Turto paveldėjimas gyvenant kartu nesusituokus Lietuvoje

Vis daugiau porų renkasi gyvenimą kartu nesusituokus. Nors bendras gyvenimas nesusituokus tampa vis populiaresnis, svarbu žinoti, kokios teisės galioja sugyventiniams, ypač partnerio mirties atveju. Šiame straipsnyje aptarsime sugyventinių teises į turtą, paveldėjimo klausimus ir testamentų galiojimą.

Kas yra sugyventiniai ir kodėl jų teisės skiriasi?

Sugyventiniais laikomi asmenys, kurie gyvena kartu, veda bendrą ūkį, tačiau nėra įregistravę santuokos. Lietuvos įstatymai sugyventinių nelaiko sutuoktiniais, todėl jų teisės į turtą yra ribotos. Skirtingai nei santuokoje, sugyventiniams netaikoma bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, reiškianti, kad po santuokos įgytas turtas priklauso abiem sutuoktiniams lygiomis dalimis.

Sugyventinių teisės į turtą po partnerio mirties

Lietuvos įstatymai sugyventinių nelaiko sutuoktiniais, todėl jų teisės į turtą yra ribotos. Svarbu žinoti:

• Sugyventiniai nepaveldi turto pagal įstatymą, nebent yra testamentas.
• Jei nėra testamento, turtas priklauso palikėjo vaikams (tiek santuokiniams, tiek nesantuokiniams).
• Sugyventinis gali bandyti įrodyti teisme, kad gyveno kaip sugyventinis ir pretenduoti į 1/4 palikimo, tačiau tai ilgas ir sudėtingas procesas.

Kada sugyventinis gali pretenduoti į palikimą?

Nors įstatymas nenumato paveldėjimo teisės sugyventiniui, yra keletas būdų, kaip sugyventinis gali pretenduoti į mirusiojo turtą:

Testamentas

Jei partneris (sugyventinis) mirė ir turtą testamentu paliko kitam partneriui (sugyventiniui), svarbu žinoti, kad palikėjo vaikai, tėvai (taip pat ir įvaikiai, įtėviai), kuriems reikalingas išlaikymas, turi teisę į privalomąją palikimo dalį. Bent pusę tiek, kiek jiems priklausytų pagal įstatymą. Analogiška teisė į privalomą palikimo dalį yra numatyta ir išlaikymo reikalingam sutuoktiniui.

Bendrosios dalinės nuosavybės įrodymas

Jei partneris (sugyventinis) mirė ir nebuvo surašęs testamento, jo turtą reikia atskirti ir perduoti įstatyminiams paveldėtojams. Jei sugyventinio turtą iš esmės sudaro tik smulkūs buities daiktai, paprastai ginčų nekyla. Nepriklausomai nuo to, kurio sugyventinio vardu registruotas toks turtas, tiek mirusįjį pergyvenęs sugyventinis, tiek įstatyminiai paveldėtojai gali kreiptis į teismą dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jo atskyrimo. Tokiu atveju nėra pripažįstama paveldėjimo teisė sugyventiniui. Tačiau atskiriama jo dalis bendrame turte, tai yra jam grąžinamas jo indėlis į šį turtą.

Reikėtų akcentuoti, kad teismų praktikoje nurodoma, kad vien bendro gyvenimo ir ūkio tvarkymo faktas savaime nereiškia, kad sugyventiniai buvo susitarę dėl turto įgijimo ar sukūrimo kartu. Sugyventinis ar turto paveldėtojai turi įrodyti ne tik gyvenimą drauge, bendro ūkio tvarkymą, bet ir tai, kaip buvo susitarta su mirusiu sugyventiniu. Tai yra kokie konkretūs daiktai yra įgyjami ar tvarkomi bendrosios nuosavybės teise. Įstatymas nenumato apribojimų įrodinėjimui ir jo apimtis bei pasirinkti būdai iš esmės priklauso nuo kiekvienos individualios situacijos. Įrodymais gali būti pripažįstami tiek sugyventinio įnašai į bendro turto sukūrimą pinigais, tiek liudytojų parodymai.

Svarbu yra tai, kad prisidėjimas savo darbu suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant daiktą kaip nuosavybės objektą. Tai gali būti ir darbas bendrame ūkyje, bendrų vaikų auginimas, darbų ir pareigų šeimoje pasiskirstymas. Juk visiškai gyvenimiška, kad vienas sugyventinių atlieka namo statybos darbus, o kitas sukuria sąlygas šiam turėti laiko tokiems darbams. Nes prižiūri jų bendrus vaikus, tvarko nuomojamus namus, apmoka sąskaitas ir aprūpina šeimą maistu.

