Pirkimo-Pardavimo Sutarties Galiojimo Terminai Lietuvoje

Pirkimo-pardavimo sutartis yra vienas iš svarbiausių įrankių tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, kai kalbama apie nuosavybės perleidimą ar įsigijimą. Tačiau dažnai kyla klausimas, kiek laiko galioja pirkimo-pardavimo sutartis Lietuvoje?

Šiame straipsnyje aptarsime nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties galiojimo terminus, nuosavybės teisės perleidimo momentus ir kitus svarbius aspektus, susijusius su šia tema.

Kas yra Pirkimo-Pardavimo Sutartis?

Pirmiausia, supraskime, ką apima pirkimo-pardavimo sutartis. Tai yra teisinis susitarimas, pagal kurį viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės teisę į daiktą arba paslaugą, o kita šalis (pirkėjas) įsipareigoja už tai sumokėti nustatyto dydžio pinigų sumą.

Lietuvos teisės aktuose nėra konkrečiai nurodytas bendrasis pirkimo-pardavimo sutarties galiojimo laikotarpis.

Pirkimo-pardavimo sutarties galiojimas pirmiausia priklauso nuo to, kokia tai sutarties rūšis bei kas numatyta jos sąlygose. Paprasčiausiems pirkimo atvejams, kuomet prekes ar paslaugas pirkėjas perka ir atsiima iš karto, tokios sutartys dažniausiai nustoja galioti jau po prekių perdavimo.

Ar Pirkimo-Pardavimo Sutartis Turi Galiojimo Terminą?

Pirkimo-pardavimo sutartims, susijusioms su nekilnojamojo turto perleidimu, galioja griežtesnės taisyklės, kurios reglamentuoja tiek formos reikalavimus, tiek galiojimo terminus.

Sutarties Vykdymo Laikotarpis

Sutarties galiojimą lemia sąlygos, numatytos pačioje sutartyje. Tais atvejais, kai pirkimo-pardavimo sutartis turi aiškiai nurodytą galiojimo terminą, jis turi būti laikomasi. Jei terminas pasibaigė, tačiau abi šalys vis dar nori tęsti sutartinius santykius, būtina sudaryti naują sutartį arba pratęsti esamą.

Specialūs Terminai Pagal Civilinį Kodeksą

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, bendri sutartiniai reikalavimai ir jų vykdymo terminai taikomi įvairioms sutartims, įskaitant pirkimo-pardavimo. Bendrasis terminas (šalys gali vadovautis pagal civilinį kodeksą) yra treji metai.

Specialūs terminai pagal Civilinį kodeksą:

• Bendrasis terminas: Treji metai (šalys gali vadovautis pagal civilinį kodeksą).
• Atskiri transporto rūšių kodeksai: Iš krovinių, keleivių ir bagažo vežimo atsirandantiems reikalavimams taikomi atskirų transporto rūšių kodeksuose (įstatymuose) nustatyti ieškinio senaties terminai.

Pastaba: pirkimo-pardavimo sutartims, susijusioms su nekilnojamojo turto perleidimu, galioja griežtesnės taisyklės, kurios reglamentuoja tiek formos reikalavimus, tiek galiojimo terminus.

Nekilnojamojo Turto Pirkimo-Pardavimo Sutarties Galiojimas

Pagal Lietuvos teisę, nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti sudaryta notarine forma. Jei sutartis nesudaryta pagal notaro patvirtinimą, ji laikoma negaliojančia.

Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis galioja tol, kol abiejų šalių įsipareigojimai bus pilnai įgyvendinti. Tais atvejais, kai pirkimo-pardavimo sutartis turi aiškiai nurodytą galiojimo terminą, jis turi būti laikomasi. Jei terminas pasibaigė, tačiau abi šalys vis dar nori tęsti sutartinius santykius, būtina sudaryti naują sutartį arba pratęsti esamą.

Svarbūs aspektai sudarant sutartį:

• Notarinė forma: Būtina nekilnojamojo turto sandoriams.
• Įsipareigojimų įvykdymas: Sutartis galioja, kol įvykdomi visi įsipareigojimai.
• Terminas: Jei nurodytas sutartyje, būtina jo laikytis.

Anot jos, tie, kas yra vykdę keletą nekilnojamojo turto pirkimo sandorių, žino, kad iš esmės sutarčių turinys ir struktūra, nepriklausomai nuo pasirinkto notaro biuro, išlieka panaši. Taip pat kartojasi ir „slenksčiai“, dėl kurių kyla daugiausiai klausimų.

