Turto Padalijimas Pagal Povedybinę Sutartį: Sąlygos ir Aspektai Lietuvoje

Besikeičiančioje šiuolaikinėje visuomenėje tampa svarbu rasti efektyvius sprendimus turtiniuose šeimos santykiuose. Žlugus laimingo santuokinio gyvenimo idilei, šeimos problemos persikelia į teismus, kuriems tenka spręsti sutuoktinių turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir kitus klausimus. Įstatymų leidėjas numato tam tikrus instrumentus, o visų pirma - vedybines sutartis, kad palengvintų šių klausimų nagrinėjimą bei leistų sutuoktiniams patiems apspręsti savo turtinius reikalus.

Vedybų sutartys Lietuvoje nėra naujas reiškinys, tačiau, lyginant su kitomis šalimis, dar gan mažai paplitęs. Visgi statistiškai vedybų sutarčių skaičius kasmet auga. 2014 m. Vedybų sutarčių registre užregistruota daugiausia - 1250 tokių sutarčių.

Vedybų sutartis yra sutuoktinių susitarimas, kuris nustato jų turtines teises ir pareigas jiems esant susituokus, taip pat nutraukus santuoką ar gyvenant skyrium (separacija). Pagrindinis vedybų sutarties tikslas - turto (tiek esamo, tiek įgyjamo ateityje) teisinio režimo nustatymas.

Vedybų Sutarties Rūšys

Įstatyme pagal santuokos įregistravimo momentą išskiriamos dvi vedybinių sutarčių rūšys: ikivedybinės ir povedybinės. Ikivedybinės sutartys, t. y. sudarytos iki santuokos įregistravimo, įsigalioja nuo santuokos įregistravimo dienos, o povedybinės sutartys - nuo jos sudarymo, jei pačioje sutartyje nenustatyta kitaip.

• Ikivedybinė sutartis įsigalioja nuo santuokos įregistravimo dienos.
• Povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo.

Lietuvoje žymiai daugiau sudaroma povedybinių sutarčių. Pvz., 2014 m. povedybinės sutartys sudarė apie 70 procentų visų registruotų vedybinių sutarčių. Pastebėtina, kad kitose šalyse dažniau įprasta fiksuoti apylygį povedybinių ir ikivedybinių sutarčių santykį, kas leidžia manyti, jog ten kur kas anksčiau įvertinama šių sutarčių reikšmė ir nauda.

Atkreiptinas dėmesys, kad tokios sutartys turi būti rašytinės, patvirtintos notariškai ir įregistruotos Vedybų sutarčių registre - tik tada jos galioja būsimiesiems kreditoriams ar kitiems suinteresuotiems asmenims.

Turto Režimai Vedybų Sutartyje

Sutuoktiniai, sudarydami vedybų sutartį, turi teisę savo nuožiūra nustatyti savo turto teisinį režimą. Vedybų sutartyje sutuoktiniai gali numatyti, kad iki santuokos ar gyvenant santuokoje įgytas turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, kad kiekvieno sutuoktinio iki santuokos įgytas ir jų asmenine nuosavybe esantis turtas įregistravus santuoką tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe, o po santuokos įgytas turtas yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė.

Sutuoktiniai gali nustatyti, kad viena nurodytų teisinio režimo rūšių bus taikoma visam turtui ar tik jo daliai arba tik konkretiems daiktams, t. p. numatyti teises ir pareigas, susijusias su turto tvarkymu, tarpusavio išlaikymu, dalyvavimu tenkinant šeimos reikmes ir patiriant išlaidas, turto padalijimo būdą bei tvarką, jei išsituokiama, ir kita.

Galimi Turto Režimai Vedybų Sutartyje

Vedybų sutartyje sutuoktiniai taip pat gali nusistatyti mišrų turto teisinį rėžimą, derinant aukščiau aptartų turto rėžimų privalumus. Įstatymas suteikia teisę sutuoktiniams vedybų sutartyje aptarti ir jiems priklausančio turto padalijimo būdą bei tvarką, jeigu sutuoktiniai nuspręstų nutraukti santuoką.

Šios sąlygos įtraukimas į vedybų sutartį apsaugo sutuoktinius nuo ginčų teisme ir ilgo bylinėjimosi proceso, kadangi iš anksto yra žinoma, kokiomis dalimis ir kam koks turtas po santuokos nutraukimo atitenka.

Sutuoktiniai gali pasirinkti kelis turto režimus:

1. Visiško turto atskirumo rėžimas: Turtas, įgytas iki ir po santuokos, lieka kiekvieno sutuoktinio asmenine nuosavybe.
2. Bendroji jungtinė nuosavybė: Turtas, įgytas iki santuokos, tampa bendra nuosavybe po santuokos įregistravimo.
3. Bendroji dalinė nuosavybė: Turtas, įgytas santuokos metu, priklauso sutuoktiniams iš anksto nustatytomis dalimis.
4. Mišrus turto režimas: Derinami skirtingi turto režimai, atsižvelgiant į individualius poreikius.

Detaliau apie galimus turto režimus galite matyti žemiau esančioje lentelėje:

Kada Sudaroma Vedybų Sutartis?

Lietuvoje galiojantis teisinis reglamentavimas suteikia teisę tiek besituokiantiems, tiek jau santuoką sudariusiems asmenims, sudaryti vedybų sutartį.

• Ikivedybinė sutartis gali būti sudaryta iki santuokos įregistravimo.
• Povedybinė sutartis gali būti sudaroma bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo.

Vedybų sutartys dažnai sudaromos, kada ekonomika auga, žmonės turi turto arba mano, kad jo turės. Ekonomikos smukimo ar krizės laikotarpiu vedybų sutartys sudaromos siekiant apsaugoti savo ar sutuoktinių turtą nuo galimų praradimų.

Vedybų Sutarties Forma ir Registravimas

Vedybų sutartis turi būti sudaryta notarine forma. Yra viena civilinės teisės sutarčių rūšių, todėl jai taikomos bendrosios sutarčių sudarymo, nutraukimo, negaliojimo ir kitos taisyklės. Vedybų sutartis visais atvejais privalo būti sudaryta raštu ir patvirtinto notaro.

Jeigu sutuoktiniai tarpusavyje raštu sudaro vedybų sutartį, tačiau jos nepateikia tvirtinti notarui, tokia sutartis bus laikoma negaliojančia (CK 1.93 str. 3 d.). Kartu pažymėtina, kad sudaryta ir notaro patvirtinta vedybų sutartis privalo būti įregistruota vedybų sutarčių registre, kadangi vedybų sutartis prieš trečiuosius asmenis, pavyzdžiui, kreditorių ar antstolį, gali būti panaudota tik ją išviešinus, t.y.

Lietuvoje pagal Civilinį kodeksą vedybų sutartis turi būti sudaryta notarine forma ir įregistruota Vedybų sutarčių registre, kurį tvarko Centrinė hipotekos įstaiga.

Kodėl Verta Sudaryti Vedybų Sutartį?

Vedybų sutartis gali būti laikoma dokumentu, tiek pat svarbiu, kaip būsto draudimas, saugantis nuo nelaimingų atsitikimų ir gaisrų.

Vedybų sutarties privalumai:

• Galimybė nevaržomai laisva valia nusistatyti pageidaujamą turto teisinį režimą.
• Galimybė apsaugoti savo verslo (ekonominius) interesus.
• Galimybė apsaugoti bendruosius šeimos interesus.
• Sutaupoma laiko ir finansinių išteklių.
• Išvengiama varginančio turto dalybų proceso skyrybų atveju.

Vedybų sutartis - tai ne tik būsimų ar esamų sutuoktinių susitarimas dėl turtinių teisių ir pareigų, bet taipogi ir susitarimas, be kita ko, padedantis apsaugoti vieno iš sutuoktinių pajamas ir turtą tais atvejais, kai antrajam kyla rūpesčių dėl negrąžintų skolų ir jo atžvilgiu antstoliai pradeda priverstines skolų išieškojimo procedūras.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, jei vieno iš sutuoktinių atžvilgiu atliekami priverstinio vykdymo veiksmai, tai negali būti laikoma kliūtimi sudaryti povedybinę sutartį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog jei povedybine sutartimi pažeidžiami trečiųjų asmenų (pvz., vieno iš sutuoktinių kreditorių) teisėti interesai, jų teisės gali būti apgintos taikant sandorių negaliojimo institutą.

Pavyzdžiui, kreditorių teisės galėtų būti laikomos pažeistomis, jei, siekiant išvengti vieno iš sutuoktinių asmeninių prievolių vykdymo, būtų sudaryta povedybinė sutartis, į ją įtraukiant sąlygą dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės (bendro turto, įgyto iki povedybinės sutarties sudarymo) padalijimo, pagal kurią sutuoktiniui - skolininkui nepagrįstai atitektų mažesnė bendro turto dalis, kurios nepakaktų jo asmeninėms prievolėms įvykdyti.

Svarbūs Aspektai Sudarant Vedybų Sutartį

Labai svarbu suvokti, kad ideali vedybų sutartis laikoma tokia, kuri skyrybų atveju užtikrina, jog abu partneriai išsiskiria esant vienodai „laimėtai“ turtinei padėčiai. Kita vertus, jei sutartis buvo sudaryta taip, kad vienas iš sutuoktinių supranta, kad skyrybų atveju liks turtiškai nuskriaustas, jis tiesiog gali nesutikti skirtis.

Norint sudaryti vedybinę sutartį, ypač jei norite įtraukti asmeniškai jums aktualius punktus, reiktų kreiptis į teisininkus. Jie galės pakonsultuoti bei, remdamiesi savo srities žiniomis ir patirtimi, atkreipti dėmesį į aspektus, apie kuriuos net nepagalvojote. Vedybinę sutartį galima keisti kiek norima kartų ir kada norima. Tam tereikia kartu su sutuoktiniu nueiti pas notarą ir pakoreguoti esančią sutartį.

Taip pat negali būti sąlygų, prieštaraujančių imperatyvioms įstatymų normoms, gerai moralei arba viešajai tvarkai, ribojančių sutuoktinio(ių) teisę į išlaikymą, teisę kreiptis į teismą ar kitų Civilinio kodekso 3.105 str.

Lietuviai pamažu įsisąmonina, jog išankstinis susitarimas tarp būsimų arba esamų sutuoktinių išsprendžia turtinio pobūdžio problemas, kurios gali kilti ateityje pradėjus skyrybų procesą. Sutuoktinių susitarimas vedybų sutartimi nustatyti savo turto teisinį rėžimą bei išspręsti turto padalijimo klausimą iš esmės palengvina skyrybų procesą.

Teismas, nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo, nebesprendžia turto padalijimo klausimo, todėl pats teismo procesas vyksta žymiai greičiau ir pigiau, nereikia mokėti žyminio mokesčio dėl turto padalijimo.

Sutuoktinių, kurie nėra sudarę vedybų sutarties, turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas. Taikant šį turto režimą, preziumuojama, kad po santuokos sudarymo įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol neįrodyta, kad turtas priklauso vienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise.

Vadinasi neturint vedybų sutarties ir pradėjus skyrybų procesą sutuoktinių turtas dalinamas lygiomis dalimis (per pusę), tačiau jei skyrybos inicijuojamos dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, kaip rodo praktika, neturint vedybinės sutarties, sutuoktiniams iškilusius ginčus teisme gali tekti spręsti kelis metus, dėl to gaištamas laikas. Investavus į skyrybų procesą dideles laiko ir pinigų sąnaudas rizikuojama bylą pralaimėti bei tokiu būdu netekti ne tik didesniosios turto dalies įgytos santuokos metu, tačiau ir patirti papildomų išlaidų.

Vedybų sutartis apsaugo jūsų pagrįstus ir teisėtus interesus, sąžiningai santuokoje įgytą turtą. Sudarant vedybų sutartį esant geriems sutuoktinių santykiams, sutuoktiniai pasidalina turtą be didelių emocijų, vedami sąžiningų interesų, bendru šalių susitarimu.

Paprastai vedybų sutartyse susitariama dėl turto, įgyto santuokos metu, iki santuokos sudarymo arba nutraukus santuoką, taip pat dėl viso sutuoktinių turto. Rečiau susitariama dėl konkretaus turto, pvz., dėl žemės, statinių, transporto priemonių.

Sudarant vedybų sutartis, dažniausiai pasidalijamas nekilnojamasis turtas, pinigai, vertybiniai popieriai, kelių transporto priemonės, aptariamos kredito grąžinimo sąlygos santuokos nutraukimo atveju. Užsienyje sutuoktiniai dalinasi ir tokį turtą kaip: laivai, lėktuvai, papuošalai. Tokių atvejų yra pasitaikę ir Lietuvoje.

Svarbu! Vedybų sutartis gali būti pakeista ar nutraukta laisva sutarties šalių valia, t. y. bendru sutuoktinių susitarimu bet kuriuo metu. Esant poreikiui pakeisti vedybų sutartį ar ją nutraukti, tačiau sutuoktiniams dėl šio klausimo nesusitariant, įstatyme nustatyta, kad tai gali padaryti teismas pagal vieno iš sutuoktinių reikalavimą.

tags: #turto #padalijimas #pagal #povedybine #sutarti #nenutraukus