Praktikoje dažna situacija, kai sugyventiniai vykdo bendrą verslą, pavyzdžiui, vieno partnerio (sugyventinio) vardu įsteigtoje įmonėje abu prekiauja ir uždirba pinigus pragyvenimui. Tokiu atveju, atitinkamai pagal verslo formą ir pobūdį gali būti įrodinėjama teisė į verslo dalį (akcijas, dalis) arba teisė į iš verslo gautas pajamas, verslo įrankius ar produktus (kai vykdoma individuali veikla).

Testamentas - svarbi priemonė apsaugoti sugyventinio interesus

Testamentas yra svarbus dokumentas, užtikrinantis, kad turtas bus paskirstytas pagal mirusiojo valią. Tačiau:

• Testamentu galima palikti turtą kam norima.
• Vaikai gali bandyti užprotestuoti testamentą, remdamiesi poveikiu testamento sudarymui, sunkia finansine padėtimi ar kitomis priežastimis.
• Jei testamentas sudarytas girtam, vėliau galima panaikinti arba perrašyti blaiviam.

Nesantuokiniai vaikai ir paveldėjimas

Nesantuokiniai vaikai turi tokias pačias teises į palikimą kaip ir santuokiniai vaikai.

Kaip apsisaugoti nuo neteisingo palikimo paskirstymo?

Norint apsaugoti turtą nuo neteisingo paskirstymo, rekomenduojama:

• Sudaryti testamentą, aiškiai nurodant, kam paliekamas turtas.
• Pasitarti su teisininku dėl testamento sudarymo ir galimų rizikų.
• Stebėti, ar tėvas nepasirašo testamento būdamas neblaivus. Išsiblaivius, galima nuvykti pas notarą ir testamentą panaikinti, arba surašyti naują.

Situacijos pavyzdžiai

Štai keletas situacijų pavyzdžių, iliustruojančių sugyventinių paveldėjimo teises:

• Situacija 1: 10 metų kartu gyveno sugyventiniai, nesusituokę, neįregistravę partnerystės, dabar vyras mirė, jis neturi šeimos, nėra testamento, jis turi asmeninį butą. Ar sugyventinė gali paveldėti turtą? Atsakymas: Ne, nebent buvo testamentas, kad viską palieka jai.
• Situacija 2: Mirė sugyventinis, susituokę nebuvome, turime bendrą vaiką, taip pat jis turėjo vaiką dar iš pirmos santuokos, su pirmąja žmona jis išsituokęs. Ar priklauso kas nors jo buvusiai žmonai ir sugyventinei? Atsakymas: Buvusios žmonos ir sugyventinės pagal įstatymą nepaveldi. Vaikams priklauso viskas po lygiai.
• Situacija 3: Moteris 15 metų pragyveno su sugyventiniu, kuris per tą laiką paveldėjo savo tėvų namus. Jie kartu juos susitvarkė. Sugyventiniui mirus, yra jo 2 dukros iš buvusios santuokos. Ar mama gali tikėtis kokios nors dalies ar kompensacijos? Atsakymas: Ne, jeigu nebuvo testamento Jums nieko nelieka, tik tikriems jo vaikams.

Ką daryti su mirusiojo pinigais banke?

Bankui sužinojus apie kliento mirtį, jo turėtos sąskaitos, kortelės ir interneto bankas yra blokuojami. Informacija apie mirusio asmens sąskaitose esančias lėšas gali būti teikiama tik notarams, vedantiems paveldėjimo bylą, ir įpėdiniams, kurie pateikia notaro išduotą liudijimą, patvirtinantį, kad tas asmuo yra įpėdinis. Bankas lėšas mirusio kliento sąskaitoje saugo neribotą laiką ir gali būti pervedamos įpėdiniams tik paveldėjimo teisės liudijime nurodyta tvarka.

Kaip įrodyti sugyventinių faktą teisme?

Sugyventinė teisme galėtų pateikti kokius nors dokumentus, kad galbūt su velioniu bendrai kažką pirko, turėjo bendrą paskolą, nuotraukų. Taip pat reikėtų ir liudytojų parodymų, pvz., galbūt kaimynai galėtų patvirtinti, kad moteris su vyru tikrai gyveno kartu. Tai - tikrai sudėtinga byla. Nėra labai paprasta įrodyti. Ir rezultatas visoks būna.

