniai: Tai įsipareigojimai, kurių suma arba data nėra tiksliai žinoma (pvz., garantiniai įsipareigojimai).
Pavyzdys: Įsipareigojimų Išdėstymas Pagal Mokėjimo Terminus
Pavyzdžiui:
| Įsipareigojimų rūšis | Suma (Eur) |
|---|---|
| Kreditoriniai įsiskolinimai | 30,000 |
| Trumpalaikės paskolos | 20,000 |
| Mokėtinos sumos darbuotojams | 15,000 |
| Mokėtini mokesčiai | 10,000 |
| Ilgalaikės paskolos | 100,000 |
| Atidėjiniai | 25,000 |
Šiame pavyzdyje kreditoriniai įsiskolinimai yra pirmieji, nes jie turi būti apmokėti greičiausiai, o ilgalaikės paskolos - paskutinės, nes jų mokėjimo terminas yra ilgiausias.
Būsto Likvidumas: Kas Tai Yra ir Kas Jį Lemia?
Vienas iš svarbiausių kriterijų svarstant įsigyti būstą - jo likvidumas. Būsto likvidumą apibrėžia galimybė prireikus jį parduoti per santykinai trumpą laiką ir už panašią į įsigijimo kainą. Turėdami likvidų būstą būsite tikri, kad jūsų investicija nenuvertės, o prireikus, jį galėsite parduoti be jokių papildomų rūpesčių.
Likvidus yra toks turtas, kurį pakankamai lengva parduoti už palankią rinkos kainą. Tai yra svarbu, nes bankas, skolindamas ilgam laikui, paprastai stengiasi įvertinti, kokios galimybės būtų nepatirti nuostolių, jei tektų įkeistą turtą parduoti tuo atveju, jei klientas taptų nemokus.
Be to, svarstant įsigyti būstą svarbu nepamiršti, kad bankas taip pat vertina jūsų potencialaus nekilnojamo turto likvidumą. Nuo to gali priklausyti banko suteikiamo finansavimo sąlygos ir pradinio įnašo dydis.
Būsto pirkimas yra didelė investicija
Kas Lemia Būsto Likvidumą?
Turto likvidumą gali nulemti įvairūs aspektai - vieta, statybos metai, statybos kokybė, ar pastatas yra/ buvo renovuotas, tuometinė situacija rinkoje, infrastruktūra.
Vieta
Nekilnojamo turto vieta beveik visais atvejais yra svarbiausias kriterijus būstui. Pažvelgę į Lietuvos žemėlapį, likvidžiausius būstus randame didžiuosiuose miestuose - Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Būsto likvidumas didmiestyje taip pat priklauso nuo lokacijos. Optimalus variantas ieškant likvidaus būsto - rinktis nuo centro nedaug nutolusį ir puikiai išvystytą miegamąjį rajoną. Vilniuje, pavyzdžiui, Žirmūnus arba Naujamiestį.
Būsto Dydis ir Išplanavimas
Šiuo metu rinkoje yra paklausiausi 2-3 kambarių butai, ne pirmame namo aukšte, kurių bendras plotas siekia 40-55 kv. m. Likvidumui įtakos turi ir ergonomiškas būsto ploto panaudojimas - racionalus baldų, santechnikos išdėstymas, dėmesys erdvės funkcionalumui.
Pastato Techninė Kokybė
Norint užtikrinti būsto likvidumą, prioritetą reikėtų teikti naujos statybos arba renovuotiems namams, kurie senos statybos pastatus pirmiausia lenkia energetiniu efektyvumu.
Vaizdas Pro Langą ir Gera Kaimynystė
Daug svarbesnis likvidumo kriterijus bet kokiam būstui yra kaimynystė ir infrastruktūros išvystymas - parkai, patogus susisiekimas viešuoju transportu, parduotuvės, vieta automobiliui namo kieme. Jei šeima turi vaikų ar planuoja jų turėti, reikėtų pasidomėti, ar netoliese yra darželis ir mokykla, į kurią vaikams bus patogu ir saugu keliauti savarankiškai.
Prieš įsigyjant būstą būtina apsvarstyti ar perkamas būstas atitinka likvidumo kriterijus. Šio klausimo apsvarstymas prieš pirkimą, gali padėti gauti grąžos ateityje.
Įmonės Likvidumas ir Mokumas
Kalbant apie įmonės likvidumą, šiuo atveju likvidumas labiau susijęs su įmonės mokumu, t.y. sugebėjimu laiku ir tinkamai vykdyti turimus piniginius įsipareigojimus. Gera įmonės finansine būklė tada, kai ji, suėjus skolų mokėjimo terminui, gali laiku įvykdyti visus savo įsipareigojimus.
Taigi mokumas ir likvidumas nėra tapačios sąvokos, nors labai artimos ir glaudžiai susijusios. Jeigu įmonė neturi galimybės greitai trumpalaikio ar kito turto paversti pinigais, ji ir negalės mokėti, t.y. bus nemoki. Kitaip tariant, įmonės mokumas yra jos potencialus gebėjimas turimomis priemonėmis likviduoti įsipareigojimus.
Įmonės Mokumas ir Pelningumas
Jei turtas likvidus, įmonė turi mokėjimo priemonių skoloms apmokėti, bet, turėdama nelikvidų turtą, ji gali pasidaryti nemoki. Vadinasi, mokumo sąvoka siejama su įmonės finansine būkle, o likvidumas - su jos turimo turto pobūdžiu.
Įmonės mokumas skiriasi nuo pelningumo, t.y. jos veiklos efektyvumą apibūdinančio rodiklio.
Įmonės Trumpalaikis Mokumas
Mokumo grupės rodikliai padeda įvertinti, ar įmonė gali laiku atsiskaityti su savo kreditoriais. Minėta, kad mokumas yra įmonės gebėjimas grąžinti skolas suėjus jų mokėjimo terminui. Bendrovė nemoki, kai negali sumokėti kreditoriams.
Finansininkai turėtų vertinti tiek trumpalaikį, tiek ir bendrąjį įmonės mokumą.
Bendrojo trumpalaikio mokumo rodiklis parodo, kiek kartų įmonės trumpalaikis turtas viršija jos trumpalaikius įsipareigojimus. Mokumo rodikliai apibūdina įmonės gebėjimą reaguoti į nenumatytas aplinkybes. Europos šalių įmonėse pageidaujama, kad bendrojo trumpalaikio mokumo rodiklio dydis įmonėse būtų nuo 1,2 iki 2. Vadinasi, įmonė, norėdama išlaikyti finansinę pusiausvyrą, turi siekti, kad jos trumpalaikis turtas du kartus viršytų trumpalaikius įsipareigojimus.
Jeigu įmonės bendrasis trumpalaikio mukumo rodiklis siekia 2,5 arba dar daugiau, greičiausiai jos vadovai dirba neefektyviai, nes nemoka tinkamai naudoti turto ir jį įšaldo. Tam turtui įgyti įmonė privalėjo gauti finansinius išteklius, už kuriuos moka palūkanas arba dividendus.
Trumpalaikis grynasis turtas skaičiuojamas kaip skirtumas tarp trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų. Trumpalaikiai įsipareigojimai - tai įmonės skolos, kurias reikia grąžinti per vienerius metus nuo balanso sudarymo dienos.
Bendrasis Įmonės Mokumas
Bendrasis įmonės mokumas - tai jos gebėjimas įvykdyti bendruosius ilgalaikius ir trumpalaikius įsipareigojimus. Mokumo koeficientas padeda nustatyti įmones finansinę riziką, ar jai negresia bankrotas. Įmonė moki, kai jos nuosavas kapitalas viršija bendruosius įsipareigojimus.
Kuo šis santykis didesnis, tuo įmonės mokumo lygis aukštesnis, finansinė rizika ir bankroto grėsmė mažesnė, tuo lengviau jai pasiskolinti papildomų lėšų. Manoma, kad normalus santykis 1:1, t. y. maždaug puse finansavimo šaltinių gali būti skolinti.
Likvidumo Sumažėjimo Rizikos Veiksniai
Likvidumo sumažėjimo riziką gali lemti ne tik aktyvų, bet ir pasyvų pokyčiai, todėl skiriamos dvi likvidumo sumažėjimo rizikos: iš kairės ir iš dešinės.
- Nuosavų kreditinių išteklių sumažėjimas (prekių pardavimas kreditan).
- Nepakankamos atsargos.
- Per dideli trumpalaikiai aktyvai (mažina pajamas).
- Didelis kreditorinis įsiskolinimas.
- Neoptimalus trumpalaikių ir ilgalaikių paskolų santykis.
tags: #turto #likvidumas #priklauso #nuo #veiksmu