Individualių namų renovacija: reikalavimai, pastoliai ir energijos efektyvumas

Nors senesnės statybos ar renovuojamiems namams reikalavimai nėra tokie griežti, didėjančios šildymo kainos ir žmonių supratimas apie gyvenimo kokybę verčia galvoti apie renovaciją. Tad individualius namus, statytus sovietmečio saulėlydžiu ar pirmuoju nepriklausomybės dešimtmečiu, šiandien neišvengiamai būtina renovuoti.

Ar renovuoti, ar griauti?

Tikrai ne kiekvieną senesnį namą verta renovuoti - vienbalsiai tvirtina specialistai. Kai kuriuos senesnius namus paprasčiau, o ir pigiau nugriovus statyti iš naujo. Problema ne tik ta, kad sovietmečiu pastatų sienos apskritai nebuvo šiltinamos - sienas ir stogą būtų galima apšiltinti, o langus ir duris pakeisti sandaresniais. Tačiau pertvarkyti vidaus planą ir tūrius pagal šiuolaikinius standartus dažnai neįmanoma arba labai brangu. Neretai senesnės statybos namai pastatyti savamokslių arba iš nekokybiškų medžiagų, kiti 200-300 kv. m ploto namai šiandien tiesiog per dideli.

Išlaikyti ir prižiūrėti tokį rūmą neracionalu - gal geriau turėti savo sklype optimalaus dydžio namą ir didesnį plotą žaliosios vejos. Tačiau yra individualių namų, kurie, nors ir statyti prieš dešimtmečius, gali būti sėkmingai renovuojami.

Pastatų energinio naudingumo klasės

Pagal energijos sąnaudas pastatai klasifikuojami į devynias energinio efektyvumo klases: A++, A+, A, B, C, D, E, F, G. Tie­sa, A ir aukš­tes­nes kla­ses ati­tin­kan­čių būs­tų Lie­tu­vo­je kol kas tė­ra vienetai - tai vadinamieji pasyvūs namai (A++ klasė nurodo energijos beveik nevartojantį pastatą). Pri­va­tūs na­mai ati­tin­ka la­bai įvai­rias ener­gi­nio nau­din­gu­mo kla­ses.

Renovacijos etapai ir medžiagos

Kalbant apie privačių namų renovaciją pirmiausia reikia pabrėžti tai, kad kiekvienas atvejis individualus, todėl universalios metodikos, kaip atnaujinti seną pastatą, nėra. Kartais, jeigu nėra akivaizdu, per kurias namo vietas išeina daugiausia šilumos, verta užsisakyti termovizinius tyrimus. Termovizinėje nuotraukoje ryškiomis spalvomis aiškiai išskiriamos sandarios ir nesandarios namo vietos. Nustačius nesandarias vietas galima galvoti, kaip pašalinti trūkumus. Čia vargiai apsieisime be specialistų konsultacijos.

Statybų ekspertai tradiciškai pataria renovaciją pradėti nuo stogo ir fasado šiltinimo, langų ir durų pakeitimo šiltesniais. Renovuojant pastatą labai svarbu išvengti drėgmės susidarymo sienose dėl vadinamojo rasos taško efekto. Dažniausiai privatūs namai šiltinami polistireniniu putplasčiu arba mineraline vata, tačiau kartais pasirenkamos ir netradicinės medžiagos.

Statybų specialistai pataria renovacijos darbus atlikti etapais. Pirmais metais galima apšiltinti stogą, antrais - pakeisti langus ir duris šiltesniais, trečiais - apšiltinti fasadą. Vidutiniškai fasadas apšiltinamas per 1-2 mėn., stogui pakeisti prireiks panašiai tiek pat laiko. Atlikus renovaciją, šildymui galima sutaupyti 30 proc. ir daugiau.

Pasak UAB „Rockwool“ techninio vadovo Andriaus Buskos, renovuojant privačius (individualius) namus jų savininkai sprendimus priima kur kas atsakingiau nei daugiabučių namų savininkai. Taip yra, nes atsižvelgiama į daug įvairių kriterijų (medžiagų kokybę, ilgaamžiškumą, saugumą), o ne vien tik į kainą. Privačių namų savininkai siekia ilgalaikės renovavimo naudos, tad, šiltinant pastatą, renkasi geriausią kainos ir kokybės santykį.

Šiltinimo medžiagų pasirinkimas ir reikalavimai

Pasak Polistireninio putplasčio asociacijos prezidento dr. Česlovo Ignatavičiaus, galima išskirti keletą problemų, su kuriomis susiduriama. Tai prie sienų paviršiaus neteisingai pritvirtintos šiltinimo plokštės, neteisingai sutepti klijai, per giliai sukaltos smeigės. Dėl to banguoja ir pleišėja fasadai, atsiranda dėmių. Norint viso to išvengti, reikia laikytis tam tikrų nustatytų reikalavimų. Visų pirma šiltinamos sienos turi būti sausos ir švarios.