Civilinio kodekso straipsniai, reglamentuojantys sugyventinių turtinius santykius

Civilinis kodeksas (3.229-3.235 straipsniai) nustato tam tikras normas, reglamentuojančias sugyventinių turtinius santykius, ypač jei jie bendrai gyvena ne mažiau kaip vienerius metus ir turi tikslą sukurti šeiminius santykius.

• 3.230 straipsnis: Turtas, kurio teisinį režimą nustato šio skyriaus normos.
• 3.231 straipsnis: Sugyventinių bendrai naudojamo turto teisinis režimas.
• 3.232 straipsnis: Bendrai įgyto ir naudojamo turto padalijimas.
• 3.233 straipsnis: Teisės disponuoti bendrai naudojamu turtu apribojimai.
• 3.234 straipsnis: Bendrai naudojamo turto padalijimo tvarka.
• 3.235 straipsnis: Teisė naudotis gyvenamąja patalpa.

Vis dėlto, įstatymas nenumato galimybės sugyventiniams tvarkant bendrą ūkį įgyti nuosavybės teisę į trečiajam asmeniui priklausantį turtą, tačiau jeigu turtas buvo pagerintas turto savininko leidimu, yra galima gauti būtinų išlaidų atlyginimą, jeigu sutartis ar įstatymai nenumato ką kita.

Santuoka ar sugyvenimas: ką pasirinkti?

Santuokos įregistravimas - tarp dviejų gyvenimo partnerių sudaromas sandoris, kuris sukuria sutuoktiniams teisinį saugumą šeimos teisės aspektu. Tiek gyvenant santuokoje, tiek ir siekiant nutraukti santuokinius ryšius, visi klausimai, tokie kaip nekilnojamojo ir kilnojamojo turto teisinis režimas, kreditorinių įsipareigojimų vykdymas, paveldėjimas ir kita, turi teisinį apibrėžtumą ir iš to išplaukiančias teisines pasekmes.

Pagal teisinį reguliavimą sutuoktinių santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Taip pat preziumuojama, jog, nepriklausomai nuo įdėtų lėšų, darbo ar kitų veiksnių, lemiančių turto įsigijimą/sukūrimą, sutuoktinių santuokoje įgyto turto dalys yra lygios. Taigi, skirtingai, nei sugyventiniams, kilusio ginčo atveju sutuoktiniams nereikia įrodinėti jiems tenkančių turto dalių.

Tiesa, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Tačiau išimtys yra taikytinos tik tam tikrais atvejais.

Pabrėžtina ir tai, kad sutuoktiniai gali sudaryti vedybų sutartį, nustatančią kitokį, nei įstatyme numatyta, teisinį režimą, tačiau tai abiejų sutuoktinių apsisprendimo teisė.

Pasisakant apie sutuoktinių turtines prievoles, pabrėžtina, jog santuokos nutraukimo atveju nustatomos bendros ir asmeninės sutuoktinių prievolės (skolos). Asmenines prievoles, susijusias tik su vieno iš sutuoktinių asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu, savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte.

Bendros sutuoktinių prievolės, vykdytinos iš bendro turto, atsiranda iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio vardu, esant kito sutuoktinio sutikimui, o taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu šie sandoriai buvo sudaryti šeimos poreikiams tenkinti.

Bendros sutuoktinių prievolės, nutraukiant santuoką, gali būti modifikuojamos, atleidžiant vieną iš sutuoktinių nuo kreditorinių įsipareigojimų vykdymo ir pan., tačiau tik esant kreditoriaus sutikimui.

Mirties atveju palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą su pirmos eilės įpėdiniais (1/4 palikimo dalį, jeigu įpėdinių (be sutuoktinio) yra ne daugiau kaip trys, arba lygiomis dalimis, jeigu įpėdinių yra daugiau kaip trys) ar antros eilės įpėdiniais (1/2 palikimo dalį). Jeigu nėra pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą paveldimą turtą.

