Pasitaiko atvejų, kada sutuoktiniai nebežino, kuris turtas yra jų bendras, o kuris jiems priklauso asmeniškai, dėl ko dažnai skiriantis kyla ginčų.
Apie tai, kaip pasikeičia asmenų turto teisinis režimas susituokus, koks turtas skyrybų atveju pagal įstatymą laikomas asmeniniu vieno sutuoktinio turtu ir ar galima santuokos metu įgyti turto tik vienam iš sutuoktinių, atsakė Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos narė, advokato padėjėja Reda Rimkienė.
„Pajūrio naujienų“ skaitytoja klausė: „Gyvename šeimoje su vyru, kuris uždirba pakankamai. Aš auginau vaikus, po to dirbau, gaudavau papildomų pajamų ir iš individualios veiklos - pomėgio gaminti šventinę atributiką. Vyras į šiuos pinigus nepretendavo, į šeimos biudžetą įnešti jų nereikėjo. Per kelerius metus susitaupė nemaža suma, o dar iš močiutės paveldėjau pinigų. Kartu sudėjus mano ir močiutės pinigus, pavyktų investuoti į nekilnojamąjį turtą - nedidelį butą ar namo dalį. Ar galiu tai nusipirkti tik savo vardu? Ar į šį turtą pretenduotų ir mano vyras, jeigu tektų išsiskirti? Ar aš, kaip žmona, turėčiau teisę į dalį namo, kuriame gyvename ir kurį įsigijome santuokoje?“
R. Rimkienė analizuoja skaitytojos situaciją, išskirdama tris atskirus teisinius aspektus, t. y.:
Sutuoktinių turto teisinis režimas
Po santuokos sudarymo sutuoktinių turtas įgyjamas bendrąja jungtine nuosavybe. Tai reiškia, kad po santuokos sudarymo sutuoktinių gaunamas darbo užmokestis, individualios veiklos pajamos, kitos pajamos ir įgyjamas kilnojamasis bei nekilnojamasis turtas tampa sutuoktinių bendrąja nuosavybe ir jiems abiems priklauso po lygiai.
Įstatymai numato išimtis, kada po santuokos sudarymo sutuoktinių įgytas turtas (pajamos) yra kiekvieno sutuoktinio asmeninis, pavyzdžiui, turtas bus laikomas asmenine sutuoktinio nuosavybe, jeigu yra sutuoktiniui padovanotas ar jo paveldėtas turtas, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.
Asmenine sutuoktinio nuosavybe laikomi sutuoktinio asmeninio naudojimo daiktai (pavyzdžiui, rūbai); lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui (pavyzdžiui, įrankiai); lėšos, vieno sutuoktinio gautos kaip žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo ir kita.
Taip pat po santuokos sudarymo sutuoktinių įgytas turtas gali būti laikomas kiekvieno sutuoktinio asmeniniu, kai sutuoktiniai yra sudarę vedybinę sutartį ir joje nusimatę, kad, pvz., sutuoktinių gaunamas darbo užmokestis (pajamos) ir (ar) įsigytas kilnojamasis turtas (pavyzdžiui, automobilis), nekilnojamasis turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
Taigi, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybinės sutarties, taip pat jeigu gautos lėšos yra iš darbo užmokesčio, individualios veiklos pajamų, toks turtas po santuokos sudarymo bus laikomas įgytas sutuoktinių bendrai ir priklausys jiems po lygiai.
Įvertinus skaitytojos išdėstytą situaciją, matyti, kad jos pajamos gautos iš darbo santykių, individualios veiklos, pagal įstatymo taikytiną sutuoktinių turto teisinį režimą būtų laikomos bendromis sutuoktinių pajamomis.
Tai, kad gautos pajamos iš individualios veiklos nebuvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti ir tai, kad skaitytojos sutuoktinis į pajamas santuokos metu nepretendavo, savaime nereiškia, kad pajamos tapo vieno sutuoktinio (šiuo atveju skaitytojos) asmeninėmis lėšomis.
Vienas sutuoktinis gali įgyti turto (tiek kilnojamojo, tiek nekilnojamojo), asmeninės nuosavybės teise, jeigu turto įgijimo metu aiškiai išreiškia valią turtą įgyti asmeninės nuosavybės teise ir yra kito sutuoktinio sutikimas.
Taigi, skaitytoja galėtų santuokoje įsigyti nekilnojamąjį turtą asmeninės nuosavybės teise, jeigu kitas sutuoktinis išreikštų rašytinį sutikimą, tokiu atveju sutuoktinis išreiškęs sutikimą prarastų teisę pretenduoti į įsigytą turtą.
