Gali būti įvairių situacijų sutuoktinių gyvenime, kai tenka turtą pasidalinti ir nuspręsti kiek, kuriam ir kokio turto turėtų tekti.
Įstatyminis sutuoktinių turto teisinis režimas iš esmės reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. Laikoma, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
Pavyzdžiui, turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas vieno sutuoktinio ar sutuoktinių kreditorių reikalavimu.
Turto Padalinimo Būdai
Bendras turtas gali būti pasidalinamas sutuoktiniams sudarant turto padalinimo sutartį notarine tvarka. Ją galima sudaryti tiek santuokos nutraukimo metu, tiek santuokos nenutraukiant.
Turtas, pasidalytas sutuoktinių gyvenant susituokus, tampa asmenine jų nuosavybe, todėl, nutraukiant santuoką, nebedalijamas.
Sutuoktiniai gali pasidalinti bet kokį turtą: kilnojamąjį, nekilnojamąjį, įmonės ir pan. Svarbu, kad turto padalinimo sutartimi sutuoktiniai negali išspręsti būsimo turto režimo, t. y. pasidalinti turtą, kuris bus sukurtas ateityje.
Santuoką nutraukiant tarpusavio sutarimu yra sudaroma santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, kurioje, be kitų klausimų, privalo būti aptartas viso bendro turto ir prievolių pasidalinimas. Tokia sutartis yra tvirtinama teismo.
Sutuoktinių Laisvė Susitarti Dėl Dalinamo Turto
Kiek sutuoktiniai yra laisvi susitarti dėl dalinamo turto dalių ar koks turtas kuriam atitenka? Sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos nustatytos imperatyviųjų teisės normų.
Įstatymai įtvirtinta sutuoktinių lygiateisiškumo principą. Sutuoktiniai turi lygias turtines ir asmenines neturtines teises, turi lygias teises ir vienodą civilinę atsakomybę vienas kitam ir vaikams visais šeimos gyvenimo klausimais. Šis principas reiškia ir tai, kad sutuoktiniai gali sutarimu spręsti santuokoje įgyto turto pasidalijimo klausimus.
Įstatymai nedraudžia nukrypti nuo lygių sutuoktinių dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje principo. Tačiau toks sutuoktinių susitarimas turi neprieštarauti viešajai tvarkai, nepažeisti sutuoktinių ar vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų.
Kreditorių Interesai
Turto pasidalijimas, kuriuo sutuoktiniui - skolininkui nepagrįstai atitenka mažesnė bendro turto dalis, kurios nepakaktų jo asmeninėms prievolėms įvykdyti, gali pažeisti kreditoriaus interesus.
Turto Padalijimo Principai
Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.
Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Be to, teismas padalija bendrą sutuoktinių turtą, esant sutuoktinių kreditorių reikalavimui.
Civilinė byla Nr. e2-866-464/2021 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00129-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.2.5; 2.3.2.6.2; 2.4.4.5.5; 3.4.3.11 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. liepos 15 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės likviduojamos dėl bankroto individualios įmonės E. G. R. firmos nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Legreta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-933-587/2021, priimtos pagal atsakovės nemokumo administratorės prašymą dėl išieškojimo iš neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvio turto, n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Atsakovės likviduojamos dėl bankroto IĮ E. G. R. firmos nemokumo administratorė MB „Legreta“ kreipėsi į teismą, prašydama: i) pripažinti E. G. R. asmeninę nuosavybės teisę į 1/2 dalį patalpos-buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); ii) pripažinti M. R. asmeninę nuosavybės teisę į 1/2 dalį patalpos-buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); iii) leisti nemokumo administratorei vykdyti išieškojimą iš nurodyto turto, t. y. leisti parduoti visą patalpą-butą.
2. Nemokumo administratorė nurodė, kad atsakovės IĮ E. G. R. firmos bankroto byloje patvirtinta bendra kreditorių reikalavimų sumą yra 9 232,51 Eur. Įmonė nedisponuoja jokiu turtu, kurį realizavus būtų galima padengti kreditorių reikalavimus bei administravimo išlaidas. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis įmonės savininkei E. G. R. ir jos (jau mirusiam) sutuoktiniui S. R. nuo (duomenys neskelbtini) iki šiol bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini). Tačiau visą mirusio įmonės savininkės sutuoktinio palikimą priėmė jo sūnus M. R., todėl nemokumo administratorė teikia prašymą dėl buto teisinio režimo ir nuosavybės dalių nustatymo. Atsižvelgiant į tai, kad butas yra įkeistas hipotekos kreditoriui - bankui, kurio reikalavimas yra patvirtintas įmonės bankroto byloje, todėl butas turi būti realizuojamas jį visą parduodant bankroto procese. Taigi, nemokumo administratorei reikalingas teismo leidimas nukreipti išieškojimą į butą.