Klijuojant šiltinimo plokštes, šiltinamo paviršiaus ir jo aplinkos oro temperatūra turi būti ne mažesnė kaip 5 °C. Pirmoji šiltinimo plokščių eilė ant sienų turi būti dedama ant specialaus cokolinio profiliuočio. Jei šiltinamas pastatas su įtrauktu cokoliu, pirmąją šiltinimo plokščių eilę kartu su cokoliniu profiliuočiu rekomenduojama nuleisti žemyn ant cokolio. Taip būtina padaryti siekiant išvengti šiluminio tiltelio ir apsaugoti nuo šalimo prie cokolio esančias pirmo aukšto grindis.

„Renovuojant pastatą ir atliekant šiltinimo darbus, ypatingą dėmesį reikia atkreipti į šiltinimo sistemos sandarumą, nes tik sandarios šiltinimo sistemos atitinka reglamentinius ir projektinius reikalavimus“, - teigia Č. Ignatavičius.

PAVATEX BALTIC direktorius Šarūnas Adomaitis pastatą vaizdžiai palygina su žmogumi, t. y. tiek žmogus, tiek namas turi kvėpuoti. Tad šiltinant namo fasadą negalima uždaryti „porų“, be to, reikia sudaryti sąlygas perteklinei drėgmei pasišalinti iš pastato konstrukcijos. „Pastatai turėtų būti sukonstruoti taip, kad konstrukcijose vyktų difuzija ir drėgmė balansuotų tarp viduje ir išorėje esančio oro.

Kadangi renovuojant senus individualius pastatus namo konstrukcijos neįmanoma pakeisti, tad rekomenduojama rinktis natūralias šiltinimo medžiagas, kurios nestabdytų šios drėgmės išgarinimo“, - tvirtina Š. Adomaitis. Populiariausios šiltinimo medžiagos Lietuvoje vis dar yra polistireninis putplastis ir mineralinė vata.

Polistireninis putplastis

Polistireninis putplastis naudojamas visoms išorinėms sienoms šiltinti. Jis naudojamas tinkuojamosiose, vėdinamosiose ir kitose išorinių sienų šiltinimo sistemose. Šiltinant sienas polistireniniu putplasčiu, išgaunamas patikimas šiltinimo sistemos sandarumas. Pagrindiniai putplasčio privalumai yra palyginti žema kaina, tvirtumas, gerų savybių išlaikymas visą eksploatacijos laikotarpį.

Taip pat svarbu, kad, atliekant šiltinimo darbus, nereikia jokių apsaugos priemonių, procesas nekenkia gamtai. Iš trūkumų būtų galima paminėti tai, jog polistireninis putplastis dūlėja veikiamas saulės spindulių, nepridengtą polistireninį putplastį kartais ardo paukščiai, jis tirpsta acetone ir kituose tirpikliuose.

Akmens vata

Akmens vata - viena universaliausių termoizoliacinių medžiagų, naudojama beveik visoms pastato konstrukcijoms šiltinti. Dėl efektyvių šilumos izoliacinių savybių ir plataus gaminių asortimento akmens vatos gaminiai plačiai naudojami namams renovuoti. Akmens vata pasižymi geromis termoizoliacinėmis, garso ir priešgaisrinėmis savybėmis. Be to, vata yra garams laidi medžiaga, todėl konstrukcijos nedrėksta ir nepelija. O dėl savo natūralios kilmės akmens vatos gaminiai yra ilgaamžiai ir nekeičia savo matmenų dėl atmosferinių veiksnių poveikio. Kaip vieną iš trūkumų būtų galima paminėti šiek tiek didesnę mineralinės vatos kainą.

Medžio plaušo plokštės

Medžio plaušo plokštės - viena iš įprastų šiltinimo alternatyvų renovuojant privačius namus. Kaip žinoma, mediena yra vertinga žaliava, turinti gerų izoliacinių savybių. Vienas svarbiausių medžio plaušo plokščių privalumų - šios šiltinimo medžiagos ekologiškumas. Ji pasižymi natūraliu poringumu, tad yra išgaunamos geros tiek šilumos, tiek garso izoliacijos savybės. Medžio plaušo plokštės nesudėtingai ir greitai sumontuojamos ant fasado, tad renovuojant pastatus sutaupoma laiko.