Šiandien daug porų skiriasi (tiek susituokę, tiek nesusituokę). Ir vis tik, teisiniu požiūriu, atsižvelgiant į šiai dienai galiojantį teisinį reguliavimą, rekomenduotina pasiryžti savo santykius įteisinti, kadangi nesusituokę asmenys, nors ir gyvendami faktinėje santuokoje, tokios teisinės apsaugos, kokią įgyja sutuoktiniai, neturi. Šeimos teisinių santykių apibrėžtumas skyrybų atveju (ir ne tik) sutuoktiniams, pasitelkus advokato pagalbą, sudaro galimybę daug aiškiau įvertinti situaciją ir apginti savo teises.

Apibendrinant, galima teigti, kad Lietuvoje nesusituokusių asmenų turtiniai santykiai yra vertinami remiantis prievolių teisės normomis, o tiksliau, CK šeštoje knygoje įtvirtintu jungtinės veiklos (partnerystės) institutu. Taigi, nesusituokusių asmenų bendro gyvenimo metu įgytas turtas, kuris, nors ir yra įregistruotas tik vieno sugyventinio vardu, ir (ar) nesant sugyventinių rašytinio susitarimo dėl šio turto įgyjimo jų bendrojon nuosavybėn, gali būti teismo tvarka pripažintas sugyventinių bendrąja daline nuosavybe.

Didžiausia gyvenančių kartu nesusituokus problema yra ta, kad jų preliminarus susitarimas stokoja stabilumo. Jeigu tokioje trapioje sąjungoje gimsta vaikai, jų gerbūvis ir likimas priklauso nuo nestabilių tėvų santykių, kuriem iširus, tai jau tampa nebe asmeniniu reikalu, o visų galvos skausmu. Visi tyrimai akivaizdžiai patvirtina, jog šeimos struktūra turi lemiamos reikšmės vaiko sveikatai bei gerovei. Be jokios abejonės šeima, kurią sudaro susituokę tėtis ir mama, labiausiai atitinka visus vaiko poreikius.

Šeimos struktūros ir vaikų gerovė

Savaime suprantama, jog santuoka neatsiejama nuo to vidinio gėrio, ypač atsakomybės ir įsipareigojimo, kurią sukuria patys sutuoktiniai. Suaugusieji yra laisvi žmonės ir gali eksperimentuoti savo gyvenimais, tačiau jie neturi teisės eksperimentuoti kitų, tame tarpe ir savo vaikų gyvenimais. Vaikai visiškai nėra atsakingi už tėvų sprendimus. Ir juo labiau negali būti skirstomi į santuokinius ir nesantuokinius vaikus ar kaip nors stigmatizuojami šia prasme.

Dažniausiai paplitę mitai apie gyvenimą kartu iki santuokos

• „O kam mums to popierėlio? Jis neįrodo mūsų meilės” - toks atsakymas atskleidžia elementarų nesusipratimą: santuoka suvokiama labai formaliai. Tačiau net ir formalus santuokos sudarymas nors savaime ir nesukuria tos gyvybinės terpės ir vidinės gelmės, kuri būtina santuokos gėriams atsirasti, įjungia teisinius mechanizmus santuokiniam ryšiui apsaugoti.
• „Naivuolių viltys” - Merginos tikisi, jog gyvenimas su vaikinu yra tiesiausias kelias į santuoką. Taigi, vyrai tipiškai gyvena kartu nesusituokę tiesiog todėl, kad jiems taip yra „patogiau“: nereikia kiekvieną kartą investuoti nei finansinių, nei laiko, nei emocinių resursų merginant eilinę panelę. Moteriai gyventi be santuokos visomis prasmėmis neapsimoka.
• „Net mašina yra išmėginama prieš ją perkant, o čia žmogus, su kuriuo reiks gyventi“ - Toks „pasimatavimas“ iš karto pastato juos ne į laisvą valią ir orumą turinčių asmenų santykį, bet į naudojamų objektų. Iš kitos pusės, gyvenimas kartu be santuokos yra daugiau ruošimasis skyryboms negu būdas sustiprinti būsimą santuoką.

Apibendrinimas

Nors gyvenimas kartu nesusituokus tampa vis populiaresnis, svarbu žinoti, kad teisinė apsauga tokiuose santykiuose yra ribota. Santuoka suteikia daugiau teisinio aiškumo ir apsaugos turtiniams santykiams, paveldėjimui ir kitais svarbiais klausimais. Todėl, prieš priimant sprendimą gyventi kartu nesusituokus, verta apsvarstyti visus teisinius aspektus ir galimus iššūkius.

tags: #turto #paveldimumas #gyvenant #kartu #nesusituokus