3. Nemokumo administratorė pažymėjo, kad 2020 m. rugsėjo 25 d. vykusiame atsakovės kreditorių susirinkime kreditoriai priėmė sprendimą įpareigoti nemokumo administratorę kreiptis į teismą su prašymu dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir leidimo parduoti butą. Nemokumo administratorė registruotu paštu įmonės savininkei E. G. R. išsiuntė pranešimą, kuriuo ji buvo informuota apie bankroto bylos įmonei iškėlimą ir apie 2020 m. rugsėjo 25 d. kreditorių susirinkime priimtą sprendimą, taip pat apie galimybę sudaryti taikos sutartį. Įmonės savininkei pranešimas buvo įteiktas, todėl jai yra žinoma apie kreditorių susirinkimo sprendimą ir apie siūlymą sudaryti taikos sutartį, tačiau nemokumo administratorė jokio atsakymo negavo. Įmonės savininkei nepateikus savo pozicijos, bankroto byloje nėra galimybės sudaryti taikos sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apygardos teismas 2021 m. gegužės 24 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies: leido nemokumo administratorei MB „Legreta“ nukreipti išieškojimą į atsakovės likviduojamos dėl bankroto IĮ E. G. R. firmos savininkės E. G. R. turimą turtą; likusią prašymo dalį atmetė.
5. Teismas nurodė, kad 2021 m. vasario 1 d. nemokumo administratorė E. G. R. pateikė siūlymą sudaryti taikos sutartį, informavo apie teisines pasekmes, jeigu įmonės savininkė neišreikš savo pozicijos dėl siūlymo sudaryti taikos sutartį. Šis siūlymas įmonės savininkei buvo išsiųstas registruotu laišku, korespondencija adresatei įteikta. Byloje nėra duomenų, kad E. G. R. išsakė savo poziciją dėl taikos sutarties bankroto byloje sudarymo, todėl faktinės bylos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog yra išnaudotos visos galimybės sudaryti taikos sutartį. Atsižvelgiant į tai, yra ir pagrindas leisti nukreipti išieškojimą į įmonės savininkės turtą.
6. Teismas nustatė, kad įmonės savininkės E. G. R. ir jos sutuoktinio S. R. vardu yra registruota nuosavybės teisė į butą (duomenys neskelbtini). Įmonės savininkės sutuoktinis S. R. (duomenys neskelbtini) mirė, jo palikimą pagal turto apyrašą priėmė sūnus M. R. E. G. R. po sutuoktinio mirties reiškė ieškinį pripažinti minėtą butą jos asmenine nuosavybe, tačiau Kauno apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9084-713/2010 jos ieškinį atmetė, konstatavęs aplinkybę, kad E. G. R. ir S. R. buvo apsisprendę butą įgyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.
7. Teismo vertinimu, nors dėl juridinę reikšmę turinčio fakto - bendraturčio mirties kilo teisinės pasekmės, susijusios su nuosavybės teisėmis į butą, kurį siekiama realizuoti bankroto procese, tačiau nuosavybės teisių perėjimas po palikėjo mirties yra sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5 knygos normas, pagal kurias, nepaisant aplinkybės, ar palikėją pergyvenęs sutuoktinis priima po sutuoktinio mirties likusį palikimą, ar jo nepriima, yra nustatoma pergyvenusio palikėją sutuoktinio dalis visame bendrame su palikėju turte.