Pastolių svarba renovacijos metu

Kai kalbama apie namų renovaciją ar smulkius išorės darbus - dažymą, šiltinimą ar lietvamzdžių montavimą - daugelis gyventojų vis dar pasikliauja improvizuotomis priemonėmis: kopėčiomis, lentų konstrukcijomis ar kitomis pakopomis. Pastolių nuoma Lietuvoje tampa vis populiaresnė ne be priežasties. Tai saugus, ekonomiškas ir patogus būdas pasirūpinti kokybiška įranga net ir trumpalaikiams darbams.

Net jei darbai trunka tik vieną dieną ar atliekami vos kelių metrų aukštyje, rizika išlieka labai reali. Savadarbės konstrukcijos dažnai neturi reikiamo stabilumo, jų paviršiai gali būti slidūs ar nelygūs, o atramos - nepakankamai tvirtos. Jei ieškote kokybiškos pastolių nuomos visoje Lietuvoje, viena patikimiausių ir rinkoje įsitvirtinusių įmonių - MB „Tvirtas Sukibimas“.

Nesvarbu, ar tvarkote mažą stogelį, ar dažote visą namo fasadą - atsakingas požiūris į darbo aplinką prasideda nuo saugumo. Todėl vietoj kopėčių, medinių dėžių ar laikinų platformų verta rinktis patikimą sprendimą, kurį siūlo „Tvirtas Sukibimas“.

Pastolių rūšys

• Bokštiniai pastoliai: Naudojami darbams didesniame aukštyje, pasižymi tvirtumu ir kokybe.
• Laiptiniai bokšteliai: Leidžia planuoti darbus sudėtingose erdvėse, pavyzdžiui, renovuojant muziejų fasadus.
• Fasadiniai pastoliai: Dengia namo fasadinę sieną, leidžia greitai ir patogiai atlikti didesnių plotų darbus.
• Mobilūs pastoliai: Naudojami erdvėse, kuriose dažnai tenka keisti vietą, taupo laiką ir lėšas.
• Stoginiai pastoliai: Naudingi atliekant įvairius darbus ant stogo, užtikrina tiek darbuotojų, tiek stogo saugumą.

Dažniausiai užduodami klausimai apie renovaciją

Kokio dydžio kompensacijos galima tikėtis namo išorės ir vamzdyno renovacijai, jei namas iš dalies renovuotas?

Kompensacijos dydis priklausytų nuo to, kiek namo išorei (t.y. fasado) ir vamzdynų renovacijai numatytos priemonės leistų sutaupyti šilumos energijos. Galimam energijos sutaupymui apskaičiuoti reikėtų nustatyta tvarka parengti namo investicijų planą. Jei sutaupymas būtų ne mažesnis kaip 20 procentų - kompensuojama 15 procentų investicijų sumos. Sutaupius ne mažiau kaip 40 procentų - kompensuojama 40 procentų investicijų sumos. Kompensacijos dydis priklauso ir nuo projekto įgyvendinimo termino. Nurodyti kompensacijų dydžiai taikomi projektams, kurie bus užbaigti iki 2015 m. spalio 1 d.

Ar daugiabučiams (5 aukštų) namams Lietuvoje taikomas sienų tarpų šiltinimas (pripurškimas) poliuretano putomis, ekovata, polistireno granulėmis ar kt. medžiagomis? Ar verta taip šiltinti, ar tai nereikalingas darbas ir naudos mažai?

Pastato šiltinimo būdą kiekvienu atveju turi parinkti projektuotojas, atsižvelgdamas į namo specifiką. Teisės aktuose tiksliai reglamentuotos išorinės, t. y. tinkuojamosios arba vėdinamos termoizoliacinės sistemos. Tuščiame sienų oro tarpe vyksta oro cirkuliacija, kuri yra šilumos nuostolių šaltinis. Oro cirkuliaciją galima sustabdyti sienų oro tarpą užpildant termoizoliacine medžiaga.

Atkreiptinas dėmesys, kad sienos oro tarpo užpildymas termoizoliacinėmis putomis renovuojant daugiabutį namą turėtų būti priskirtinas prie pagalbinių priemonių, padedančių pagerinti pastato sandarumą ir padidinti termoizoliaciją. Dėl per mažo termoizoliacinio sluoksnio storio, vien tik oro tarpo užpildymas yra nepakankamas sprendimas įgyvendinant galiojančius minimalių pastatų atitvarų energinio naudingumo reikalavimus.

Kodėl netvarkomos šilumos tiekimo trasos? Tai didžiuliai šilumos nuostoliai (žiemą virš trasų ištirpęs sniegas, žaliuoja žolė).