Jungtinė Nuosavybė ar Asmeninis Turtas?

Vienas dažniausių klausimų: „Jei sutartį pasirašys mano vyras / žmona, ar nuosavybė priklausys tik jam / jai?“ Jei sutartį pasirašantis asmuo yra sudaręs santuoką ir neturi vedybų sutarties, įsigyjamas turtas taps bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nepriklausomai nuo to, kuris jų ar abu pasirašo sutartį.

Išimtis taikoma tuo atveju, jeigu egzistuoja vedybų sutartis, kuria nustatytas visiško atskirumo sutuoktinių turto teisinis režimas arba konkretaus turto priskyrimas asmeninei sutuoktinio nuosavybei.

Taip pat išimtis būtų taikoma pirkėjui (sutuoktiniui), kuris įrodytų, jog turtas įsigyjamas iš asmeninių lėšų. Tokiomis lėšomis yra laikomos pajamos, gautos iki santuokos, pajamos gautos pardavus asmenį turtą, paveldėtos arba dovanojimo būdu gautos lėšos. Kita vertus, įrodyti, kad gautos pajamos yra asmeninės - gana sudėtinga, nes pinigai turi savybę „susimaišyti“. Todėl svarbu tokias pajamas laikyti atskiroje sąskaitoje, kur nebūtų kitų pajamų lėšų.

Atsiskaitymas - Prieš ar Po Sandorio?

Įprasta, kad atsiskaitymas būna dviejų tipų: iki sandorio arba po jo. Tuo atveju, jei atsiskaitoma iki sandorio, notaras paprašo pavedimą patvirtinančio dokumento - banko išrašo iš pardavėjo, kad būtų užfiksuotas įplaukų įskaitymas į pardavėjo sąskaitą. Neretai pirkėjai nustemba, kad neužtenka pavedimo kopijos. Taip yra, nes pasitaiko atvejų, kad pavedimai atšaukiami ar nepriimami bankų, todėl toks notarų pageidavimas yra pagrįstas.

Taip pat įprasta pavedimą daryti sandorio metu - kai šalys mato viena kitą, ant stalo guli pasirašyta sutartis. Tokiu atveju rekomenduojama pavedimus atlikti tarp pardavėjo ir pirkėjo banko sąskaitų, esančių tuose pačiuose bankuose - atsiskaitymas būna momentinis ir pardavėjas pinigus savo sąskaitoje pamato labai greitai.

Atsiskaitymas Perkant su Kreditu

Jei atsiskaitoma finansuojantis banke ar kitoje kredito įstaigoje, yra suteikiamas terminas po pagrindinės sutarties pasirašymo pilnam atsiskaitymui. Paprastai tai būna 30 dienų. Šio laiko pakanka sutvarkyti visus su hipoteka ir kredito (paskolos) išmokėjimu susijusius dokumentus.

Tačiau pažymėtina, kad 30 dienų terminas yra paprastai šalių naudojamas, tačiau ribojimų susitarimui dėl trumpesnio ar ilgesnio atsiskaitymo termino nėra.

Tam, kad perkamą turtą būtų galima įkeisti bankui ar kitai kredito įstaigai, remiantis standartinėmis bankų sąlygomis, turto savininku įkeitimo metu jau turi būti pirkėjas. Apsaugant pardavėjo teisėtus interesus, nuo pagrindinės sutarties pasirašymo iki pilno atsiskaitymo už pirkinį, turtui yra įregistruojamas „apribojimas disponuoti nekilnojamuoju daiktu“. Ši žyma panaikinama po to, kai pardavėjas pateikia notarui pažymą apie pilną atsiskaitymą (pakvitavimą). Pirkėjui visada svarbu neužmiršti pasitikrinti bei išsiregistruoti šį juridinį faktą, nes ateityje, norint parduoti turtą, gali kilti sunkumų (reikėtų ieškoti pavedimų kopijų, pardavėjo ir pan.).

Nekilnojamojo Turto Nuosavybės Perleidimas ir Įregistravimas

Bene pagrindinė sandorio dalis yra perkamo turto nuosavybės teisės perleidimo momentas. Nuosavybės teisė gali būti perleista pasirašant sutartį. Tokiu atveju pirkimo-pardavimo sutartis kartu yra ir turto nuosavybės teisės perdavimo aktas. Nuosavybės teisė gali būti perleidžiama ir vėliau, įvykus tarp šalių sutartoms sąlygoms. Pavyzdžiui, pilnai atsiskaičius už turtą, gavus garantinį raštą iš banko suėjus šalių nustatytam terminui ir pan.

