Švedijos Investicijos į Nekilnojamąjį Turtą Lietuvoje: Naujos Tendencijos ir Projektai

Pastaraisiais metais Lietuva sulaukia vis daugiau užsienio investicijų į nekilnojamojo turto (NT) sektorių. Ypač aktyvūs yra Švedijos investuotojai, kurie mato didelį potencialą Lietuvos rinkoje. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius Švedijos investicinius projektus, rinkos tendencijas ir gyventojų požiūrį į būsto įsigijimą.

Rekordinis Sandoris Biurų Segmente

Vienas iš reikšmingiausių įvykių NT rinkoje buvo trijų verslo centro S7 pastatų pardavimo sandoris. Švedijos kapitalo nekilnojamojo turto investicijų bendrovė „Eastnine“ įsigijo šiuos pastatus, kurių bendras nuomojamas plotas siekia 42 500 kv. m. Bendra sandorio vertė viršija 128 mln. eurų ir yra rekordinė biurų segmente Baltijos šalių istorijoje.

„Eastnine“ valdo A klasės komercinės paskirties objektus Rygoje, Taline ir Vilniuje. Šiuo metu baigti statyti pirmieji du S7 pastatai, trečiasis dar statomas, o ketvirtasis tik pradėtas plėtoti ir jo statybas numatoma pabaigti iki 2020 m. pabaigos.

„Tokio dydžio įsigijimas atitinka mūsų strategiją įsigyti tvarių A klasės biurų pastatų Baltijos šalių sostinėse ir išplėsti valdomą portfelį iki daugiau nei 100 tūkst. kvadratinių metrų ploto“, - teigė „Eastnine Lithuania“ valdybos pirmininkas Kęstutis Sasnauskas.

Nurodoma, kad pirmojo pastato, kuriame įsikūręs komercinio banko „Danske bank“ paslaugų centras, sandoris jau užbaigtas. Antrojo pastato, kuris jau baigtas statyti ir kuriame kursis telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“, sandorį planuojama baigti iki trečiojo ketvirčio, trečiojo, kuris dar statomas ir kuriame kursis dar vienas „Danske bank“ paslaugų centras - 2020 metų pirmąjį ketvirtį.

Sandorį „Eastnine Lithuania“ planuoja finansuoti nuosavomis bei komercinių bankų SEB ir „OP Corporate Bank“ lėšomis.

„Įsigytas A klasės biurų kompleksas buvo įvertintas kaip atitinkantis vienus aukščiausių tvarumo reikalavimų, kas gali tapti teigiamu impulsu visai Baltijos šalių komercinio NT investicinei rinkai. Visa tai rodo, kad mūsų rinka yra patraukli tarptautiniams investuotojams“, - teigia SEB banko valdybos narys, Verslo bankininkystės tarnybos direktorius Vilius Juzikis.

„Eastnine Lithuania“ Vilniuje valdo biurų kompleksą „3burės“ ir biurų pastatą „Vertas“. Bendrovę per Estijos kompaniją „Eastnine Baltics“ valdo Švedijos investicijų kompanija „Eastnine“.

Teritorijoje sostinės Saltoniškių gatvėje „M.M.M. projektai“ plėtoja keturių biurų pastatų kompleksą. Anksčiau bendrovė skelbė, kad į projektą iš viso investuos apie 100 mln. eurų. Ketvirtojo pastato statybas planuojama baigti 2021 metais, investicijos į jį sieks 27 mln. eurų.

Naujas Daugiabučių Projektas „Forest Gate“

„Bonava Lietuva“ investuoja 11 mln. eurų į „Forest Gate“ daugiaubučių kompleksą. 5 aukštų A++ energetinės klasės pastatuose iš viso planuojama įrengti 101 butą. Visi butai bus įrengiami išskirtinai tik su pilna apdaila, kai kurie ir su korpusiniais baldais.

Gyventojai galės rinktis iš 1 ir 4 kambarių butų, atitinkamai nuo 29 iki 86 kv. metrų kvadratūros. Visi butai turės balkonus, o pirmuose aukštuose projektuojamos privačios terasos. Pirmojo korpuso gyventojai terasomis galės džiaugtis ir penkto aukšto butuose. Jos projektuojamos su vaizdu į Visorių mišką.

