Turto pasisavinimas ir įstatymai Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptarsime turto pasisavinimo klausimus, susijusius su teisėjų veikla ir įstatymų taikymu Lietuvoje. Nagrinėsime įvairius aspektus, įskaitant bendrininkavimą, išlaidų advokatui apmokėjimą, kaltinamojo akto surašymą ir intensyvios priežiūros skyrimą.

Bendrininkavimas ir turto sunaikinimas ar sugadinimas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad jei asmuo, kuris kartu su kitais bendrais veiksmais vykdo vagystę, supranta, kad šią nusikalstamą veiką daro ne vienas, tai jis yra atsakingas ir už vykdant vagystę padarytą turto sugadinimą (BK 187 str. 1 d.), net ir tuo atveju, jei su kitais asmenimis iš anksto nesitarė sugadinti turto ar jo asmeniškai negadino. Byloje nustačius, jog bendrai veikusių asmenų tyčia buvo vienoda, nepriklausomai nuo to, ar vieni bendrininkai svetimą turtą gadino, o kiti - ne, visų bendrininkų veiksmai kvalifikuotini kaip baigtas nusikaltimas ir pagal tą patį BK 187 straipsnį.

Citata:

"<...> BK 187 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius - konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių padarinių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Šios nusikalstamos veikos motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.<...> Priešingai nei teigia kasatoriai, teismai nustatė, kad V. Ž. sutiko su kitais asmenimis įvykdyti parduotuvės vagystę, aptarė jos įvykdymo būdą, nusikaltimo planą, jis gavo telefoną su laisvųjų rankų įranga, kad galėtų su bendrininkais palaikyti (ir palaikė) ryšį bei derinti vietoje veiksmus, jis kartu su kitu asmeniu ne tik vogė svetimą turtą (rinko iš lentynų cigaretes, brangius alkoholinius gėrimus ir kt.), bet kartu ir išnešė kompiuterį, atliko daug kitų veiksmų. Be to, byloje nustatyta, kad šios vagystės metu buvo išpjautos parduotuvės durys, išdaužytos prekės, išdraskyti kasos aparatai ir t. t. Todėl, esant byloje nustatytoms tokioms faktinėms aplinkybėms, visiškai sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad V. Ž. veikė aktyviais bendrais veiksmais kartu su nenustatytais asmenimis, suprato, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, todėl net jeigu jis su kitais asmenimis iš anksto nesitarė sugadinti bendrovei priklausančio turto ar jo negadino, tai nešalina jo atsakomybės pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Tokia teismo išvada atitinka ir kasacinio teismo praktiką, kurioje nuosekliai aiškinama, kad byloje nustačius, jog bendrai veikusių asmenų tyčia buvo vienoda, nepriklausomai nuo to, ar vieni bendrininkai svetimą turtą gadino, o kiti - ne, visų bendrininkų veiksmai kvalifikuotini kaip <...>."

Advokato dr. R. Merkevičiaus komentaras:

Jei asmuo, kuris kartu su kitais bendrais veiksmais vykdo vagystę, supranta, kad šią nusikalstamą veiką daro ne vienas, tai jis yra atsakingas ir už vykdant vagystę padarytą turto sugadinimą (BK 187 str. 1 d.), net ir tuo atveju, jei su kitais asmenimis iš anksto nesitarė sugadinti turto ar jo asmeniškai negadino; byloje nustačius, jog bendrai veikusių asmenų tyčia buvo vienoda, nepriklausomai nuo to, ar vieni bendrininkai svetimą turtą gadino, o kiti - ne, visų bendrininkų veiksmai kvalifikuotini kaip baigtas nusikaltimas ir pagal tą patį BK 187 straipsnį.

Išlaidos advokato paslaugoms apmokėti

Apskaičiuojant išteisintajam priteistinų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 str. 3 d.), Rekomendacijų dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo nustatymo nuostatos, tarp jų ir dėl tokių išlaidų apskaičiavimo tvarkos, jų maksimalaus dydžio, yra rekomendacinio pobūdžio ir teismams nėra privalomos; įstatymų leidėjas aplinkybių, reikšmingų būtinų ir pagrįstų išlaidų gynėjui dydžiui nustatyti, nustatymą paliko teismų diskrecijai.