Tuo atveju, jei turtas perkamas su banko ar kitos kredito įstaigos finansavimu, įprasta, kad nuosavybės teisė perleidžiama be pilno atsiskaitymo su pardavėju, t. y. prieš bankui ar kitai kredito įstaigai išmokant finansuojamą turto kainos dalį. Bankų ir kitų kreditų įstaigų esminė kredito (paskolos) išmokėjimo sąlyga - turto savininku hipotekos forminimo metu turi būti pirkėjas. Šiuo atveju pardavėjui rekomenduojama įsitikinti, kad pirkėjas turi rašytinį banko sutikimą ar pasirašytą kredito (paskolos) sutartį finansuoti perkamą turtą, nes tuo atveju, jei perleidus nuosavybę bankas ar kita kredito įstaiga nesuteiktų kredito (paskolos), nuosavybės teisės susigrąžinimas (restitucija) nesant šalių sutarimo galima tik teismo tvarka.

Kiti Įsipareigojimai, Netesybos ir Nekilnojamojo Turto Sutarties Nutraukimas

Sutartyse gali būti aprašomi ir kiti tarpusavio sutarimai. Pavyzdžiui: statybos užbaigimo, defektų ištaisymo ar dokumentų atidavimo terminai, susitarimai dėl padalinimo, paskirties keitimo, perkamo turto atlaisvinimo termino, nuomos ar neatsilygintino naudojimo elementų ir pan. Aptariama ir atsakomybę už sutarties pažeidimą - įsipareigojimų neįvykdymą.

Tuo atveju, jei baudos sutartyje nenumatomos, išlieka galimybė reikalauti įstatymuose įtvirtintų netesybų. Verta pažymėti, kad kilus ginčui ir persikėlus konfliktui į teismą, esant sutartyje numatytoms, bet neproporcingai didelėms netesyboms, teismas tam tikrais atvejais jas gali ir sumažinti.

Svarbu pastebėti, kad ne visi papildomi susitarimai tampa pagrindu nutraukti sutartį. Sutartis nutraukiama tik esant esminiams sutarties pažeidimams, kurie yra įtvirtinti įstatymais arba šalių susitarimu numatyti pačioje sutartyje, pavyzdžiui - pilnos kainos sumokėjimo faktas.

Svarbūs aspektai:

• Papildomi susitarimai: Gali būti įtraukti į sutartį, bet ne visi yra pagrindas nutraukti sutartį.
• Esminiai pažeidimai: Tik jie gali būti pagrindas nutraukti sutartį.
• Netesybos: Teismas gali sumažinti neproporcingai dideles netesybas.

Dažnai Kylantys Klausimai

Dažnai pirkėjai klausia: „Kodėl turto atsitiktinio žuvimo ir sugedimo rizika tenka pirkėjui nuo nuosavybės perleidimo, jei turtas vis dar eksploatuojamas pardavėjo ar nėra atlaisvintas ir kitaip perduotas pirkėjui?“ Tokia nuostata yra Civiliniame kodekse (CK). Kalbama apie nenugalimos jėgos (force majeure) situacijas, pavyzdžiui, gamtos stichijos sukeltą gaisrą ar viesulą.

Nuo visiško turto sunaikinimo tokiu atveju gali apsaugoti draudimas, o nuo smulkių sužeidimų - atskiras priėmimo-perdavimo aktas tarp šalių.

„Kas moka už notarą?“ - dar vienas pasitaikantis klausimas. Pagal CK už notarines paslaugas moka pirkėjas, nebent šalys susitaria kitaip. Rinkoje nusistovėję, jog perkant naujos statybos butus, išlaidas apmoka pirkėjas. Tuo tarpu antrinėje rinkoje išlaidos paprastai dalinamos lygiomis dalimis.

Notaras atlieka didelį ir naudingą darbą: patikrina perkamo turto duomenis viešuosiuose registruose, nustato nuosavybės teisę ir formą, patikrina, ar turtui nėra įregistruotų turto areštų aktų bei nėra kitų daiktinių teisių suvaržymų, užtikrina, kad būtų gauti reikiamų institucijų sutikimai parduoti, patikrinta ar turtas tinkamai teisiškai įregistruotas, ar nėra bendrasavininkų ir / ar gauti visi sutikimai ir pan.

