Laikui bėgant, instinktyvus paveldėjimo procesas tapo besikeičiančių aplinkybių bei socialinės aplinkos įkaitu. Tai, kas anksčiau buvo išimtis iš normos - žmogus, turintis turtą užsienyje, dėl globalizacijos procesų tapo įprastu reiškiniu.
Kaip paveldėjimo mokesčiai žudo ūkius
Paveldėjimas Europos Sąjungoje
Nenuostabu, kad šiandien daugelio žmonių galvoje iškyla klausimas: ką daryti sužinojus apie paveldimą turtą, esantį už šalies ribų? Atsakymas ir jo sudėtingumas daugiausia priklauso nuo to, už kokios būtent ribos paveldimas turtas yra. Jeigu paveldimas turtas yra Europos Sąjungoje (išskyrus Daniją ir Airiją), nuo 2015 metų pradėjus tiesiogiai taikyti 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (ES) Nr. 650/2012, šis procesas tampa gan aiškus.
Iš esmės, visam palikimui priimti taikytina teisė yra valstybės, kurioje palikėjo mirties dieną buvo paskutinė jo įprastinė gyvenamoji vieta, nebent testamente nurodyta kitaip. Toks reguliavimas suponuoja įpėdinio teisę kreiptis į valstybės, kurioje inicijuotas paveldėjimo procesas, notarą ar kitą paveldėjimo klausimus nagrinėjančią instituciją dėl Europos paveldėjimo pažymėjimo išdavimo.
Minėtas pažymėjimas neturi jokios specialios pripažinimo procedūros, todėl veiks kaip įrodymas kitos Europos Sąjungos šalies institucijoms arba bankams, kad turite teisę į ten esantį palikėjo turtą. Paveldėjus, liks tik tinkamai užregistruoti paveldėtą turtą kitos Europos Sąjungos šalies registre bei, jei esate asmuo, nurodytas Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2 straipsnyje (pvz.: valstybės politikas ar jo šeimos narys, prokuroras ar jo šeimos narys ir pan.), deklaruoti jį Lietuvoje.
Taigi, apibendrinant galime išskirstyti paveldėjimą kitoje ES šalyje į 3 etapus:
- Pirma, turite kreiptis į valstybės, kurioje palikėjo mirties diena buvo jo įprastinė gyvenamoji vieta, paveldėjimo klausimus nagrinėjančią instituciją dėl Europos paveldėjimo pažymėjimo išdavimo.
- Antra, turėdami Europos paveldėjimo pažymėjimą, kreipiatės į kitos Europos Sąjungos šalies instituciją ar banką dėl paveldimo turto perdavimo.
- Trečia, registruojate paveldėtą turtą atitinkamame kitos Europos Sąjungos šalies registre ir/arba taikytinuose įstatymuose numatytais atvejais deklaruojate jį Lietuvoje.
Paveldėjimas už Europos Sąjungos ribų
Sudėtingiau su turtu, esančiu už Europos Sąjungos ribų. Nagrinėjant šį klausimą iš esmės grįžtame į padėtį Europos Sąjungoje prieš aukščiau komentuoto reglamento įsigaliojimą. Atsakyti, kokia padėtis buvo, nesudėtinga - padėtis buvo prasta.
Įprastai panašaus pobūdžio procesai sureguliuoti daugiašalėmis tarptautinėmis sutartimis (konvencijomis), tačiau nagrinėjamu atveju taip nėra. Tiesa, buvo bandymų tai padaryti, pavyzdžiui 1973 m. Hagos konvencija dėl mirusiojo turto tarptautinio administravimo ar 1989 m. Hagos konvencija dėl mirusiojo asmens turto paveldėjimui taikytinos teisės, bet dėl menko minėtų konvencijų pripažinimo galime tokius bandymus vadinti nesėkmingais.
Todėl, sprendžiant susiklosčiusią problemą, turime žiūrėti į Lietuvos ir valstybės, kurioje yra paveldėtinas turtas, dvišalę sutartį dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse bylose. Šios sutartis iš esmės įtvirtina tokią tarptautinio paveldėjimo sistemą - kilnojamojo turto paveldėjimo teisę nustato tos šalies įstatymai, kurios teritorijoje palikėjas nuolat gyveno, o nekilnojamojo turto paveldėjimo teisę nustato tos šalies įstatymai, kurios teritorijoje yra turtas.
Deja, bet nurodytos sistemos tarptautinio paveldėjimo proceso vieningumas ne Europos Sąjungos šalyse iš esmės pasibaigia. Norint detaliau apibūdinti konkretų paveldėjimo procesą, reikėtų išanalizuoti taikytinus kitos valstybės teisės aktus.
Nauji iššūkiai JK ūkininkams: Paveldėjimo mokesčio apynasris
Jungtinės Karalystės ūkininkai niršta dėl naujosios tvarkos, pagal kurią paveldimo turto mokesčio lengvata ūkiams bus apribota iki 1 mln. svarų sterlingų, kas reiškia, kad neturtingi ūkininkai bus tiesiog priversti parduoti ilgus metus puoselėtą žemę.
