Vykdymo procesas dažnai prasideda antstolio raginimu skolininkui geranoriškai sumokėti skolą iki tam tikro termino. Tačiau Civilinio proceso kodekse (CPK) numatytos ir išimtys, kada raginimas nesiunčiamas, pavyzdžiui, jei sprendimo įvykdymo terminai nurodyti įstatymuose arba vykdomajame dokumente (CPK 661 straipsnis).
Šiame straipsnyje aptariama turto perdavimo išieškotojui tvarka Lietuvoje, atsižvelgiant į įstatymų nuostatas ir praktinius aspektus.

Vykdymo Procesas ir Pradžia
Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 5 punktą, skolos ir išieškojimo išlaidos pirmiausia nukreipiamos į skolininko banko sąskaitoje esančias lėšas. Jeigu per 30 dienų skola nepadengiama, antstolis gali pradėti išieškojimą bendra tvarka.
Tais atvejais, kai raginimo skolininkui įteikti paštu nėra galimybės, jis įteikiamas viešo paskelbimo būdu oficialioje interneto svetainėje www.antstoliai.lt.
Skolininko Turto Paieška
Skolininkui neįvykdžius prievolės per raginime nustatytą terminą, antstolis pradeda jo turto paiešką. Šių veiksmų apimtis priklauso nuo skolos dydžio, skolininko veiklos specifikos ir turimų žinių apie skolininką.
Antstolis kreipiasi į įvairias institucijas, siekdamas nustatyti skolininko turtinę padėtį:
- Visoms kredito įstaigoms pateikiamas nurodymas apriboti disponavimą lėšomis arba priverstinai nurašyti pinigines lėšas.
- Susisiekiama su Nekilnojamojo turto registru, siekiant patikrinti, kokį nekilnojamąjį turtą turi skolininkas.
- Jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, tikrinami duomenys apie jo darbovietę bei gaunamas pajamas.
- Per Valstybės įmonę „Regitra“ aiškinamasi, ar skolininkas neturi registruotų transporto priemonių.
Jeigu nustatoma, kad fizinis asmuo jokio nuosavo turto neturi, gali būti tikrinama ir jo sutuoktinio turtinė padėtis, nes skolos gali būti išieškomos ir iš sutuoktinio turte esančios skolininko turto dalies.
Jeigu nei turto, nei pinigų tikrinimo metu skolininkas neturi, antstolis paprastai atlieka pakartotinius turtinės padėties patikrinimus.

Turto Pardavimas ir Perdavimas Išieškotojui
Kai surandamas asmens turtas, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, skelbiamos šio turto varžytynės. Skolininkas gali jų išvengti, jeigu pats susiranda areštuoto turto pirkėją ir iki varžytynių paskelbimo pasiūlo jį antstoliui. Tokiu atveju turtas parduodamas skolininko pasiūlytam asmeniui ir skola padengiama be varžytynių.
Parduodant turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui arba realizavus jį varžytynėse, gautos piniginės lėšos paskirstomos išieškotojams.
Pagal CPK 602 straipsnį, turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui ar turto pardavimo iš varžytynių aktas arba turto perdavimo išieškotojui aktas gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu:
- Turto pardavimas pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises.
Reikalavimams dėl turto pardavimo akto pripažinimo negaliojančiu taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas, pradedamas skaičiuoti nuo akto surašymo dienos (CPK 602 straipsnis).
Vykdymo Išlaidos
Vykdymo išlaidos skirstomos į dvi dalis: vykdomosios bylos administravimo išlaidos ir atlygis antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą. Būtinas vykdymo išlaidas antstoliui privalo sumokėti išieškotojas, pateikdamas vykdomąjį dokumentą.
Išieškojus pinigines lėšas, pirmiausiai dengiamos visos išieškotojo patirtos vykdymo išlaidos, kartu dengiama ir antstolio atlyginimo dalis, proporcinga išieškotos sumos dydžiui.
Tačiau teisės aktai numato išimtis, kada išieškotojas negali reikalauti, kad jo patirtos vykdymo išlaidos būtų dengiamos iš skolininko lėšų. Dažniausiai vykdymo išlaidos išieškotojui nekompensuojamos tada, kai išieškojimas nutrūksta dėl išieškotojo kaltės.
Hipoteka ar Įkeitimu Užtikrintas Įsipareigojimas
Priėmęs vykdyti vykdomąjį įrašą, antstolis skolininkui išsiunčia raginimą įvykdyti hipoteka ar įkeitimu užtikrintą įsipareigojimą per vieną mėnesį nuo raginimo įteikimo dienos, o raginimo kopiją išsiunčia įkaito davėjui (kai jis nėra skolininkas) ir kitiems viešame registre nurodytiems kreditoriams (CPK 746 straipsnis).
Šiame raginime turi būti nurodyta skolininko teisė pateikti duomenis apie įvykdytą hipoteka ar įkeitimu užtikrintą įsipareigojimą ar jo dalį.
Jeigu įkeisto turto nėra (jis sunaikintas, prarastas ar sužalotas) arba įkeitimo kreditorius atsisako priimti įkeistą turtą, jis turi teisę įkeitimu užtikrintą pagrindinį reikalavimą ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų dydį išieškoti iš skolininko kito turto.
Kai išieškoma pagal įmonės hipotekos sandorį, vykdomąjį įrašą priėmęs vykdyti antstolis CPK 677 straipsnyje nustatyta tvarka sudaro hipotekos objektu esančios įmonės turto aprašą ir priima patvarkymą paskirti hipotekos kreditorių arba kreditoriaus sutikimu kitą asmenį įmonės turto administratoriumi.
tags: #turto #perdavimas #isieskotojui