Paveldėjimas yra vienas iš būdų įgyti nuosavybės teisę, kuris tampa įmanomas tik po turto savininko mirties ir yra neatlygintinis procesas. Šiame procese Lietuvoje notaro vaidmuo yra pagrindinis, nors kitos institucijos, pavyzdžiui, teismai ar antstoliai, taip pat gali atlikti tam tikras funkcijas, susijusias su paveldėjimu.
Paveldėjimas gali įvykti pagal įstatymą (šeimos ir giminystės ryšių pagrindu) arba pagal testamentą. Pagal įstatymą paveldima, kai paveldėjimo tvarka nepakeista ir kiek nepakeista palikėjo testamentu. Paveldėjimo pagrindas yra juridinių faktų sudėtis - asmens mirties (ar paskelbimo mirusiu) faktas, su kuriuo siejamas palikimo atsiradimo faktas, ir tai, kad asmuo, šaukiamas paveldėti, yra įstatyminis įpėdinis arba jo paveldėjimo teisė numatyta testamente.
Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba palikėjas iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Kai yra keletas įpėdinių, jų paveldėtas turtas tampa visų šių įpėdinių bendrąja daline nuosavybe, jeigu testamentu nenustatyta kitaip.
Net jei su kai kuriais giminaičiais nebendraujate arba jų beveik nepažįstate, jūsų mirties atveju jie gali teisėtai paveldėti jūsų turtą - to reikalauja įstatyme nustatyta paveldėjimo eilė.
Kai netenkame artimojo, dažniausiai jo turtą perima šeimos nariai. Pirmiausia paveldi palikėjo vaikai (taip pat ir įvaikiai bei vaikai, gimę po žmogaus mirties). Jei jų nėra, turtą paveldi tėvai ir vaikaičiai. Toliau - seneliai ir provaikaičiai, po jų - broliai, seserys bei proseneliai. Penktoje eilėje yra sūnėnai, dukterėčios, dėdės ir tetos, o šeštoje - pusbroliai ir pusseserės.
Įvaikiai ir jų palikuonys, anot teisininko, paveldėdami turtą po įtėvio ar jo giminaičių mirties, laikomi tokiais pačiais kaip biologiniai įtėvio vaikai. Lygiai taip pat įtėviai ir jų giminaičiai, paveldėdami turtą po įvaikio ar jo vaikų mirties, laikomi tokiais pat kaip biologiniai tėvai.
Tiesa, pagal įstatymą turtas paveldimas tik tada, kai nėra testamento.
How to Make a LEGAL Will in 5 Minutes [Wealth Lawyer Explains]
„Manau, kad šioje vietoje negalima rekomenduoti elgtis vienaip ar kitaip, kiekvienas asmuo turi pats nuspręsti, kam ir kokia tvarka nori palikti turtą“, - sako R. Šileris. Verta pastebėti, kad kartu su palikimu paveldimos ir mirusio asmens skolos. Anot R. Šilerio, „Niekam nepriėmus palikimo, šis atitenka valstybei, tačiau šis procesas užtunka, dėl ko gali nukentėti palikėjo kreditoriai.
Pozityvia gaida galime paminėti, kad vis daugiau praktikoje susiduriame su asmenimis, planuojančiais palikimo procesą. Nors dažniau kreipiasi asmenys, kurie siekia planuoti verslo perdavimą savo vaikams, taip pat praktikoje turime pavyzdžių, kai sutuoktiniai, neturintys vaikų, anūkų, turto nepalieka likimo valiai - rūpinasi, kad šis atitektų norimoms labdaros ar paramoms organizacijoms, jais besirūpinantiems asmenims“, - pastebi J. Karvelė.
Testamento laisvės principas leidžia palikėjui savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto palikimo jo paskirtiems įpėdiniams, tačiau įstatymų leidėjas, įtvirtindamas teisę į privalomąją palikimo dalį, atitinkama apimtimi apribojo testamento laisvės principo veikimą.