Šilumos tiekimo trasos priklauso savivaldybių įmonėms, eksploatuojančioms šilumos tinklus. Mūsų turimais duomenimis, šios trasos pagal galimybes keičiamos.

Jeigu namas planuoja renovaciją pagal JESSICA programą, ar gali skelbti atskirus konkursus techniniam projektui parengti ir rangos darbams?

Įgyvendinant daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektus galima skelbti atskirus konkursus techniniam projektui parengti ir rangos darbams pirkti. Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto (ar jo dalies) parengimo paslaugos, statybos techninės priežiūros paslaugos ir statybos rangos darbai daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui įgyvendinti perkami Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta tvarka, kai pirkimus vykdo perkančioji organizacija. Kai pirkimus vykdo kiti subjektai - pagal aplinkos ministro patvirtintą tvarką arba per viešosios įstaigos CPO LT elektroninį katalogą.

Kiek kainuoja blokinio namo 1 kv.m ploto renovacija? Kodėl nėra programos energijos šildymui sumažinti privačiuose namuose? Ten šildymui kūrenami labai neefektyvūs seni katilai ir 50 proc.

Aplinkos ministerija remia projektus, mažinančius šilumos energijos vartojimą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į atmosferą privačiuose namuose, pagal Klimato kaitos specialiąją programą. Nuo 2012 m. 2014 m. Klimato kaitos specialiojoje programoje šioms priemonėms skirta atitinkamai 3,5 ir 3,1 mln. Lt. Fizinių asmenų paraiškas paramai gauti priima ir vertina Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas (LAAIF).

Kodėl Panevėžyje mokestis už liftą imamas atsižvelgiant į buto kvadratūrą. Ar visoje Lietuvoje taip yra?

Pagal Civilinį kodeksą, liftas priskiriamas namo bendrojo naudojimo objektams ir priklauso namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė įgyvendinama vadovaujantis proporcingumo principu. Šis principas įtvirtintas Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalyje: „butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas“.

Daugiabučių namų renovacijos pavyzdys

2015 metais Alytuje, Jurgiškių g. 25 buvo modernizuotas 9 aukštų, 36 butų, turintis 2214,72 m2 šildomo ploto daugiabutis. Atlikta visapusiška renovacija: apšiltintos sienos ir stogas, pakeisti langai ir durys, modernizuota šildymo sistema, sumontuoti saulės kolektoriai ir šilumos siurbliai. Po modernizavimo namas atjungtas nuo centralizuotų miesto šilumos tinklų. Šilumą išgauna šilumos siurbliai, o karštą vandenį ruošia saulės kolektoriai. Sumontuoti geoterminiai NIBE F1245 2*60 kW šilumos siurbliai, generuojantys ją iš 100 metrų gylio gręžinių. Karštam vandeniui ruošti įrengti 44 m2 ploto saulės kolektoriai, yra 3x1000 ltr boileriai. Faktiškai pasiektas 69,9 proc. šiluminės energijos sąnaudų sumažėjimas. 2023 metų kovo mėn. trijų kambarių buto vidutinė šildymo kaina buvo 28 Eur, dviejų - 22 Eur.

Investicijų planų rengėjų įgūdžių didinimas

Aplinkos ministerija pakeitė Daugiabučio namo atnaujinimo projekto rengimo tvarkos aprašą. „Pastebėjome, kad ne visi investicijų planų rengėjai teisingai apskaičiuoja statybos rangos darbų kainas - dalis jų neatsižvelgia į konkrečios savivaldybės rinkos kainas, nepaiso statybininkų užimtumo ir dėl to kintančių kainų. Skatinsime juos labiau analizuoti ne tik Lietuvos, bet ir konkretaus regiono rinką ir protingai taikyti aprašo rekomendacijas“, - sakė aplinkos ministras V. Mazuronis.

Šiuo Daugiabučio namo atnaujinimo projekto rengimo tvarkos aprašo pakeitimu, pirmiausia, siekiama didinti investicijų planų rengėjų profesinius įgūdžius, skatinant juos detaliai tirti rinką, daryti jos analizę ir pateikti tikslius ir teisingus skaičiavimus.

Renovacijos trukmė ir etapai

Visas renovacijos procesas, apimantis dokumentacijos rengimą, investicijų plano svarstymą, įvairius su rangos darbais susijusius konkursus, užtrunka maždaug 1,5-2 metus. Pats atnaujinimo procesas, kai daugiabutis renovuojamas, gali trukti iki 8 mėnesių. Bet kiek tiksliai truks renovacija, priklauso nuo pasirinktų darbų kiekio.

Šiltinimo medžiagų palyginimas

tags: #namu #renovacija #pastoliai