Pirkėjams kyla įvairiausių klausimų. Svarbu juos užduoti ir išsiaiškinti laiku.

Nuosavybės Teisės Atsiradimo Momentas

Šiuo laikotarpiu galiojęs 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (CK149 straipsnis) nustatė, kad turto įgijėjui pagal sutartį nuosavybės teisė atsiranda nuo daikto perdavimo momento, jeigu ko kita nenumato įstatymas arba sutartis (1 dalis). Jeigu sutartis, kuria perleidžiamas daiktas, turi būti įregistruojama, tai nuosavybės teisė atsiranda įregistravimo momentu (2 dalis).

Priėmus 2000 m. CK šios srities teisinis reguliavimas pasikeitė taip, kad nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus (turtą) atsiranda nuo turto perdavimo įgijėjui momento (išskyrus atvejus, kai ką kita nustato sutartis ar įstatymas), o ne nuo sandorio įregistravimo viešame registre momento. Naujuoju nuosavybės santykių reglamentavimu atsisakyta neproporcingai didelės viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams, tačiau 2000 m. CK taikytinas tik tiems civiliniams teisiniams santykiams, kurie atsirado jam įsigaliojus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas tiek 1964 m, Civilinio kodekso, tiek dabar galiojančio Civilinio kodekso nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (Civilinio kodekso 4 straipsnis). Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas.

Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandorio formai taikomi jo sudarymo metu galioję įstatymai. 2000 m. 3 dalyje nustatyta išimti numato, kad jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. Ši teisės norma skirta būtent tokioms faktinėms situacijoms t.y. sutartims, kurioms pagal sudarymo metu galiojusį 1964 m.

INFOLEX PASTABA: 2021 06 29 įstatymu Nr. XIV-466 (TAR, 2021, Nr. 2021-15844) nustatyta, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 str. 5 ir 8 d. nuostatos taikomos sutartims, sudarytoms įsigaliojus įstatymui Nr.

Žemiau pateikiami klausimai ir atsakymai, susiję su nekilnojamojo turto perleidimu:

• Klausimas: Nerandu buto dokumentų. Ką daryti?
• Klausimas: Ar reikia mokėti NT pelno mokestį, jei parduodamam NT nuo pirkimo termino nepraėjo 5 metai ir jis buvo nupirktas po 2011 m.?
• Klausimas: Mama gyvena savo bute su sūnum, tačiau tą butą ji perrašė dukrai, o sūnus ten tik priregistruotas, jokių teisių į tą butą jis neturi. Jis yra pasiėmęs greitąjį kreditą, kurio nemoka. Mama baiminasi, kad susikaupus skolai, antstoliai gali atimti dalį buto ar tai įmanoma?
• Klausimas: Turiu butą Lietuvoje. Šiuo metu gyvenu užsienyje. Noriu jį parduoti. 1988 m. butas teismo sprendimu po tėtės mirties paliktas man. Išsipirkau ši butą iš valstybės 1991 m., o su vyru išsiskyriau 1999 m. Jau 15 m. aš jo nemačiusi, esu girdėjusi, kad pijokauja ir pastovios gyvenamosios vietos neturi. Ar yra koks senaties terminas del turto dalybų? Ar reikalingas vyras dalyvaujant buto pardavimo procese?
• Klausimas: Tėvai nori padovanoti man ir sesei nuosavos žemės sklypus. Kokius dokumentus reikia pateikti notarui? Jeigu dovanojami žemės ūkio paskirties žemės sklypai, perleidėjui (įgijėjams tam tikrais atvejais) bus reikalingas Nacionalinės žemės tarnybos leidimas, leidžiantis perleisti (įgyti) žemės ūkio paskirties žemės sklypą.
• Klausimas: Ar abu tėvai gali notariškai perrašyti savo mažamečiui turtą? Ir ar kol vaikas mažametis galės tėvai juo disponuoti? Tėvai gali jiems priklausantį nuosavybės teise turtą perleisti savo nepilnamečiam vaikui. Nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai. Tėvai tvarkytų vaiko turto reikalus iki vaiko pilnametystės.
• Klausimas: Turime vedybų sutartį, kurioje nurodyta, kad vienas į kito turtą, skolas ir t.t. nepretenduojame. Žodžiu, kas vyro, tai vyro, kas mano, tai mano. Jei vyras man dovanotų žemės sklypą, ar niekas niekada negali jo iš manęs atimti?

Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą - pagrindinę (notarinę) - sutartį. Kodėl apžiūrėjus turtą nebūtinai iškart pasirašoma notarinė sutartis, o dar patartina sudaryti ir preliminariąją? Preliminariąja sutartimi pirkėjas ir pardavėjas gali operatyviai fiksuoti savo įsipareigojimus ir susitarimo sąlygas, tai svarbu tam, kad viena iš šalių nepersigalvotų iki tol, kol yra ruošiama notarinė sutartis, gaunami įvairūs leidimai, sutikimai ir kt. dokumentai būtini notarinei sutarčiai sudaryti. Taip pat preliminarioji sutartis yra ypatingai svarbi norint įsigyti nekilnojamąjį turtą, kuris dar nėra baigtas statyti arba išsirinkus pirkti turtą, kurio finansavimui bus imama paskola.

Įsigyjant būstą, ypač be specialisto pagalbos, labai svarbu teisingai ir atidžiai sudaryti preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį bei nepamiršti esminių aspektų:

1. Visoms sutartims ypatingai svarbus tikslumas. Todėl sudarant sutartį būtinai nurodykite jos sudarymo datą, vietą ir tiksliai identifikuokite parduodamą turtą ir sandorio šalis: nurodykite vardus, pavardes, asmens kodus arba gimimo datas, turto adresą, unikalų (unikalius) numerį, tikslų plotą, kambarių skaičių, pastato statybos metus ir kt. Sutartyje įtvirtintos tikslios, atvirai aptartos sąlygos visuomet leis objektyviai vertinti pačią sutartį ir atsiriboti nuo bet kokių interpretacijų.
2. Esminės sąlygos.
3. Kaina ir mokėjimo terminai. Sutartyje tiksliai įvardinkite bendrą turto pardavimo kainą ir jei jos mokėjimas terminas bus išskaidytas atskirais mokėjimais - tikslius terminus ir šių mokėjimų dydžius.
4. Trečiosios šalys. Sutartyje būtina nurodyti ir visus apsunkinimus, suvaržymus, apribojimus ar trečiųjų asmenų teises, interesus į turtą (pvz., sudaryta nuomos sutartis, turtas yra įkeistas kreditoriui, o galbūt turtas yra ginčo objektas teisme).
5. Šalių pareiškimai ir garantijos. Sutartyje nusimatykite, kad iki sudarant šią sutartį Šalys atliko visus būtinus teisinius veiksmus, reikalingus sudaryti ir tinkamai vykdyti Preliminariąją sutartį, taip pat numatykite papildomą sąlygą, jog kiekviena Šalis, sudarant preliminariąją sutartį, nepažeis jokių ją saistančių įsipareigojimų, susitarimų su bet kokiomis trečiosiomis šalimis.
6. Baldai ir daiktai. Dažnai būstas parduodamas su baldais, buitine technika ar kitais apyvokos daiktais. Tokiu atveju būtina šalia preliminariosios, rezervacinės ar kitos panašaus pobūdžio sutarties pridėti ir paliekamų daiktų sąrašą, ir jei jie įtraukti bendrą turto pardavimo kainą - turtėtų būti nurodyta sąlyga, jog šie daiktai perleidžiami neatlygintinai. Kitų atveju, priklausomai nuo jų vertės ir kitų aplinkybių, turto pardavėjui gali atsirasti prievolė sumokėti gyventojų pajamų mokestį viršijus neapmokestinamąsias pajamas (šiuo atveju atkreipiame dėmesį ir į pirkėjus, perkančius turtą su kreditu - tokios aplinkybės gali turėti įtakos jų paskolos sąlygoms). Toks sąrašas turėtų būti kuo išsamesnis, derėtų nurodyti netgi buitinės technikos gamintoją ir modelio numerį.
7. Patalpų fotofiksacijos. Atskiru priedu galima pridėti ir patalpų bei tų pačių paliekamų daiktų fotofiksacijas. Tokie priedai turėtų būti įvardinti ir sutartyje ir turėtų būti neatskiriama sutarties dalimi. Jas atlikti reiktų du kartus: vieną - prieš pasirašant preliminariąją sutartį, antrą - perduodant pirkėjui patalpas. Šios fotofiksacijos turėtų apimti tiek bendrą patalpų būklę, tiek, jei tokių yra, defektus.