8. Teismas pažymėjo, kad tokią kompetenciją turi tik notaras, kuris tvarko palikėjo paveldėjimo bylą. Teismui nepriskirta nustatyti palikėją pergyvenusio sutuoktinio nuosavybės dalies visame bendrame su palikėju turte. Nuosavybės teisių dalių vien į butą nustatymas teismo procesiniu sprendimu, priimtu individualios įmonės bankroto byloje, pažeistų paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Tokios galimybės nenumato nei CK 5 knygos, nei Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau - JANĮ) normos. Aplinkybė, kad pagal prezumpciją palikėją pergyvenusiai sutuoktinei ir palikėjo įpėdiniui butas nuosavybės teise gali priklausyti po 1/2 dalį, nėra pakankamas pagrindas šį klausimą spręsti bankroto byloje.
9. Byloje esant duomenų, kad E. G. R. turi turto, teismas leido nukreipti išieškojimą į įmonės savininkės turtą, t. y. suteikė teisę (leidimą) nemokumo administratorei atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau atkreipė dėmesį, kad ši aplinkybė, net ir siekiant paspartinti įmonės bankroto proceso eigą, nėra pakankamas pagrindas spręsti ne teismo kompetencijai priskirtus klausimus.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Atsakovė likviduojama dėl bankroto IĮ E. G. R. firma, atstovaujama nemokumo administratorės MB „Legreta“, atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - prašymą tenkinti visa apimtimi. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Palikėjo S. R. palikimą priėmė tik pirmos eilės įpėdinis, t. y. jo sūnus M. R. Palikėją pergyvenusi jo sutuoktinė nepriėmė jai priklausančios palikimo dalies, atitinkamai, jai priklausiusi palikimo dalis atiteko M. R. Taigi, S. R. palikimą, įskaitant, bet neapsiribojant, jam priklausančią buto dalį priėmė ir jį paveldėjo jo sūnus. Ši aplinkybė yra įregistruota Testamentų registre. Vien tai, kad M. R. nuosavybės teisės į ginčo butą nėra registruotos Nekilnojamojo turto registre, neturi jokios reikšmės nuosavybės teisės ir jos dalių nustatymui, nes teisinė registracija yra išvestinio pobūdžio veiksmas.
10.2. Pagal Testamentų tvirtinimo ir paveldėjimo bylų vedimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos notarų rūmų 2012 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 11, 69 punktą, jeigu mirusiojo turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, o pergyvenęs sutuoktinis nesikreipia į notarą ir neduoda sutikimo dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo, dėl mirusiojo dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo įpėdiniams rekomenduojama kreiptis į teismą. Taigi, mirusiojo ir pergyvenusio sutuoktinio turto dalių nustatymas, priešingai negu nurodė pirmosios instancijos teismas, priskiriamas ne tik notaro, bet ir teismo kompetencijai. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad sutuoktinį S. R. pergyvenusi sutuoktinė kreipėsi į notarą dėl jos dalies visame bendrame su palikėju turte nustatymo. Pagal minėtas rekomendacijas tokiais atvejais mirusiojo ir pergyvenusio sutuoktinio turto dalių nustatymas priskiriamas būtent teismo kompetencijai.
10.3. Nors nurodytose rekomendacijose teisė kreiptis į teismą suteikiama įpėdiniams, tačiau šiuo atveju turi būti taikoma analogija, tokią teisę suteikiant nemokumo administratorei, o klausimas sprendžiamas bankroto bylą nagrinėjančiame teisme. Tokia pozicija grindžiama tuo, kad, iškėlus bankroto bylą įmonei, jos savininkei priklausantis turtas pagal JANĮ 88 straipsnį privalo būti realizuojamas įmonės bankroto byloje. Be to, konkretų savininkės turtą, jo teisinį režimą, nuosavybės formą ir bendraturčius nemokumo administratorė yra identifikavusi, todėl teismas privalo išspręsti klausimus, susijusius su buto realizavimu.
10.4. S. R. paveldėjimo byla turėjo būti užvesta Kauno miesto 15-asis notarų biure. Nemokumo administratorė kreipėsi į šį notaro biurą su prašymu pateikti informaciją, ar buvo užvesta paveldėjimo byla. Kauno miesto 15-asis notarų biuras nurodė, kad paveldėjimo byla po S. R. mirties užvesta nebuvo. Kadangi paveldėjimo byla pas notarą užvesta nebuvo, notaras negalėjo spręsti ir nesprendė mirusiojo ir pergyvenusio sutuoktinio turto dalių nustatymo klausimo. Nemokumo administratorė neturi faktinio ir teisinio pagrindo įmonės savininkės ar M. R. vardu kreiptis į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo bei mirusiojo ir pergyvenusio sutuoktinio turto dalių nustatymo.
10.5. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Atsižvelgus į šią prezumpciją, butas įmonės savininkei ir jos sutuoktiniui S. R. priklausė lygiomis dalimis. S. R. mirus ir įpėdiniui M. R. priėmus visą S. R. palikimą, egzistuoja pagrindas pakeisti buto teisinį režimą bei nustatyti, kad 1/2 dalis buto asmenine nuosavybės teise priklauso įmonės savininkei, o kita 1/2 dalis buto asmenine nuosavybės teise priklauso mirusio S. R. įpėdiniui M. R.
10.6. Nors nemokumo administratorė prašė leisti nukreipti išieškojimą į visą įkeistą butą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutartimi leido nukreipti išieškojimą tik į įmonės savininkės turimą turtą. Mirusio įmonės savininkės sutuoktinio S. R. įpėdinis M. R., priėmęs visą palikimą ir tokiu būdu paveldėjęs S. R. priklausančią 1/2 buto dalį, turi atsakyti ir atsako už palikėjo S. R. skolas hipotekos kreditoriui Luminor Bank AS, kuriam yra įkeistas ginčo butas. Mirusio įmonės savininkės sutuoktinio S. R. įpėdinio M. R. prievolė atsakyti už įmonės skolas įkeistu butu yra kilusi iš hipotekos sandorio, kurio pagrindu S. R. sutiko, kad būtų įkeistas jam ir jos sutuoktinei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis butas. Kadangi hipotekos reikalavimas negali būti padalintas (CK 4.172 straipsnio 1 dalis), bankui įkeistas butas turi būti realizuojamas visas įmonės bankroto procese. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl naujo įrodymo priėmimo
11. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė naują rašytinį įrodymą - Kauno miesto 15-ojo notarų biuro 2020 m. sausio 28 d. atsakymo kopiją, kurią prašo priimti į apeliacinę tvarką nagrinėjamą bylą. Apeliantė savo prašymą grindžia tuo, kad šio įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, t. y. pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir nutartimi nurodžius kreiptis į notarą.
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
13. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas (-i) priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis Nr. e3K-3-237-684/2019).
14. Nagrinėjamu atveju apeliantės teikiamas naujas rašytinis įrodymas sudarytas dar iki nagrinėjimo ginčo inicijavimo pirmosios instancijos teisme, t. y. apeliantė, kreipdamasi į pirmosios instancijos teismą dėl išieškojimo iš neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvio turto, jau disponavo šiuo dokumentu, tačiau savo prašymui pagrįsti jo į bylą neteikė. Apeliantės teiginiai, kad šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo tik pirmosios instancijos teismui priėmus skundžiamą nutartį, nepagrįsti. Kaip matyti, apeliantės prašymo dėl išieškojimo iš neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvio turto faktinį pagrindą, be kita ko, sudarė aplinkybės, susijusios su S. R. palikimo (ne)priėmimu, todėl joms pagrįsti apeliantė turėjo procesinę pareigą pirmosios instancijos teismui pateikti visus savo žinioje turimus įrodymus, įskaitant duomenis apie paveldėjimo bylos (ne)užvedimą. Kita vertus, apeliantės teikiamas dokumentas neturi esminis reikšmės teisingam apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos išsprendimui, kadangi byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo (ne)tinkamo teisės normų taikymo ir aiškinimo, o ne dėl faktinių aplinkybių nustatymo ir jų vertinimo. Galiausiai, naujo įrodymo priėmimas sudaro ir prielaidas užvilkinti bylos nagrinėjimą, kadangi priėmus naują rašytinį įrodymą teismui kyla pareiga su juo supažindinti kitus byloje dalyvaujančius asmenis.
15. Todėl apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 314 straipsnyje nurodytų sąlygų išimties iš bendrosios taisyklės taikymui, su atskiruoju skundu pateikto dokumento į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą nepriima. Dėl ginčui taikytino teisinio reglamentavimo ir apeliacijos ribų
16. JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje.
17. Kadangi leidimo išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens savininko turto suteikimas iš esmės yra procesinio pobūdžio klausimas ir administratorės prašymas šiuo atveju pateiktas jau gal...
tags: #turto #padalijimas #atsizvelg #kreditoriaus #teismas