Aptarkime situaciją, kai tėvas testamentu visą turtą paliko savo sutuoktinei, o palikėjo suaugęs sūnus yra neįgalus-neveiksnus ir gyvena globos namuose, kurių globėjas jis ir yra. Ar sūnui priklauso paveldėjimo dalis? Jei taip, ar globos namai galės tą turtą valdyti savo nuožiūra?
Mirus palikėjui, pirmąja eile pagal įstatymą turi teisę paveldėti palikėjo neįgalus-neveiksnus sūnus. Nagrinėjamu atveju, nors palikėjo sūnus ir nėra paskirtas įpėdiniu pagal testamentą, jis vis vien turi teisę į privalomąją palikimo dalį, kadangi palikėjo mirties dieną jam buvo reikalingas išlaikymas (išlaikymo reikalingumas neįgaliems-neveiksniems asmenims yra preziumuojamas), o palikėjas šiam asmeniui testamentu jokio turto nepaliko.
Asmenys, kuriems palikėjo mirties dieną yra reikalingas išlaikymas, nepaisant testamento turinio, paveldi pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.
Neveiksnių asmenų vardu palikimą priimti turi teisę jų tėvai arba globėjai. Siekiant priimti palikimą, šiems asmenims reikia kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl privalomosios palikimo dalies paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
Asmens globa apima ir jo turto globą, tačiau prireikus paveldėtam turtui valdyti ir tvarkyti gali būti paskirtas ir turto administratorius. Neveiksnaus asmens paveldėtą turtą globos namai privalo naudoti išimtinai tik jo interesais.
Įstatymas imperatyviai nurodo, kad neveiksnaus asmens sudarytas testamentas negalioja. Taigi šiam asmeniui mirus, jo palikimą turi teisę priimti tik įpėdiniai pagal įstatymą ir jame nustatytą eilę. Jeigu tokių įpėdinių nėra arba nei vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, mirusiojo turtą paveldi valstybė.
Atvejai, kai palikimas atitenka valstybei, nėra dažni, tačiau nėra ir itin reti, sako „Soranien“ partnerė advokatė Jurgita Karvelė. „Pirma, valstybė, priešingai nei kiti įpėdiniai, nori ar nenori palikimą priimti privalo. Tuo siekiama užtikrinti, kad neliktų bešeimininkio turto, kuriuo niekas nesirūpina, kad toks turtas nekeltų pavojaus kitiems asmenims, kad būtų apsaugoti kreditorių interesai. Antra, valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Tuo tarpu asmuo, priėmęs palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, nebent sudaro paveldimo turto apyrašą“, - komentuoja J. Karvelė.
Paveldėjimo proceso ypatumai
Paveldėjimo procese Lietuvoje notaro vaidmuo yra pagrindinis. Kitos institucijos (teismai, antstoliai) atlieka tam tikras funkcijas, susijusias su paveldėjimu, tačiau jos yra epizodinės.
Nuo 2015 m. rugpjūčio 17 d. mirusių asmenų turto paveldėjimui Lietuvoje taikomas ne tik Civilinis kodeksas, bet ir Europos Sąjungos teisės aktas - sutrumpintai vadinamas Paveldėjimo reglamentu. Tačiau paveldėjimo bylose, kurios yra susiję su Rusija, šis reglamentas nėra aktualus.
Norėdamas įgyti palikimą, įpėdinis turi atlikti aktyvius veiksmus - paduoti pareiškimą notarui arba pradėti paveldimą turtą faktiškai valdyti. Vadovaujantis Civiliniu kodeksu, įpėdinis pareiškimą dėl palikimo priėmimo turi pateikti palikimo atsiradimo vietos notarui.
Tačiau Lietuvoje yra galimybė pagal įpėdinio prašymą pavesti paveldėjimo bylą vesti kitam - ne palikimo atsiradimo vietos notarui. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris. Pareiškime dėl palikimo priėmimo įpėdinis išreiškia valią įgyti palikimą. Palikimo negalima priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis.
Atsižvelgiant į tai, įpėdinis negali pareiškime dėl palikimo priėmimo nurodyti, kad jis priima tik tam tikrus palikėjo daiktus ar priima tik daiktus, tačiau nepriima skolų. Palikimas yra priimamas kaip vieninga visuma (universalusis teisių perėmimas). Pareiškimas dėl palikimo priėmimo yra neatšaukiamas sandoris.
Palikimo priėmimo terminas Lietuvoje - trys mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos. Visi įpėdiniai, pretenduojantys į palikimą, nepriklausomai nuo paveldėjimo pagrindo (pagal įstatymą ar pagal testamentą), įpėdinių eilės ir kitų aplinkybių, pareiškimą apie palikimo priėmimą palikimo atsiradimo vietos notarui turi pateikti per tris mėnesius nuo palikėjo mirties dienos.
„Nors šis terminas nėra trumpas, išgyvenant artimojo netektį keli mėnesiai gali prabėgti itin greitai. Be to, praleistą trijų mėnesių terminą galima atnaujinti tik teismo keliu dėl svarbių priežasčių. Tad laiku nepriėmus palikimo, gali tekti bendrauti ne tik su notarais, tačiau ir kreiptis į teismą bei prašyti teisininkų pagalbos“, - akcentuoja L. Šiupinienė.
Jeigu įpėdinis terminą palikimui priimti yra praleidęs, jis turi kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo. Teismas terminą gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Galima palikimą priimti ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti palikimą priėmę įpėdiniai. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju privalo būti bent vienas įpėdinis, kuris yra palikimą priėmęs.
Įpėdinis, kreipdamasis į notarą dėl palikimo priėmimo, pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą, turi pateikti giminystę įrodančius dokumentus. Paprastai pateikiami gimimo liudijimai, santuokos liudijimai ir pan.
Užvesdamas paveldėjimo bylą, notaras tikrina Gyventojų registro informaciją. Jis visų pirma įsitikina, kad asmens mirties faktas yra į registruotas registre. Notaras taip pat gali patikrinti į jį besikreipiančių asmenų giminystės ryšį su palikėju. Notaras, pradėdamas paveldėjimo bylą, visais atvejais tikrina ir Testamentų registro duomenis - ar mirusysis nebuvo sudaręs testamento.
Siekiant užtikrinti labiau pažeidžiamų asmenų teises, Civilinis kodeksas nustato sąlygą, kad jie palikimą gali priimti tik turėdami išankstinį teismo leidimą. Be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą.
Privalomoji Palikimo Dalis
Teismo dalyvavimo gali prireikti ir įpėdiniui kreipiantis į notarą dėl privalomosios palikimo dalies paveldėjimo. Civilinio kodekso 5.20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nepilnametis teisę į išlaikymą iki 18 metų turi visada, todėl ir visais atvejais jam turi būti išduodamas privalomosios palikimo dalies paveldėjimo teisės liudijimas.
Jeigu į notarą kreipiasi kitas Civilinio kodekso 5.20 straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo dėl privalomosios dalies paveldėjimo ir palikimą priėmęs testamentinis įpėdinis neginčija, kad šiam asmeniui palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, notaras išduoda paveldėjimo teisės liudijimą į privalomąją dalį.
Be pareiškimo dėl palikimo priėmimo pateikimo palikimo atsiradimo vietos notarui, galimas ir kitas palikimo priėmimo būdas - palikimo priėmimas pradėjus paveldimą turtą faktiškai valdyti. Pagal Lietuvos Civilinį kodeksą įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).
Įpėdinis priima šiuo būdu palikimą paprastai nesikreipdamas į jokias institucijas (pareigūnus), o savo veiksmais. Civiliniame kodekse neaptariamas klausimas, kokia institucija (pareigūnas) gali pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Nekyla abejonių, kad tais atvejais, kai tarp įpėdinių yra nesutarimų, ar vienas iš jų priėmė palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti, arba įpėdinis neturi ir negali gauti dokumentų, kurie patvirtintų, kad jis atliko veiksmus, rodančius palikimo priėmimą, šį klausimą turi spręsti teismas.
Tačiau kaip turėtų elgtis notaras, jeigu kiti įpėdiniai neginčija palikimo priėmimo turto faktiniu valdymu fakto ir įpėdinis pateikia dokumentus, kurie patvirtina palikimo priėmimą turto faktiniu valdymu - mokesčių už paveldimą turtą ar už paveldimo turto remontą mokėjimą patvirtinančius dokumentus ar kitus.
Įpėdinis, kuris priėmė palikimą pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, t. y. neriboja savo atsakomybės tik paveldimu turtu.
Palikimo Priėmimas Pagal Apyrašą
Siekdamas apriboti savo atsakomybę už palikėjo skolas paveldėtu turtu, įpėdinis gali priimti palikimą pagal paveldimo turto apyrašą. Pareiškime dėl palikimo priėmimo, pateikiamame notarui, įpėdinis turi nurodyti, kad jis palikimą priima pagal apyrašą, o notaras nedelsdamas išduoda įpėdiniui vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo.
Įpėdinis apsispręsti dėl atsakomybės ribojimo ar neribojimo turi rašydamas pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Vėliau pakeisti savo valios jis nebegali.
Jeigu bent vienas įpėdinis priėmė palikimą pagal turto apyrašą, tai ir visi kiti įpėdiniai laikomi priėmusiais palikimą pagal turto apyrašą, t. y. jų atsakomybė už palikėjo skolas ribojama paveldimu turtu.
Paveldimo turto apyrašo sudarymo funkcija Lietuvoje pavesta antstoliams. Apyraše nurodomas visas daiktų, sudarančių palikimą, sąrašas, nurodant jų vertę ir aplinkybes, reikalingas jų vertei nustatyti, bei visos žinomos skolinės palikėjo teisės ir pareigos, nurodant palikėjo kreditorius ir skolininkus.
Antstolio sudarytas ir antstolio bei įpėdinio pasirašytas paveldimo turto apyrašas yra pagrindas notarui, patikrinus apyraše nurodytų daiktų priklausymą palikėjui nuosavybės teise, išduoti įpėdiniui paveldėjimo teisės liudijimą.
Atkreiptinas dėmesys, kad nors paveldimo turto apyrašą sudaro antstolis, pagrindinis vaidmuo tenka įpėdiniui. Būtent įpėdinis privalo pateikti visus duomenis, reikalingus palikėjo turto apyrašui sudaryti.
Palikimo Atsisakymas
Įpėdinis, turintis teisę paveldėti, tačiau to daryti nepageidaujantis, gali paduoti notarui pareiškimą dėl palikimo atsisakymo. Palikimo atsisakymas - vienašalis sandoris. Įpėdinis išreiškia savo valią dėl atsisakymo priimti palikimą.
Įpėdinis negali atsisakyti palikimo su sąlygomis, išlygomis ar dalies palikimo. Palikimo atsisakymas - neatšaukiamas sandoris.
Testamentų registro veiklos pradžioje palikimo atsisakymo faktai nebuvo registruojami Testamentų registre. Notarų rūmai kreipėsi į Teisingumo ministeriją ir atkreipė dėmesį, kad notarams ir kitiems asmenims svarbi informacija ne tik apie palikimą priėmusius įpėdinius, bet ir apie palikimo atsisakiusius įpėdinius. Ši informacija ypatingai svarbi tais atvejais, kai vienas iš įpėdinių atsisako palikimo, o paveldėjimo byla dar nėra užvesta.
Atsižvelgus į Notarų rūmų nuomonę, nuo 2015 m. rugpjūčio 17 d. palikimo atsisakymo faktai registruojami Testamentų registre.