Taip pat naujakurių patogumui bus įrengtos 77 požeminės automobilių parkavimo vietos ir 35 sandėliukai, dviračių saugykla bei vaikų vežimėlių kambarys. Jaunų šeimų patogumui, daugiabučių teritorijoje bus 101 kv. metrų vaikų žaidimo aikštelė su įrenginiais - sūpynėmis, laipynėmis, smėlio dėže bei kitais vaikų pramogų ir edukacijų įrenginiais.

Vos kelių šimtų metrų nuo komplekso atstumu gyventojai pasieks visą būtiniausią miesto infrastruktūrą - viešojo transporto stoteles, viešuosius ir privačius darželius bei mokyklas, sporto klubus, Fabijoniškių sporto klubą ir baseiną, prekybos ir pramogų centrus.

„Planuojant šį kompleksą labiausiai norėjome suteikti naujakuriams miesto ir gamtos harmonijos jausmą savo namuose. Tokį jausmą pagrinde sustiprina keli akcentai. Pirma, nors kompleksas yra mieste, jis ribojasi su mišku, ką įvardija jo pavadinimas „Forest Gate“, tai yra miško vartai. Antra, projekto teritorijoje išsaugojome viena seniausių sostinės ąžuolų, kurio skersmuo siekia net 80 cm. Šis šimtametis ąžuolas ir toliau džiugins komplekso gyventojus“, - sako „Bonava Lietuva“ vadovas Remigijus Pleteras.

Butų pardavimai jau vyksta. Statybas planuojama baigti 2025 metais.

Švedijos Įmonės Plėtra Pramonės Sektoriuje

Švedų bendrovė taip pat planuoja išplėsti sandėliavimo patalpas ir plėtoti logistikos paslaugų padalinį, kuris koordinuos produkcijos tiekimą „ROL group“ klientams į užsienį. Naujose 12,4 tūkst. kv. m patalpose bendrovė išplės ir gamybos padalinį. Gamyklos statybas planuojama baigti 2014 m. vasarą. Bendra investicijų suma siek 22 mln. Lt, finansinis partneris - Šiaulių bankas. 5 mln. Lt prisidės ir Lietuva.

Įmonė „Statga“ savo veiklą pradėjo 1999 m. Nuo 2006 m. tapo „Rol” koncerno dalimi. Šiuo metu „Rol/Statga” dirba 216 žmonių, įmonė eksportuoja 98 proc. produkcijos. „Rol Group“ įmonė gamina baldų ir prekybinės įrangos komponentus, metalo gaminius grupės įmonėms bei klientams.

NT Rinkos Pokyčiai Švedijoje

Švedijoje nekilnojamojo turto pardavimo kainos sumažėjo 4%, o centriniame Geteborge - 1%. Malmö centre jie šiek tiek pakilo 1%. Nuo pat krizės pradžios Švedijoje, vienoje iš labiausiai galingų Europos šalių, sumažėjo plytų kaina, o ketvirčio kritimas viršijo 7,5%.

Analitikai, ekspertai ir politikai sako, kad Švedijos ekonomika yra stipri ir nėra jokio pavojaus, kad naujas nekilnojamojo turto burbulas sprogs. Jei nuspręsite įsigyti Švedijoje parduodamą turtą ir jūs nesate tikri, kad turite atsižvelgti į tai, kad nors Švedijos gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto kainos pasirodė didelės daugelyje metrikos, sunku įsitikinti, kad šių kainų mažėjimas yra katalizatorius. Praeityje įdiegta rizikos ribojimo politika galėjo turėti gerą poveikį.

Lietuvių Prieraišumas Nekilnojamam Turtui

„Eurostat“ duomenys ilgus metus rodo lietuvių prieraišumą nekilnojamam turtui - 90 proc. gyvena nuosavame būste. 82 proc. latvių ir estų linkę gyventi savo namuose.

„Lietuviai yra viena iš labiausiai į nuosavą būstą orientuotų tautų. Tas keičiasi labai lėtai. Tas prisirišimas yra tam tikras iššūkis, bet ir galimybė. Matome Vakarų valstybėse, Vokietijos, Austrijos pavyzdžiai, tie patys švedai, daug mažesnė dalis gyvena nuosavuose namuose - nuomojasi ar naudojasi municipalinio būsto programomis“, - antradienį spaudos konferencijoje kalbėjo Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovas Mindaugas Statulevičius.

