Ukmergės rajono savivaldybė nustatė nekilnojamojo turto mokesčio tarifus, kurie galioja fiziniams ir juridiniams asmenims. Šie tarifai yra diferencijuojami, atsižvelgiant į turto savininką ir jo vykdomą veiklą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymu, mokesčio tarifas gali būti nustatytas nuo 0,5 iki 3 proc. nekilnojamojo turto mokestinės vertės.
Rajono Savivaldybės taryba nusprendė nustatyti nekilnojamojo turto mokesčio tarifus Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje 2025 m. mokestiniam laikotarpiui. Kaip rašoma sprendimo aiškinamajame rašte, Ukmergės rajono savivaldybėje nuo 2023 m. mokesčio tarifai buvo padidinti 0,1 procentinio punkto (iki 2022 m. galiojo 2013 m. patvirtinti nekilnojamojo turto mokesčio tarifai), todėl siūloma 2025 m. palikti šiuo metu galiojančius tarifus.
Siekiant užtikrinti teikiamų paslaugų ir naršymo kokybę, šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies).
Nekilnojamojo turto mokesčio tarifai Ukmergės rajone
Šiuo metu Ukmergės rajono savivaldybėje taikomi tokie nekilnojamojo turto mokesčio tarifai:
- Fiziniams asmenims nustatytas 0,5 proc. nekilnojamojo turto mokestinės vertės tarifas.
- Atitinkantiems labai mažų įmonių apibrėžimą nustatytas 0,7 proc. tarifas.
- Visiems kitiems Ukmergės verslo objektams nustatytas 0,9 proc.
- Už neprižiūrimas ir apleistas patalpas ir statinius, siekiant sudrausminti turto savininkus, nustatytas maksimalus - 3 proc.
Rajono Savivaldybės taryba nusprendė nustatyti šiuos nekilnojamojo turto mokesčio tarifus Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje 2025 m. mokestiniam laikotarpiui:
- 0,6 procento nekilnojamojo turto mokestinės vertės - fiziniams asmenims (išskyrus šio sprendimo 4 ir 5 punktuose nurodytą nekilnojamąjį turtą).
- 0,8 procento nekilnojamojo turto mokestinės vertės - juridiniams asmenims, atitinkantiems labai mažų įmonių apibrėžimą pagal Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 3 str. 3 dalies reikalavimus (išskyrus šio sprendimo 4 ir 5 punktuose nurodytą nekilnojamąjį turtą).
- 1 procento nekilnojamojo turto mokestinės vertės - kitiems juridiniams asmenims (išskyrus šio sprendimo 4 ir 5 punktuose nurodytą nekilnojamąjį turtą).
- 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės kitos paskirties inžineriniams statiniams - atsinaujinančių išteklių energiją naudojantiems energijos gamybos statiniams (vėjo elektrinės (jėgainės), saulės šviesos energijos elektrinės, saulės šilumos energijos kolektoriai ir kiti).
Sprendime nustatyta, kad juridiniams asmenims mokestis diferencijuojamas pagal mokesčio mokėtojo dydį - juridiniams asmenims, atitinkantiems labai mažų įmonių apibrėžimą pagal Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 3 str. 3 dalies reikalavimus (labai maža įmonė - įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 10 darbuotojų ir kurios finansiniai duomenys atitinka bent vieną iš šių sąlygų: įmonės metinės pajamos neviršija 2 mln. eurų ir įmonės balanse nurodyto turto vertė neviršija 2 mln. eurų) - 0,8 proc., o visiems kitiems - 1 proc. nekilnojamojo turto mokestinės vertės.
Planuojami tokie nekilnojamojo turto mokesčio tarifų pokyčiai:
- Fiziniams asmenims mokesčio tarifas išaugtų nuo lig šiol buvusių 0,5 iki 0,6 proc.
- Juridiniams asmenims mokestis diferencijuojamas.
- Atitinkantiesiems labai mažų įmonių apibrėžimą tarifas būtų 0,8 proc. Lig šiol buvo 0,7 proc.
- Stambesnėms juridinėms įmonėms lig šiol buvo 0,9 proc., o numatomas - 1 proc.
- Už neprižiūrimus ir apleistus statinius, siekiant sudrausminti savininkus, paliekamas galioti maksimalus 3 proc.
Pasak skyriaus vedėjos, tarp fizinių asmenų, kurie moka šį mokestį, - tie, kurių nekilnojamojo turto objektuose vykdoma komercinė veikla. Daugiausia tarp mokesčio mokėtojų - įmonės. Dabartiniais skaičiavimais, mokesčio padidėjimas joms nebus labai skausmingas. Pavyzdžiui, jei nekilnojamojo turto mokestinė vertė yra 60 tūkst. eurų, mokesčio padidėjimas sudarys kelias dešimtis eurų per metus.
Nekilnojamojo turto mokesčio įplaukos į Ukmergės rajono savivaldybės biudžetą
Strateginio planavimo ir biudžeto skyriaus vedėja Vida Butkevičienė sako, kad užpernai į savivaldybės biudžetą gauta 574,3 tūkst. eurų. Fiziniai asmenys sumokėjo 14,6 tūkst., o juridiniai - 559,7 tūkst. eurų. Pernai į savivaldybės biudžetą gauta 580,8 tūkst. eurų. Fiziniai asmenys sumokėjo 12,5 tūkst., o juridiniai - 568,3 tūkst. eurų.
Savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėja Vida Butkevičienė sako, kad pernai į rajono biudžetą šio mokesčio buvo gauta 585,7 tūkst. Eur. 2023 m. į savivaldybės biudžetą gauta 874,6 tūkst. eurų iš nekilnojamojo turto mokesčio - fiziniai asmenys sumokėjo 19,2 tūkst. eurų, o juridiniai asmenys - 855,4 tūkst. Planuojamas 60 tūkst. eurų prieaugis.
Pagal patvirtintą tvarką Smulkaus ir vidutinio verslo fondo programos rėmimui skiriama 5 proc. nuo surenkamo nekilnojamojo turto mokesčio. Taigi parama padidėtų.
Nekilnojamojo turto mokesčio įplaukos į Ukmergės rajono savivaldybės biudžetą:
| Metai | Visa suma (tūkst. eurų) | Fizinių asmenų įmokos (tūkst. eurų) | Juridinių asmenų įmokos (tūkst. eurų) |
|---|---|---|---|
| Užpernai | 574,3 | 14,6 | 559,7 |
| Pernai | 580,8 | 12,5 | 568,3 |
| 2023 m. | 874,6 | 19,2 | 855,4 |
Šaltinis: Ukmergės savivaldybė
Žemės mokestis Ukmergės rajone
Turintieji žemės šiemet turi plačiau praverti pinigines, nes žemės mokestis pakilo. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkė Virginija Ginevičienė atkreipė dėmesį, kad šiais metais, palyginus su praėjusiais, žemės mokestį turės sumokėti 50 tūkst. daugiau savininkų visoje šalyje. Jie turės sumokėti iš viso 18 mln.
„Įprastai žemės mokesčio dydį lemia kiekvienos savivaldybės nustatyti ir taikomi žemės mokesčio tarifai ir lengvatų pakeitimai. Ukmergės rajono savivaldybė šiemet paliko galioti tuos pačius žemės mokesčio tarifus kaip ir pernai, todėl išaugusią žemės mokesčio įmoką lėmė perskaičiuotos žemės sklypų vertės“, - paaiškino V.
Mokesčių inspekcijos duomenimis, žemės mokestis šiemet apskaičiuotas beveik 10,8 tūkst. privačios žemės savininkų iš Ukmergės rajono savivaldybės. Žemės turėtojai sumokės apie 1,2 mln. eurų. Skaičiuojama, kad apie 1,1 mln. eurų sumokės gyventojai, apie 99 tūkst.
Šalyje žemės mokestis šiemet apskaičiuotas 777 tūkst. privačios žemės savininkų, kurie į savivaldybių biudžetus sumokės apie 59 mln. eurų: apie 49 mln. eurų - gyventojai, apie 10 mln. Žemės mokestį šiemet privalu sumokėti iki lapkričio 15 d.
Valstybinė mokesčių inspekcija skelbia, kad Žemės mokestis skaičiuojamas už nuosavybės teise turimus žemės sklypus, įregistruotus valstybės įmonėje „Registrų centras". Už nuosavybės teise turimus sodo žemės sklypus žemės mokestį apskaičiuoja tik VMI.
Ukmergės rajono savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Vida Butkevičienė paaiškino, kad, nepaisant to, jog žemės mokestį sumokame į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, jis paskui pervedamas į savivaldybių sąskaitas. Pasak V. Butkevičienės, pernai į mūsų savivaldybę buvo surinkta 890 tūkst. žemės mokesčio. Šiemet suplanuota suma - 1,2 mln. „Mūsų žiniomis, labiausiai didėjo žemės ūkio paskirties žemės mokestis“, - sakė skyriaus vedėja.
Pabrėžė, kad Ukmergės rajono savivaldybė žemės mokesčio tarifo nedidino jau ne vienus metus. Į savivaldybių biudžetus patenka ir valstybinės žemės nuomos mokestis.
Registrų centras yra skelbęs, kad pernai masinio vertinimo būdu iš viso įvertino beveik 6,2 mln. nekilnojamojo turto objektų: 2,5 mln. žemės sklypų ir 3,65 mln. statinių. Taip pat skelbta, kad žemės penkerių metų, palyginti su nuo 2018 m. galiojančia mokestine verte, vidutinių rinkos verčių bendras pokytis - 43 proc. Didžiausias pokytis - net 78 proc. Didžiausias gyvenamųjų teritorijų žemės verčių pokytis per penkerius metus fiksuotas Molėtų, Širvintų, Ignalinos ir Anykščių savivaldybėse. Net iki 100 proc.
Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimai nuo 2026 metų
Pagrindinės sąvokos
- Apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas - į savivaldybės teritorijoje esančio apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą įtrauktas nekilnojamasis turtas, kuris per statinių priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto nustatytą terminą nebuvo suremontuotas, rekonstruotas, kurio statyba neužbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka ar kuris nebuvo nugriautas ir kurio naudotojas nevykdo Statybos įstatyme nustatytų statinių naudotojų ar statytojų (užsakovų) pareigų, susijusių su statinių priežiūra.
- Pagrindinis gyvenamasis būstas - gyvenamasis pastatas (patalpos), kuriame (kuriose) nekilnojamojo turto savininkas - fizinis asmuo Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka yra deklaravęs gyvenamąją vietą kalendorinio mėnesio paskutinę dieną, ir tuo pačiu adresu registruoti pagalbinio ūkio paskirties pastatai (patalpos), inžineriniai statiniai, susiję su gyvenamuoju pastatu (patalpomis) bendra ūkine paskirtimi ir skirti tik nuolatiniams gyvenamojo pastato (patalpų) poreikiams tenkinti.
tags: #turto #mokestis #2018ukmerges #savivaldybe