Turto paveldėjimo pagal įstatymą sąlygos Lietuvoje

Paveldėjimas - tai mirusio žmogaus (palikėjo) turto ir pareigų perėjimas palikimą priimantiems asmenims (įpėdiniams). Kitaip tariant, tai palikėjo nuosavybės teisių ir pareigų perėmimo būdas. Paveldėjimas atsiranda pagal įstatymą arba testamentą. Įprastai teisę paveldėti turtą turi jo šeimos nariai ir artimi giminaičiai arba testamentu paskirti įpėdiniai.

Tokiais asmenimis įprastai laikomi palikėjo vaikai, sutuoktinė, tėvai, vaikaičiai (anūkai), seneliai, broliai ir seserys, taip pat kiti įstatymų numatyti asmenys. Paskutine eile paveldi Lietuvos valstybė. Šiame straipsnyje aptarsime pirmuosius žingsnius paveldint turtą Lietuvoje pagal įstatymą.

Kas gali paveldėti?

Civilinis kodeksas nustato 6 paveldėjimo pagal įstatymą eiles. LR CK yra nustatytos 6 įpėdinių eilės, nustatant asmens pakankamą giminystės ryšį paveldėti palikimą pagal įstatymą. Deja, įpėdinių sąrašas yra baigtinis, o LR CK nėra numatyta jokių išimčių šį sąrašą išplėsti. Antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tik nesant pirmos eilės įpėdinių (arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė). LR CK nustatyta palikimo priėmimo eiliškumo tvarka:

• antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė;
• trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė.

Pretenduojant į palikimą yra svarbu žinoti įpėdinių pagal įstatymą eilę. Antros eilės įpėdiniai pagal įstatymą paveldi tiktai kai nėra pirmos eilės įpėdinių arba jie nepriima ar atsisako palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Atkreiptinas dėmesys, kad įvaikiai bei jų palikuonys, paveldintys po įtėvio, jo giminaičių mirties, prilyginami įtėvio vaikams ir jų palikuonims. Tuo tarpu sutuoktinis, pergyvenęs palikėją, paveldi su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Kartu su pirmos eilės įpėdiniais sutuoktinis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, tačiau tik tuo atveju, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių yra daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldės lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais.

Įpėdinių eilės pagal įstatymą

1. Pirma eilė: Palikėjo vaikai (įvaikiai).
2. Antra eilė: Palikėjo tėvai (įtėviai) ir vaikaičiai.
3. Trečia eilė: Palikėjo seneliai ir provaikaičiai.
4. Ketvirta eilė: Palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės (tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės).
5. Penkta eilė: Palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos).
6. Šešta eilė: Palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).

Mirusiojo fizinio asmens turtas yra paveldimas aukščiau nurodytomis įpėdinių eilėmis žemėjančia tvarka. Tai reiškia, kad jeigu palikėjas mirties metu turėjo vaikų ar įvaikių, pagal įstatymą jie pirmieji turi teisę paveldėti mirusiojo turtą, kadangi jie laikomi pirmosios eilės įpėdiniais. Tuo tarpu antrosios eilės įpėdiniai (palikėjo tėvai ir vaikaičiai) neturėtų teisės paveldėti, išskyrus tuos atvejus, jeigu palikėjo vaikai (įvaikiai) nepriimtų palikimo arba iš jų būtų atimta teisė paveldėti (CK 5.6 str.).

Kur kreiptis dėl palikimo priėmimo?

Palikimas gali būti priimamas per notarą ar teismą. Jeigu nepraleidote termino palikimui priimti, galite kreiptis į palikėjo gyvenamosios vietos teritorijos notarą. Informaciją, į kurį notarą kreiptis, dėl paveldėjimo galite rasti čia (notarų veiklos teritorijos). Jeigu praleidote 3 mėn. terminą į notarą kreiptis negalite. Vis dėlto, nėra ko nerimauti, nes mes galime jums padėti atkurti paveldėjimo teisę teismine tvarka. Į teismą dėl palikimo priėmimo reikia kreiptis visada, kai praleidžiamas 3 mėn. terminas palikimui priimti. Paveldėjimo bylos teisme yra nagrinėjamos supaprastinta tvarka, todėl toks teismo procesas yra santykinai greitas ir pigus, lyginant su įprastu teismo procesu. Siekiame, kad paveldėjimas teismine tvarka vyktų patogiai ir paprastai, todėl įprastai teismo procese nebus reikalingas fizinis jūsų dalyvavimas, todėl paveldėjimo klausimus teismine tvarka galėsite tvarkyti būdami užsienyje.

Paveldėjimo terminai

Į notarą dėl palikimo priėmimo galima kreiptis per 3 mėn. nuo palikimo atsiradimo dienos. Įsidėmėkite, kad, kad šis terminas pradedamas skaičiuojamas nuo palikėjo mirties dienos, todėl svarbu savalaikiškai kreiptis į notarą, jeigu planuojate palikimą priimti notarine tvarka. Šis terminas yra naikinamasis. Tai reiškia, kad praleidus šį terminą jūsų teisę į palikimą įprastai pasibaigia, nebent teismas nuspręstų terminą atnaujinti ir pripažinti jūsų teisę į palikimo priėmimą. Jei terminas praleidžiamas, paveldėjimo teisė gali būti atkurta tik per teismą, pateikus pagrįstą priežastį (pvz., liga ar nežinojimas apie mirtį).

Ką daryti, jeigu praleidau terminą palikimui priimti? Į teismą dėl palikimo priėmimo turite kreiptis visada, jeigu praleidžiate 3 mėn. terminą palikimui priimti. Praleidus terminą notaras nebegalės priimti iš jūsų pareiškimo dėl palikimo priėmimo, kol notarui nebus pateikta teismo nutartis dėl jūsų teisės į palikimą atnaujinimo. Jeigu praleidote šį terminą, mes galime jums padėti atkurti paveldėjimo teisę teismine tvarka ir už jus parengti visus reikiamus dokumentus teismui, gauti bylai reikiamus registro išrašus ir pažymas, taip pat veiksmingai ir konfidencialiai konsultuoti jus visos proceso metu.

Kokios galimybės atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti? Teismas gali atnaujinti terminą palikimui priimti, kad jis yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Svarbiomis priežastimis laikomos tokios aplinkybės, dėl kurių negalite priimti palikimo laiku (per 3 mėn.). Teismas spręsdamas termino atnaujinimo klausimą visada atsižvelgia į tai, ar buvo nuo jūsų nepriklausančios kliūtis priimti palikimą, taip pat ar termino atnaujinimas nepažeis kitų įpėdinių interesų, kurie savalaikiškai rūpinosi savo teisės į palikimą įgyvendinimu. Įstatymo nežinojimas įprastai nėra laikomas svarbia priežastimi terminui atnaujinti.

Termino atnaujinimo palikimui priimti bylose teismas aiškinasi, dėl kokių priežasčių asmuo praleido 3 mėnesių terminą priimti palikimą, t. y. ar priežastys yra svarbios, pateisinančios termino praleidimą. Bylų pavyzdžiai rodo, kad teismai, spręsdami dėl termino atnaujinimo vertina ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, bet ir tai, kiek jis buvo praleistas, bei kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

Kokiais būdais priimti palikimą per teismą? Įstatyme yra aiškiai išskirti du atvejai kaip įpėdinis gali priimti palikimą per teismą. Vienas būdas - “termino palikimui priimti atnaujinimu”. Šiuo atveju teismas įtvirtina termino praleidimo priežastis atnaujinti jums praleistą terminą palikimui priimti, kai teismas pripažįsta, kad terminą buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Antras būdas - “palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti palikėjo turtą”. Šiuo atveju teismas gali pripažinti jūsų teisę į palikėjo nuosavybę, jeigu po palikėjo mirties rūpinotės palikėjo turtu ir šį turta naudojate (jame gyvenate ir pan.)., tačiau liko nesutvarkyti palikimo priėmimo notarine tvarka formalumai. Turime didelę patirtį šeimos ir paveldėjimo bylose, todėl galime veiksmingai jums padėti priimant palikimą teismine tvarka abiem būdais. Teikiame dokumentų parengimo teismui, registro pažymų, reikalingų paveldėjimo bylai gavimo ir kitas susijusias paslaugas, kad ši procedūra įvyktų sklandžiai ir operatyviai.

Kaip priimti palikimą ir sutvarkyti paveldėjimo dokumentus

Tam, kad būtų priimtas palikimas, reikia atlikti tokius žingsnius:

• Įpėdinis, pradedantis tvarkyti paveldėjimo teisės dokumentus, turi kreiptis su pareiškimu į palikimo atsiradimo vietos notarą per 3 mėnesius (Civilinio kodekso 5.50 str.), nesvarbu ar palikimas būtų priimamas pagal įstatymą, ar testamentą.
• Palikimo atsiradimo vietos notaras, kuris nustatomas pagal paskutinę palikėjo (mirusio asmens) gyvenamąją vietą, patvirtina palikimo priėmimo faktą.
• Pirmieji veiksmai, t.y. kreipimasis į notaro biurą ir palikimo priėmimo įforminimas, turi būti atlikti per pirmuosius tris mėnesius nuo palikėjo mirties.
• Notaras užvedęs paveldėjimo bylą, įvertina visus dokumentus bei įpėdinių ratą ir išduoda paveldėjimo teisės liudijimą įpėdiniui.
• Paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams išduodamas suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (t.y. nuo palikėjo mirties).
• Tik gavęs paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą ar testamentą, paveldėtojas tampa teisėtu mirusio asmens turto savininku ir valdytoju.

Svarbu įsiminti, kad pareiškimą dėl palikimo priėmimo reikia pateikti per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties, t. y. Kas laukia praleidus tą terminą? Nespėjus to atlikti per tris mėnesius, įpėdiniui tektų kreiptis į teismą dėl šio termino pratęsimo ar juridinio fakto nustatymo, kad palikimas buvo priimtas faktiniu valdymu.

Dokumentai, reikalingi pateikti notarui

• Mirties liudijimas
• Testamento kopija (jei yra)
• Paveldėtojų tapatybės dokumentai
• Turto registro išrašas
• Santuokos liudijimas (jei paveldimas bendras sutuoktinių turtas)

Kada palikimas laikomas priimtu?

Asmuo, pageidaujantis priimti palikimą, pareiškimą dėl palikimo priėmimo turi pateikti tam notarui, kurio veiklos teritorijoje buvo paskutinė mirusiojo (palikėjo) nuolatinė gyvenamoji vieta.

Faktinis palikimo priėmimas

Tarkime, žmogui pradėjus faktiškai valdyti turtą (pavyzdžiui, gyventi bute), bet dar nespėjus tinkamai priimti palikimo, į duris pasibeldžia daug metų nematytas tos pačios eilės paveldėtojas ir ima reikšti pretenzijas į turtą ar tiesiog užbėga faktiniam paveldėtojui už akių ir kreipiasi į notarą su pageidavimu paveldėti turtą? Kaip elgtis?

Asmuo, norėdamas, kad būtų įteisintas faktinis palikimo priėmimas, turi kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo - palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti. Kitaip tariant, įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš kitus (trečiuosius) asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre. Priešingu atveju, galima situacija, kai tos pačios eilės įpėdinis su pareiškimu dėl palikimo priėmimo kreipsis į notarą ir priims palikimą pagal įstatymą. Bylose dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti teismas turi nustatyti, ar asmuo priimtą palikėjo turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y.

Kad paveldėjimo procesas įvyktų ir mirusio fizinio asmens turtas bei pareigos pereitų jo įpėdiniams, pastarieji turi priimti palikimą. Svarbu žinoti, kad paveldėjimas reiškia ne tik turto, bet ir įsipareigojimų perėmimą, vadinasi, negalima paveldėti turto kartu nepaveldint ir palikėjo įsipareigojimų. Dažniausiai palikimas yra priimamas įpėdiniui kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo, kadangi įpėdiniui faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, dėl šio fakto nustatymo įpėdinis dar turi kreiptis į teismą bei įrodyti šį faktą. Labai svarbu, kad įpėdinis bent vieną iš aukščiau nurodytų alternatyvių veiksmų atliktų ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, kadangi praleidus šį terminą yra prarandama palikimo priėmimo teisė.

Paveldėjimas ir finansiniai įsipareigojimai

Netekę artimo žmogaus, galime paveldėti ne tik jo sukauptą turtą - būstą, santaupas ar kitus vertingus daiktus - bet ir finansinius įsipareigojimus, pavyzdžiui, būsto paskolą. Tokiomis aplinkybėmis turime žinoti ne tik teisinius, bet ir finansinius žingsnius, kuriuos reikėtų apsvarstyti laiku.

Dažnai artimojo netektį išgyvenantys žmonės susitelkia į emocinį ir praktinį palikimo aspektą - butą, sodo sklypą ar pinigines lėšas. „Svarbu žinoti, kad paveldėdami artimojo turtą visada priimame jį kaip visumą. Tai yra, negalime priimti tik naudingosios palikimo dalies, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto, bet atsisakyti su tuo susijusių skolų. Taigi, sprendimą dėl palikimo reikėtų priimti tik įvertinus visą turto ir įsipareigojimų apimtį“.

Pirmasis žingsnis mirus artimajam ir paveldėjus jo turtą - kreiptis į notarą. „Jei sužinote, kad velionis turėjo paskolų, pasitarkite su šeimos nariais, įvertinkite savo finansinę situaciją ir nutarkite, kokių būdu turtą perimsite. Šis etapas gali kelti daug neaiškumo, ypač jei iki šiol nesusidūrėte su paveldėjimo procesu.

Pasak L. „Priėmus palikimą bendra tvarka, paveldėtojas prisiima visą atsakomybę už mirusiojo įsipareigojimus - tiek paveldėtu, tiek savo turtu. Tai reiškia, kad atsiradus papildomiems įsiskolinimams, jie tampa paveldėtojo atsakomybe“.

Kitu atveju palikimą priimti galite pagal turto apyrašą. „Turto apyrašas sudaromas antstolio pagal paveldėtojo prašymą. Šis sprendimas ypač rekomenduojamas tais atvejais, kai paveldėtojas neturi visos informacijos apie mirusiojo turtą.

Sužinojus, kad velionis turėjo būsto paskolą, tačiau pats nebuvote bendraskolis, kuo greičiau kreipkitės į banką ir informuokite apie paskolos turėtojo mirtį. „Svarbiausia nedelskite. Nors įmokų mokėjimas nesustoja automatiškai, bankas gali pasiūlyti laikinas pagalbos priemones - įmokas atidėti arba peržiūrėti.

Priešingu atveju, bankas gali pateikti užklausą į Registrų centro Testamentų registrą, kad išsiaiškintų, kas paveldėjo turtą ar kreipėsi į notarą dėl mirusio žmogaus turto paveldėjimo.

Galimas paveldėjimo žingsnis - pasidomėti, ar velionis turėjo gyvybės draudimą, kuriame numatyta kompensacija mirties atveju. „Jei buvo sudaryta gyvybės draudimo sutartis, joje gali būti nurodyta, kad tam tikra pinigų suma išmokama artimiesiems - dažniausiai polise nurodytam asmeniui arba paveldėtojams. Tokia išmoka gali padėti padengti visą likusią paskolos sumą arba bent jos dalį. Kartais tai tampa svarbiu finansiniu saugikliu šiuo ir taip jautriu laikotarpiu“.

Jeigu nesate tikri, ar velionis buvo apsidraudęs, verta pasikalbėti su kitais artimaisiais arba kreiptis į draudimo bendroves.

Paveldimo turto mokestis

Įpėdiniui ne tik tenka pareiga įvykdyti neįvykdytus palikėjo įsipareigojimus, bet ir gali atsirasti pareiga mokėti paveldimo turto mokestį, kuris apskaičiuojamas nuo paveldimo turto apmokestinamosios vertės. Šio mokesčio tarifas sudaro 5 proc., jeigu paveldimo turto apmokestinamoji vertė ne didesnė kaip 150 tūkst. eurų, ir 10 proc., jeigu paveldimo turto apmokestinamoji vertė viršija 150 tūkst. Pagal Lietuvos Respublikos Paveldimo turto mokesčio įstatymą, mokestinė prievolė atsiranda, kai turto vertė viršija 150 000 eurų.

Paveldimo turto mokestis turi būti sumokėtas per 6 mėnesius nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dienos. Praktikoje įpėdiniams šio mokesčio dažniausiai nereikia mokėti, nes paveldėjimas paprastai vyksta tarp artimųjų giminaičių ir/ar sutuoktinių. Visais atvejais, nepriklausomai nuo ryšio su mirusiuoju, šiuo mokesčiu pagal įstatymą yra neapmokestinama paveldimo turto apmokestinamoji vertė, neviršijanti 3 tūkst. eurų.

Artimi giminaičiai (vaikai, tėvai, sutuoktiniai, anūkai) nuo mokesčio atleidžiami. Kiti paveldėtojai moka 5-10 % nuo paveldėto turto vertės, jei ji viršija 150 000 €. Jei paveldėtas turtas viršija 150 000 € arba priklauso tolimesniems giminaičiams, paveldimo turto deklaracija pateikiama per 6 mėnesius nuo paveldėjimo liudijimo gavimo.

Dažniausiai pasitaikančios klaidos

Paveldėjimo procesas dažnai atrodo aiškus, tačiau praktikoje žmonės daro klaidų, kurios gali brangiai kainuoti - nuo paveldėjimo teisės praradimo iki teismų dėl neteisingai padalinto turto. Viena dažniausių klaidų - nesikreipimas į notarą per įstatymų numatytą 3 mėnesių terminą. Daugelis paveldėtojų mano, kad paveldėjimo procesas prasidės automatiškai, tačiau taip nėra. Dažnai paveldėjimo byla stringa, nes trūksta dokumentų - mirties liudijimo, testamento originalo ar turto nuosavybės įrodymų. Notarai negali tęsti proceso, kol viskas nėra pateikta.

Testamentai, surašyti be notaro arba neteisingai suformuluoti, dažnai tampa ginčų priežastimi. Dėl to paveldėjimo procesas gali būti sustabdytas, kol teismas nustato testamento galiojimą. Gavus paveldėjimo teisės liudijimą, būtina įregistruoti turtą savo vardu Registrų centre. Kai kurie paveldėtojai šį žingsnį pamiršta, manydami, kad liudijimas automatiškai suteikia nuosavybę. Kai paveldėtojų yra keli, ginčai dėl turto pasidalijimo yra labai dažni. Dažniausiai jie kyla dėl nelygaus turto vertės paskirstymo ar neaiškių testamento sąlygų. Tad paveldint svarbiausia - veikti laiku, pateikti visus dokumentus ir vengti neoficialių susitarimų.

Dažniausiai pasitaikančios klaidos - tai praleistas 3 mėnesių terminas palikimui priimti, taip pat nežinojimas, kad įgytas turtas santuokoje yra bendras, t. y. Be to, reikėtų nepamiršti ir nepilnamečių vaikų, kurie, mirus vienam iš tėvų, net ir tėvams esant išsiskyrus, turi teisę į paveldėjimą. Tokiu atveju, supaprastinto proceso tvarka reikia kreiptis į teismą, prašant išduoti leidimą nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimą.

Atsakymų į dažniausiai užduodamus klausimus lentelė

tags: #turto #paveldejimo #pagal #istatyma