8. Gerai apgalvokite, koks terminas turėtų būti numatytas notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui. Paprastai jo trukmė yra 2-8 savaitės nuo preliminariosios sutarties sudarymo, priklausomai nuo to, ar Šalims arba Šaliai reikia atlikti kokius nors papildomus veiksmus, gauti sutikimus, leidimus ir kt. dokumentus (banko leidimas parduoti turtą, kadastrinių matavimų atnaujinimas ir įregistravimas Registrų centre, santuokinio sutikimas parduoti turtą, teismo leidimas parduoti turtą ir kt.). Kiekviena iš prieš tai nurodytų aplinkybių turi skirtingus įgyvendinimo terminus, todėl sudarant sutartį kiekvieną jų būtina gerai įvertinti. Svarbu yra tai, kad per numatytą laiką nesudarius notarinės pirkimo-pardavimo sutarties, kaltoji Šalis kitai Šaliai turi atlyginti nuostolius ir sumokėti baudą, kurios dydis paprastai sutampa su rankpinigiais. Nusimatykite tikslų terminą, iki kurio pardavėjas privalo perduoti turtą pirkėjui. Jis nebūtinai privalo sutapti su notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo diena.
9. Pirmasis mokėjimas arba avansas. Jų dydis nėra apibrėžtas ir dažnai varijuoja nuo kelių šimtų eurų iki keliasdešimties tūkstančių, itin brangių sandorių atvejais - šimtų tūkstančių eurų. Preliminariosios sutarties sąlygų vykdymo užtikrinimui tarp pirkėjo ir pardavėjo sutartas rankpinigių dydis turėtų būti toks, kuris iš tiesų įpareigotų pardavėją parduoti, pirkėją - pirkti, o visas šalis apskritai - laikytis susitarimo sąlygų. Dažniausiai jų dydis yra 5-10% perkamo turto kainos, o jei ji iš tiesų nedidelė - pirmasis mokėjimas gali sudaryti 30% ar netgi daugiau perkamo turto kainos. Šis pirmasis mokėjimas įskaitomas į bendrą turto pardavimo kainą ir jo tikslas yra užfiksuoti, jog pirkėjas neatsitrauks ir nepersigalvos turtą pirkti, o pardavėjas neieškos kito pirkėjo ir parduos turtą pirkėjui už sutartą kainą.
10. Notarinės išlaidos. Preliminariojoje sutartyje numatykite, kokiomis dalimis (pirkėjas ir pardavėjas) dengsite notarines išlaidas. Pagal Civilinį kodeksą jas turėtų dengti pirkėjas, tačiau antrinės rinkos būsto pardavimo praktikoje dažniausiai Šalys jas pasidalina pusiau.
11. Preliminariosios sutarties pakeitimai privalo būti derinami raštu. Jei nėra galimybių to formalizuoti atskirame dokumente, pakeitimus galite atlikti ir el.
12. Sutarties galiojimas. Paprastai preliminarioji sutartis turi terminuotą galiojimą iki Šalių numatytos dienos arba galioja iki notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momento.
13. Turto perdavimas. Jį atlikti visuomet rekomenduojame tik po to, kai pirkėjas pilnai atsiskaito su pardavėju. Perduodant turtą rekomenduojame atskirai užfiksuoti elektros, karšto ir šalto vandens, dujų ir kt. skaitiklių rodmenis. Dažniausiai būtent nuo šių rodmenų atsiranda prievolė pirkėjui mokėti komunalinius mokesčius. Perduodant turtą rekomenduojame atlikti ir patalpų bei baldų ar daiktų, jei tokie buvo perduodami kartu, fotofiksacijas ir jas, kaip atitinkančias anksčiau sudarytą susitarimą, pasitvirtinti tarpusavyje.

Be abejo, savarankiškai parengti sutartį taip, jog joje įtvirtintos sąlygos būtų maksimaliai aiškios, plačios, bet kartu ir tikslios, apimančios daugelį skirtingų situacijų, nėra paprasta. Pvz., kaip elgtis, jei sutartyje buvo numatytas terminas perduoti turtą pirkėjui, bet jis vis dar nėra pilnai atsiskaitęs - ar jam reikia perduoti ar ne? O jei bet kuri iš Šalių vėluoja gauti reikalingus leidimus, tačiau savo ketinimų pirkti arba parduoti nekeičia, priešingai - atvirai juos deklaruoja? Ar sutartį kita Šalis gali nutraukti? O jei pirkėjas vėluoja sumokėti rankpinigius, tačiau preliminariąją sutartį yra pasirašęs - ar jis privalo mokėti baudą?

tags: #turto #pirkimo #pardavimo #sutarties #galiojimas