Paveldėjimo Teisių Perleidimo Sutarties Tvirtinimas
Civiliniame kodekse, galiojusiame iki 2001 m. liepos 1 d., buvo numatyta, kad įpėdinis gali atsisakyti palikimo kito asmens naudai. 2001 m. įsigaliojusiame Civiliniame kodekse tokios galimybės nebėra, tačiau jame reglamentuota paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartis.
Taip pat sudaromos ir neatlygintino paveldėjimo teisių perleidimo sutartys, t. y. dovanojamos paveldėjimo teisės. Paveldėjimo teises perleidžiantis asmuo privalo garantuoti savo kaip įpėdinio statusą.
Notarui, tvirtinančiam paveldėjimo teisių perleidimo sutartį, svarbu įsitikinti ir užtikrinti, kad šias teises perleistų įpėdinis. Palikimą sudarantis turtas neprivalo būti detalizuotas paveldėjimo teisių perleidimo sutartyje.
Įpėdinis neprivalo perleisti visų savo paveldėjimo teisių. Jis gali perleisti idealiąją dalį paveldėjimo teisių, bet negali perleisti paveldėjimo teisių į konkrečius daiktus. Jeigu įpėdinis paveldi ir pagal įstatymą, ir pagal testamentą, jis negali perleisti paveldėjimo teisių tik pagal vieną iš pagrindų.
Paveldėjimo Teisės Liudijimo Išdavimas
Paprastai notaro tvarkoma paveldėjimo byla užbaigiama paveldėjimo teisės liudijimo išdavimu. Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą.
Notaras paveldėjimo teisės liudijimą išduoda tik palikimą įstatymų nustatyta tvarka ir terminais priėmusiems įpėdiniams. Kad būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, notarui pateikiami dokumentai, patvirtinantys mirusiojo nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą. Jeigu bent vienas iš palikėjo įpėdinių yra priėmęs palikimą pagal apyrašą, tai visi įpėdiniai laikomi priėmusiais palikimą pagal apyrašą.
Civiliniame kodekse nurodyta, kad paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos. Jis gali būti išduotas anksčiau, jei notaras turi duomenų, kad be įpėdinių, prašančių išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, kitų įpėdinių nėra.
Atsižvelgiant į šias Civilinio kodekso nuostatas, paprastai paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams išduodamas ne anksčiau negu po trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos. Terminas, iki kada įpėdinis gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nėra nustatytas.
Siekiant užtikrinti, kad Nekilnojamojo turto registre būtų teisinga informacija apie turto savininkus, 2015 m. lapkričio mėn. įsigaliojo Nekilnojamojo turto registro įstatymo pakeitimai, nustatantys, kad tais atvejais, kai nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pereina įgijėjui nuo notarine tvarka tvirtinamo sandorio ar dokumento, jo nuosavybės teisė registruojama per notarą. Tai aktualu ir paveldėjimo teisės liudjimo išdavimo atveju.
Paveldėjimo teisės liudijimų formas nustato teisingumo ministras. Testamentinis paveldėjimas turi prioritetą prieš paveldėjimą pagal įstatymą. Nuo 2001 m. liepos 1 d. visi notarų ir konsulinių pareigūnų patvirtinti testamentai registruojami Testamentų registre.
Jeigu įpėdinis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokesčio įstatymu, turi mokėti paveldimo turto mokestį, jis šį mokestį turi sumokėti iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, išskyrus tuos atvejus, kai jam mokesčio sumokėjimo terminai yra atidėti ar jis nuo mokesčio mokėjimo atleistas.
Paveldimo Turto Pasidalijimo Sutarties Tvirtinimas
Kai yra keletas įpėdinių, jų paveldėtas turtas yra visų šių įpėdinių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu testamentu nenustatyta kitaip, t. y. jeigu testatorius nėra testamente palikęs konkretiems įpėdiniams konkrečių daiktų.
Įpėdiniai, nenorintys valdyti paveldėto turto (ar atskirų daiktų) bendrosios dalinės nuosavybės teise, gali bendru sutarimu paveldimą turtą pasidalinti. Jeigu paveldimo turto pasidalijimo sutarties objektas yra ir nekilnojamasis daiktas, tai sutarčiai privaloma notarinė forma.