Citata:

"<...> BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens išteisinimo atveju teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, įstatymų leidėjas konkrečių aplinkybių, į kurias teismai spręsdami dėl tokio pobūdžio proceso išlaidų atlyginimo (nustatydami jų dydį) turi atsižvelgti, nedetalizavo. Rekomendacijų dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo nustatymo nuostatos, tarp jų ir dėl tokių išlaidų apskaičiavimo tvarkos, jų maksimalaus dydžio, yra rekomendacinio pobūdžio ir teismams nėra privalomos. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas aplinkybių, reikšmingų būtinų ir pagrįstų išlaidų gynėjui dydžiui nustatyti, nustatymą paliko teismų diskrecijai.<...> BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja bylą nagrinėjant ne tik pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, tokiu atveju, priteisiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, be bylos sudėtingumo, jos apimties, kitų svarbių aplinkybių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26-1073/2023), būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-8-696/2015, 2K-84-699/2015, 2K-373-976/2018 ir kt.). Teismų praktikoje išaiškinta, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-225-303/2019), t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta.<...> Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl išteisintajam A. V. išlaidų už advokato suteiktas paslaugas, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo, atsižvelgė į tai, jog apeliacinis procesas vyko pagal prokuroro apeliacinį skundą, kuriuo buvo prašoma taip pat ir A. V. priimti apkaltinamąjį nuosprendį, didžioji prokuroro apeliacinio skundo dalis buvo atmesta, tenkinta tik jo dalis dėl proceso išlaidų išteisintajam atlyginimo, pakeičiant subjektą, iš kurio jis priteisiamas. Byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, buvo atliekamas dalinis įrodymų tyrimas, advokatas V. Sviderskis dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose ir gynė abiejų išteisintųjų interesus. Taigi, įvertinęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad išteisintojo patirtos 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidos yra <...>."

Advokato dr. R. Merkevičiaus komentaras:

Apskaičiuojant išteisintajam priteistinų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 str. 3 d.), Rekomendacijų dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo nustatymo nuostatos, tarp jų ir dėl tokių išlaidų apskaičiavimo tvarkos, jų maksimalaus dydžio, yra rekomendacinio pobūdžio ir teismams nėra privalomos; įstatymų leidėjas aplinkybių, reikšmingų būtinų ir pagrįstų išlaidų gynėjui dydžiui nustatyti, nustatymą paliko teismų diskrecijai.

Kaltinamojo akto ir nuosprendžio aprašomosios dalies surašymas

Kai nusikalstamą veiką padarė keli asmenys, jų veika aprašoma bendrai, aiškiai nurodant, kaip kiekvienas iš jų dalyvavo darant nusikalstamą veiką; kai vienas ar grupė asmenų yra padarę kelias nusikalstamas veikas, kiekviena veika aprašoma atskirai; teismų praktika, kai kelios nusikalstamos veikos nuosprendyje yra aprašytos vienu tekstu, atskirai nėra pateiktas kiekvienos nusikalstamos veikos aprašymas, yra ydinga, tačiau atsižvelgiant į tai, kad teismo nuosprendis yra vientisas dokumentas, jo aprašomąją dalį papildo motyvuojamoji dalis, kurioje yra detaliai ir išsamiai išdėstyti nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados, taip pat išdėstyti įrodymai, kuriais remiamasi asmenį pripažįstant kaltu arba išteisinant, tai gali ir nebūti esminiu BPK pažeidimu.

Citata:

"<...> Pagal susiformavusią teismų praktiką, kai nusikalstamą veiką padarė keli asmenys, jų veika aprašoma bendrai, aiškiai nurodant, kaip kiekvienas iš jų dalyvavo darant nusikalstamą veiką. Kai vienas ar grupė asmenų yra padarę kelias nusikalstamas veikas, kiekviena veika aprašoma atskirai. Paprastai laikytina netinkama teismų praktika, kai nuosprendžio aprašomojoje dalyje bendrininkų padarytos veikos aprašomos po kelis kartus kartojant tuos pačius veikos požymius kiekvienam bendrininkui atskirai, o ne sujungiant į visumą, kurioje be pasikartojimų bendrai būtų aprašyta bendrininkų padaryta veika, nuosekliai atskleidžiant tiek padarytos nusikalstamos veikos požymius, tiek kiekvieno bendrininko vaidmenį padarant šią veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126-511/2019).<...> Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad nuteistajam B. K. ir A. L. inkriminuotos keturios nusikalstamos veikos aprašytos vienu tekstu, atskirai nėra pateiktas kiekvienos nusikalstamos veikos aprašymas. Nors toks nuosprendyje pateiktas nusikalstamų veikų aprašymas yra ydingas, prieštaraujantis vyraujančiai teismų praktikai, kad kai vienas ar grupė asmenų yra padarę kelias nusikalstamas veikas, kiekviena veika aprašoma atskirai, tačiau tai nelaikytina esminiu BPK pažeidimu. <...><...> Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl šios aplinkybės nėra pagrindo tvirtinti, jog apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra prieštaringas ir nesuprantamas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo nuosprendis yra vientisas dokumentas, jo aprašomąją dalį papildo motyvuojamoji dalis, kurioje yra detaliai ir išsamiai išdėstyti nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados, taip pat išdėstyti įrodymai, kuriais remiamasi asmenį pripažįstant kaltu arba išteisinant. Teismas nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje pagrindė, kodėl B. K. išteisino pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, taip pat padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys patvirtina nuteistojo B. K. kaltę padarius BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismas visus įrodymus ištyrė, juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus dėl visų B. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų. Todėl vien tai, kad teismas nepateikė detalaus B. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų - pasikėsinimo apgaule užvaldyti didelės vertės svetimą turtą ir netikrų dokumentų pagaminimo - aprašymo, nereiškia, kad <...>."

Advokato dr. R. Merkevičiaus komentaras:

Kai nusikalstamą veiką padarė keli asmenys, jų veika aprašoma bendrai, aiškiai nurodant, kaip kiekvienas iš jų dalyvavo darant nusikalstamą veiką; kai vienas ar grupė asmenų yra padarę kelias nusikalstamas veikas, kiekviena veika aprašoma atskirai; teismų praktika, kai kelios nusikalstamos veikos nuosprendyje yra aprašytos vienu tekstu, atskirai nėra pateiktas kiekvienos nusikalstamos veikos aprašymas, yra ydinga, tačiau atsižvelgiant į tai, kad teismo nuosprendis yra vientisas dokumentas, jo aprašomąją dalį papildo motyvuojamoji dalis, kurioje yra detaliai ir išsamiai išdėstyti nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados, taip pat išdėstyti įrodymai, kuriais remiamasi asmenį pripažįstant kaltu arba išteisinant, tai gali ir nebūti esminiu BPK pažeidimu.

Intensyvios priežiūros taikymas

Teismas, atidėdamas arešto bausmės vykdymą, neprivalo per visą bausmės atidėjimo laikotarpį paskirti ir intensyvią priežiūrą. BK 75 straipsnio 1 dalis dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo ir intensyvios priežiūros paskyrimo yra suformuluota ne kaip imperatyvi nuostata, įpareigojanti skiriant bausmės vykdymo atidėjimą nustatyti ir nuteistojo intensyvią priežiūrą, o kaip diskrecija, nustatanti teismo galimybę pasirinkti, nes įstatymo tekstas sukonstruotas su veiksmažodžiu „gali“, tai reiškia, kad teismui yra suteikta diskrecija, t. y. laisvė savo nuožiūra pagal bylos aplinkybes spręsti, ar atidėti paskirtos bausmės vykdymą, ar ne.

Citata:

"<...> Nesutiktina su prokuroro kasaciniame skunde išdėstytu aiškinimu, kad pagal BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas, atidėdamas arešto bausmės vykdymą, privalėjo per visą bausmės atidėjimo laikotarpį paskirti ir intensyvią priežiūrą. Teisėjų kolegija šiuo klausimu pažymi, kad BK 75 straipsnio 1 dalis dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo ir intensyvios priežiūros paskyrimo yra suformuluota ne kaip imperatyvi nuostata, įpareigojanti skiriant bausmės vykdymo atidėjimą nustatyti ir nuteistojo intensyvią priežiūrą, o kaip diskrecija, nustatanti teismo galimybę pasirinkti, nes įstatymo tekstas sukonstruotas su veiksmažodžiu „gali“, tai reiškia, kad teismui yra suteikta diskrecija, t. y. laisvė savo nuožiūra pagal bylos aplinkybes spręsti, ar atidėti paskirtos bausmės vykdymą, ar ne. Toliau saki..."

Chronologija

Žemiau pateikiama baudžiamojo kodekso pakeitimų chronologija:

tags: #turto #pasisavinimas #kuri #padare #teisejas