Nacionalinė ūkininkų sąjunga (NFU) pasmerkė tokius pokyčius, pavadinusi juos grėsme šeimos ūkiams ir būsimai maisto gamybai, o daugelis prognozuoja priverstinį žemės pardavimą ir didėjančias galimybes stambiems verslams išsipirkti žemės ūkio paskirties žemę.
Vadovaujantis naujuoju biudžetu, nuo mokesčių bus atleistas tik turtas, kurio vertė neviršija 1 mln. svarų sterlingų, o nuo 2026 m. šią ribą viršijančiam turtui bus taikomas 50 proc. mokesčių lengvatos tarifas, taikant 20 proc. faktinį tarifą. Ūkininkai teigia, kad šis pakeitimas kelia pavojų mažesniems, šeimoms priklausantiems ūkiams, daro įtaką kartų ūkininkavimui ir gali negrįžtamai pakeisti Jungtinės Karalystės žemės ūkio kraštovaizdį.
Jau net skaičiuojama, kad naujasis paveldėjimo mokestis kasmet paveiks apie 500 ūkių, nors galiausiai gali būti taikomas iki 70 tūkst. ūkių, kurių vertė viršija 1 mln. svarų sterlingų.
Ekspertai pabrėžia, kad nors dideli ūkiai ir atrodo vertingi, ne visų jų generuojamas pelnas yra didelis, todėl mažas pajamas gaunantiems ūkiams gali būti sunku mokėti mokesčius.
Iždas tikisi, kad šie pakeitimai iki 2030 m. kasmet atneš iki 520 mln. svarų sterlingų pajamų.
Kritikai tvirtina, kad šio apmokestinimo tikslas - galutinai sunaikinti smulkiuosius ūkininkus
Kitaip tariant, įvedus naująjį ūkio paveldėjimo mokestį ir anapilin iškeliavus pagrindiniam jo šeimininkui, tam, kad jo vaikai galėtų perimti toliau valdyti žemės ūkį, reikės susimokėti 20 proc. mokestį nuo ūkio vertės, jei ši viršija 1 mln. svarų sterlingų.
E. Vlaardingerbroek akcentavo, kad bet kas, dirbantis žemės ūkio srityje žino, jog ūkio vertė dar nereiškia didelių generuojamų pajamų, o ją gana nesunkiai sudaro turimos žemės plotas ir, žinoma, žemės ūkio technika.
„Tai, kas vyksta yra globalus karas dėl žemės“, - teigė E. Vlaardingerbroek.
Ji taip pat pridūrė, kad už visų šių įstatyminių vingrybių slypi ne kas kita, kaip valdžios siekis kontroliuoti tiekiamo maisto kiekius ir, kas be ko, pačius žmones tiesiog nužudant smulkiuosius šeimos verslus ir ūkius.
Reaguodami į pokyčius, tūkstančiai ūkininkų lapkritį Londone planuoja protestuoti prieš vyriausybės sprendimą paveldimo turto mokestį taikyti ir žemės ūkio paskirties nekilnojamajam turtui.
Tam vis labiau priešinasi ūkininkų bendruomenė, o Nacionalinės ūkininkų sąjungos (NFU) vadovas Tomas Bradshaw įspėjo apie galimą „kovingą“ atsaką.
Tikimasi, kad NFU ir kitų ūkininkų grupių organizuojamame proteste dalyvaus iki 10 tūkst.
Ši lentelė apibendrina pagrindinius aspektus, susijusius su naujuoju paveldėjimo mokesčiu Jungtinėje Karalystėje:
| Aspektas | Informacija |
|---|---|
| Mokesčio lengvatos riba | 1 mln. svarų sterlingų |
| Mokesčio tarifas turtui, viršijančiam ribą (nuo 2026 m.) | 20 proc. |
| Poveikis | Gali paveikti iki 70 tūkst. ūkių, kurių vertė viršija 1 mln. svarų sterlingų |
| Ūkininkų reakcija | Protestai, baimė dėl šeimos ūkių išnykimo |
| Valdžios lūkesčiai | Tikimasi iki 520 mln. svarų sterlingų pajamų kasmet iki 2030 m. |
Apibendrinant, svarbu pažymėti, kad daugeliu atveju tarptautinio paveldėjimo procesas gali skambėti gana baugiai, bet turint solidų žinių bagažą nagrinėjamas procesas praeina gana sklandžiai ir sąlyginai greitai. Tiesa, kiekvienas atvejis pasižymi unikaliomis aplinkybėmis, kurios gali suponuoti tam tikras išimtis iš aptartų procesų. Todėl kiekvieną atskirą atvejį reikėtų vertinti individualiai net tada, kai turime vieningą tarptautinio paveldėjimo sistemą.
Vytautas Kudaba, advokatų profesinė bendrija „Constat“
tags: #turto #lpaveldejimas #didziojoje #britanijoje