Įpėdiniai gali dalius daiktus pasidalinti natūra, nedalūs daiktai gali būti atiduodami vienam iš įpėdinių, kitiems įpėdiniams kompensuojant kitu paveldimu turtu arba kitu įpėdinio turtu ar pinigais.
Paveldėjimo Bylos Su Tarptautiniu Elementu
Nuo 2015 m. rugpjūčio 17 d. mirusių asmenų turto paveldėjimui Lietuvoje taikomas ne tik Civilinis kodeksas, bet ir Europos Sąjungos teisės aktas - sutrumpintai vadinamas Paveldėjimo reglamentu. Tačiau paveldėjimo bylose, susijusiose su Rusija, šis reglamentas nėra aktualus. Reglamente nustatyta, kad jis nedaro poveikio tarptautinių konvencijų, kurių šalys yra viena ar kelios valstybės narės, taikymui.
Taigi, jeigu paveldėjimas būtų susijęs su Estija ir Lietuva, notaras taikytų reglamento nuostatas ir netaikytų Estijos, Latvijos ir Lietuvos sudarytos sutarties dėl teisinės pagalbos nuostatų. Tačiau, kai paveldėjimas susijęs su Rusija (pavyzdžiui, palikėjas turėjo turto ir Rusijoje, ir Lietuvoje), Paveldėjimo reglamentas nebūtų taikomas. Būtų taikoma 1992 m. sutartis.
Pagal sudarytą sutartį kilnojamojo turto paveldėjimo teisę reguliuoja įstatymai šalies, kurios teritorijoje palikėjas turėjo paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą, o nekilnojamojo turto paveldėjimo teisę reguliuoja šalies, kurios teritorijoje yra turtas, įstatymai. Institucijos, kurios kompetentingos nagrinėti paveldėjimo bylas, nustatomos analogiškai - kilnojamojo turto paveldėjimo bylas nagrinėja šalies, kurios teritorijoje palikėjas turėjo paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą, institucijos, o nekilnojamojo turto - šalies, kurios teritorijoje yra turtas, institucijos.
Taip pat numatyta viena išimtis - kai visas kilnojamasis paveldėtinas turtas yra teritorijoje šalies, kurioje palikėjas neturėjo paskutinės nuolatinės gyvenamosios vietos, pagal įpėdinio pareiškimą, jeigu su tuo sutinka visi įpėdiniai, paveldėjimo bylą nagrinėja šios šalies institucijos.
Paveldimo Turto Mokestis
Pagrindinis teisės aktas - Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokesčio įstatymas.
Mokesčio mokėtojai:
- Nuolatiniai Lietuvos gyventojai.
- Nenuolatiniai Lietuvos gyventojai.
Mokesčio objektas:
- Nuolatinio Lietuvos gyventojo paveldimas turtas (nekilnojamasis daiktas, kilnojamasis daiktas, vertybiniai popieriai, pinigai).
- Nenuolatinio Lietuvos gyventojo paveldimas: kilnojamasis daiktas, kurį pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisiškai įregistruoti Lietuvoje, Lietuvos Respublikoje esantis nekilnojamasis daiktas.
Mokesčio tarifai:
Mokestis apskaičiuojamas nuo paveldimo turto apmokestinamosios vertės (70 proc. viso turto vertės) taikant tokius tarifus:
- kai paveldimo turto apmokestinamoji vertė ne didesnė kaip 150 tūkst. eurų - 5 procentai;
- kai paveldimo turto apmokestinamoji vertė didesnė kaip 150 tūkst. eurų - 10 procentų.
Mokesčio lengvatos:
Mokesčiu neapmokestinama:
- vienam sutuoktiniui mirus kito sutuoktinio paveldimas turtas;
- vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), globėjų ...
tags: #turto #paveldejimas #is #rusijos