Apklausa atskleidžia, kad lietuvių NT portfelyje yra ir daugiau turto. Tyrimo duomenimis, po 29 proc. lietuvių ir latvių bei 30 proc. estų turi du nekilnojamojo turto vienetus, pavyzdžiui, butą ir butą, butą ir sodo namą. Po tris NT objektus suskaičiuoja turintys 8 proc. lietuvių ir vos mažiau - 7 proc. latvių ir 6 proc. estų. Latviai lyderiauja pagal visuomenės dalį, kuriems priklauso 4 NT vienetai - kaimyninėje šalyje tokių gyventojų yra 8 proc., o Lietuvoje ir Estijoje - po 4 proc.

„Tai istoriškai susiklosčiusi situacija, kuomet buvo labai didelis fokusas žemės sklypų pirkime ir planuojamų statybų“, - kalbėjo Regina Ungulaitienė, „Luminor“ privačių klientų finansavimo grupės vadovė.

Lietuviai Baltijos šalyse išsiskiria pomėgiu ir galimybėmis turėti namus miesto ribose - 20 proc. lietuvių su paskutine būsto paskola įsigijo individualų namą miesto ribose, palyginti su 11 proc. namą mieste įsigijusių latvių ir estų.

„Tai ir istoriškai susiklosčiusi ypatybė, ypač Kaune ir Klaipėdoje, žmonės kuriasi erdvesnėse vietose, jų netenkina turimi butų pasiūlymai, jie ieško individualių namų. Aišku, prisideda ir sodų konversija, o jų daug yra miestų ribose. Tiesiog nusiperkami pigesni sklypai ir statomi individualūs namai. Kita aplinkybė - žmonės nelabai randa savo poreikius atitinkančio būsto. Kai svarsto, pirkti butą ar namą, kaina panaši, jis labiau priima sprendimą eiti į tokį sandorį ir prašyti paskolos tokio būsto įsigijimo“, - aiškino M.Statulevičius.

Būsto Paskolos ir Pirkėjų Prioritetai

„Luminor“ šiemet Lietuvoje planuoja suteikti papildomai būsto paskolų už 90 mln. eurų. 2019 metais bankas paskolino už 180 mln. eurų. Visose trijose Baltijos šalyse šiemet papildomai būstui ketinama paskolinti už apie 243 mln. eurų - tai du kartus daugiau nei pernai.

„NT rinka auga, matome didžiulį potencialą ir Lietuvoje. Klientai perka butus, keičia į didesnius, perka NT kaip investiciją“, - kalbėjo R.Ungulaitienė.

Bankas „Luminor“ kovo pradžioje išplatinęs 500 mln. eurų padengtų obligacijų (angl. covered bonds) tikisi aktyviau įsilieti į paskolų rinką. „Luminor“ tapo pirmuoju tokio tipo obligacijų platintoju Baltijos šalyse. 5 metų trukmės vertybiniai popieriai bus listinguojami Airijos vertybinių popierių biržoje.

R.Ungulaitienė išskiria dvi būsto pirkėjų grupes: tai jaunos šeimos, kurie dažniausiai ieško didesnio būsto naujos statybos projektuose, taip pat vyresnius žmones, kurie turi sukaupę kapitalo ir planuoja statyti ar įsigyti būstą, o esamą išnuomoti.

„Praėjusių metų vidutinė pasirašytų kreditų suma buvo 64 tūkst. eurų“, - kalbėjo ji.

R.Ungulaitienė aiškino, kad vyresni žmonės, norintys pirkti būstą, dažnai planuoja iš didesnio keltis į mažesnį. „Tai rodo brandesnį požiūrį į finansų valdymą, kalbant apie tai, kad klientai vertina ir komunalinius mokesčius bei NT mokestį. Kita priežastis - noras persikelti arčiau savo vaikų“, - sakė ji.

Kita gyventojų grupė, jauni žmonės, nori pirkti NT dėl to, kad dabar turimas yra per mažas. „Didėjant šeimai, jie ieško didesnių butų arba kotedžo tipo namų. Bet didelį dėmesį kreipdami į lokaciją ir aplink esančius objektus, ypatingai norėčiau pažymėti švietimo įstaigas“, - aiškino R.Ungulaitienė.

Taip pat dalis banko klientų perka mažos kvadratūros būstus didžiuosiuose miestuose, o juose planuoja įsikurti studijuojantys vaikai ar anūkai. Taip pat tarp norinčių pirkti būstą R.Ungulaitienė išskiria emigrantus, kurie ketina grįžti į Lietuvą.

tags: #svedai #nusipirko #nekilnojamas #turtas