Svarbu žinoti ir tai, kad jeigu vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas santuokos metu pagerintas abiejų sutuoktinių lėšomis (ar darbu), tokiu atveju sutuoktinis, kuris pagerino ir (ar) investavo asmenines lėšas į kito sutuoktinio turtą, turėtų teisę į piniginę kompensaciją už pagerinimus ar net prašyti pripažinti turtą bendru abiejų sutuoktinių.
Skyrybų metu dalinant sutuoktinių įgytą turtą po santuokos sudarymo, vadovaujamasi bendra taisykle (prezumpcija), kad visas turtas tarp sutuoktinių dalinamas pusiau po ½ dalį, tačiau įstatymas numato, jog nuo lygių dalių principo gali būti nukrypstama, pavyzdžiui, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.
Konkrečiu atveju, skaitytoja skyrybų metu galėtų pretenduoti į gyvenamojo namo ½ dalį, jeigu nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo.
Apibendrinant, jeigu sutuoktiniai nėra susitarę dėl kitokio teisinio režimo, pagal įstatymą jų sutaupytos lėšos iš darbo užmokesčio ir / ar individualios veiklos pajamų būtų pripažįstamos bendromis ir todėl santuokos nutraukimo metu kaip ir kitas santuokoje įgytas turtas gali būti dalinamos.
Santuokos metu yra galimybė įsigyti nekilnojamąjį turtą vieno sutuoktinio vardu, tačiau siekiant išvengti galimų ginčų dėl turto padalijimo santuokos nutraukimo atveju, rekomenduojama sudaryti vedybinę sutartį, kurioje galima susitarti dėl tokio teisinio režimo visam ar konkrečiam turtui, arba aiškiai notarine tvarka išreikšti sutuoktinių valią dėl konkretaus turto įgijimo vieno sutuoktinio asmeninės nuosavybės teise.
Ar žmonos skolos gali būti išieškomos iš vyro turto ir - atvirkščiai?
Taip, jeigu sutuoktinių turtas nėra teisiškai padalintas. Prievolės dėl santuokos netampa bendros, tačiau, asmeniui sudarius santuoką, jo turto teisinis režimas gali pasikeisti.
Svarbu, ar asmenys yra nusistatę teisinį savo turto režimą vedybų sutartimi. Jeigu sutuoktiniai nebuvo sudarę vedybų sutarties ir oficialiai dar nėra nutraukę santuokos, turto teisiniam režimui taikomos bendros įstatymų nustatytos taisyklės.
Į kokį šeimos turtą nukreipiamas skolų išieškojimas?
Įstatymai leidžia išieškoti vieno sutuoktinio skolas iš kito sutuoktinio lėšų, jeigu šios lėšos nėra jo asmeninė nuosavybė. Asmenine nuosavybe pagal Civilinio kodekso 3.89 straipsnį pripažįstamas iki santuokos atskirai įgytas turtas, asmeniškai paveldėtas ar dovanų gautas turtas, piniginės kompensacijos už sveikatai padarytą žalą bei kitos tikslinės piniginės išmokos, kurių negalima perleisti kitiems asmenims.
Iš šios rūšies lėšų kito sutuoktinio skolos negali būti išieškomos. Civilinio kodekso 3.110 str. 1 dalyje įtvirtinta, kad iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis.
Taigi išieškojimas galimas tik iš Jūsų sutuoktinei asmenine nuosavybe priklausančio turto arba iš bendro turto dalies, priklausančios sutuoktinei.
Tai reiškia, kad nemokaus sutuoktinio skolos atlikus tam tikras teisines procedūras gali būti išieškomos iš bet kokio šeimos turto, kuris laikomas bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe.
Bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamas ir darbo užmokestis - pajamos, gautos iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos. Pagal šį principą sutuoktiniui priklauso dalis kito sutuoktinio darbo pajamų ir atvirkščiai.
Pavyzdžiui, antstolis galėtų vykdyti išieškojimą iš darbo užmokesčio dalies ar kitų pajamų, kuri priklauso Jūsų sutuoktinei (t. y., skolingam asmeniui) po to, kai areštavęs tas lėšas pasiūlytų suinteresuotiems asmenims ir Jums imtis teisme jų padalinimo procedūrų. Šio dalinimo metu atitinkama lėšų dalis lieka areštuota.
Jei sutuoktinių pajamų atidalinimo procedūros per tam tikrą laiką neatliekamos, kreditorius nebegali tikėtis skolos išieškojimo būtent iš šių pajamų.
Skyrybų atveju sutuoktiniai įprastai pasidalija ir prievoles, ir turtą. Teismas patvirtina šalių taikos sutartį arba savo sprendimu išsprendžia ginčą dėl prievolių kilmės ar turimo turto pasidalinimo.
Skaudi artimo žmogaus netektis gali dar labiau apkarsti, kai prasideda sudėtingos turto dalybos. Dažnai nesutarimai dalijantis turtą prasideda tuomet, kai mirusysis gyveno antrojoje santuokoje ar partnerystėje ir turėjo vaikų su ankstesniu sutuoktiniu ar partneriu.
Ilgametę patirtį paveldėjimo teisėje sukaupęs teisininkas dr. Julius Paškevičius sako, kad turto dalybos tarp įpėdinių dažnai sukelia audringas emocijas ir ginčus tenka spręsti teisme.
„Artimo žmogaus mirtis jau savaime yra labai skausmingas įvykis, o palikimo dalybos ją dar labiau apsunkina. Todėl svarbu žinoti esminius niuansus, kad lemtingą akimirką nebūtų pridaryta brangiai kainuojančių klaidų. Šioje srityje patirties turintis teisininkas gali padėti, tačiau svarbu ir patiems žinoti, kokį turtą įpėdinis gali paveldėti“, - sako dr.
Kad mirusiojo vaikai galėtų paveldėti dalį jo partnerio turto, jis turi būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe. Įpėdinis turi įrodyti faktą, kad mirusysis ir jo partneris gyveno drauge ir tvarkė bendrą ūkį, taip pat kad buvo padaryti esminiai turto pagerinimai mirusio partnerio lėšomis ar darbu arba prisidėta pinigais įsigyjant turtą.
Pagal teismų praktiką tai gali būti pakankamas pagrindas, kad turtas būtų pripažintas mirusio žmogaus ir jo partnerio bendrąja dalinę nuosavybę.
Teisininkas dr. Julius Paškevičius prisimena tai iliustruojančią situaciją iš savo praktikos.
„Andrius ir Sigita (vardai pakeisti) kurį laiką kartu nuomojosi butą. Tuomet Sigita įsigijo nuosavą butą, prie kurio įsigijimo finansiškai prisidėjo ir Andrius. Jis prisidėjo ne tik piniginiu įnašu į butą, bet ir pirko statybines medžiagas buto remontui bei pats darbavosi remontuojant būstą. Partneriams kurį laiką pagyvenus kartu, Andrius mirė. Andriaus dukra iš ankstesnės santuokos Agota įgijo teisinį pagrindą pretenduoti ir į dalį Sigitos buto. Tam ji turėjo kreiptis į teismą dėl buto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe su Andriumi“, - aiškina dr.
Kad turtas būtų pripažintas bendrąja daline nuosavybe, mirusio partnerio finansinis indėlis į jį turi būti teismo pripažintas pakankamu. Jei prie turto įsigijimo ar remonto mirusysis prisidėjo neženkliai, pavyzdžiui, keliais tūkstančiais eurų - toks indėlis nebus pakankamas pagrindas turtą pripažinti bendru.
Gana panašus teisinis mechanizmas veikia ir tuomet, kai mirusysis buvo susituokęs ir turi vaikų iš ankstesnės santuokos. Tuomet asmeninė sutuoktinio nuosavybė teismo gali būti pripažinta bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Kad tai įvyktų, asmeninis sutuoktinio turtas turi būti iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Toks pagerinimas gali būti kapitalinis remontas, rekonstrukcija ir pan.
„Pateiksiu pavyzdį iš savo praktikos. Sutuoktiniai, kurių vardai pakeisti, Dainius ir Brigita gyveno Dainiaus iki santuokos įsigytame name. Santuokos metu bendromis lėšomis jie atliko namo rekonstrukciją. Netrukus mirė Brigita, kuri prieš mirtį testamentu visą savo turtą paliko sūnui Benui iš pirmos santuokos. Benas kreipėsi į teismą dėl Dainiaus namo pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe su Brigita ir paveldėjo dalį Dainiaus namo“, - aiškina teisininkas dr.
Mirusiojo turto paveldėtojai gali kreiptis į teismą ne tik dėl namo ar buto, bet ir dėl žemės sklypo pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe.
Teisininkai paprastai rekomenduoja mirusio asmens įpėdiniams pasidomėti, ar palikėjo partneris bendro gyvenimo metu neįgijo turto asmeninės nuosavybės teise ir ar šiuo laikotarpiu nebuvo atlikti kapitalinio remonto arba rekonstrukcijos darbai partnerio nekilnojamame turte.
Teisininkas dr. „BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai.
Konsultacijoje pateikti paaiškinimai grindžiami Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais.