Butų Nuomos Skelbimai Pusmečiui Lietuvoje: Rinka, Tendencijos ir Patarimai

Nekilnojamojo turto rinka pastaruosius kelis mėnesius yra pastebimai ramesnė. Tam įtakos turėjo augančios būsto pardavimo bei plėtros išlaidos bei pasibaigęs spyruoklės efektas. Ne mažiau svarbu ir tai, kad pasiūlos ir paklausos disbalansas lėmė ženkliai sumažėjusią būsto pasiūlą, o didžioji dalis pirminėje rinkoje parduodamo būsto vis dar yra statybos, dažnai ankstyvos, stadijoje ir fiziškai apžiūrėti turto galimybių nėra.

„Kuomet būstas yra perkamas „iš brėžinių“, nekilnojamojo turto skelbimai bei plėtotojų interneto svetainės yra pagrindinis informacijos šaltinis. Tačiau net ir siekiant įsigyti būstą antrinėje rinkoje, NT skelbimų svarba išlieka milžiniška. Pirkėjas peržiūri šimtus skelbimų, aplanko dešimtis būstų ir tik vieną jų įsigyja.

Rentu.lt yra pilnai pritaikytas visų tipų mobiliesiems įrenginiams, kas leidžia patogiai naršyti, bendraujti bei valdyti visus savo skelbimus nepriklausomai nuo jūsų buvimo vietos ar įrenginio. Būsto nuoma mėnesiams - mėnesio nuoma Lietuvoje pagal Jūsų poreikius - darbui, studijoms, remontui ar laikinam persikraustymui. Rentu.lt rasite būstą bet kokiai progai. Laisvesnė nei įprasta ilgalaikė nuoma - be ilgalaikių įsipareigojimų ir papildomų reikalavimų.

Geriausia kaina: Jokio komisinio mokesčio.

Būsto Nuomos Tendencijos ir Pasiūla

Mažeikių būsto rinkoje populiarumą augina pilnai įrengtų, suremontuotų butų segmentas. „Susiklostė tokia situacija, kad nusipirkus iš karto gyvenimui netinkamą būstą, į jį įsikelsite vėliau, nei tikitės, ir kainuos įsirengti brangiau, nei norėtųsi. Kodėl? Dėl statybininkų užimtumo, dėl medžiagų brangimo.

Verta atkreipti dėmesį į Neringą - mažiausią pagal gyventojų skaičių savivaldybę ir ilgiausią šalies miestą - 45 km. Šiandien Neringos urbanistinė plėtra reglamentuojama griežčiausiai visoje Lietuvoje. Ji galima iš esmės tik restauruojant arba rekonstruojant esamus pastatus. Nauja statyba leidžiama tik išskirtiniais atvejais - menamai buvusių pastatų vietoje ar būtiniausioms funkcijoms.

Sudėtingėjant situacijai Vilniuje, kur tampa vis sunkiau įsigyti naujas teritorijas, nekilnojamojo turto (NT) vystytojai atranda Kauno galimybes. Laikinoji sostinė turi dar nemažai vidutinės ar prestižinės klasės būsto plėtrai tinkamų teritorijų. Viena jų - Žemieji Šančiai. Mikrorajonas yra šalia miesto centro, pasiekiamas lengvai ne tik automobiliu, dviračiu ar paspirtuku, bet net ir pėsčiomis.

Statybininkų g. 2021 metais Panevėžio butų rinka grįžo į priešpandeminį aktyvumą - parduotas 1211 butas (įskaitant seną, naują statybą bei bendrabučius). Lyginant su 2020 metais, sandorių įvyko 27 proc. daugiau. Lyginant su 2017 - 2018 metais - 6-8 proc. daugiau. 2 proc. aktyvesnė būsto rinka Panevėžyje stebėta tik 2019 metais (1231 sandoris). „Butų kainos mieste ūgtelėjo net apie 20 proc. per metus, vidutiniškai - nuo 850 iki 1050 Eur/kv.m. Tikėtina, kad kainų augimo tendencija išliks ir šiais metais.

Tipiškai per metus vilniečių skaičius paauga apie 1 proc., ir augimas yra fiksuojamas jau kelerius metus. Šią tendenciją skatina tiek vidinė, tiek išorinė migracija. „2021 metų pabaigoje Teritorinių ligonių kasų duomenimis sostinės gyventojų skaičius perkopė 650 tūkstančių, o šiuo metu dėl pabėgėlių iš Ukrainos migracijos jis gali būti dar maždaug 20 tūkstančiais didesnis. Per porą mėnesių Vilniaus gyventojų skaičius padidėjo tiek, kiek jis natūraliai būtų užaugęs per 4-5 metus.

Finansavimo Galimybės ir Paskolos

Įstatymas dėl subsidijos suteikimo pirmąjį būstą regionuose įsigyjančioms jaunoms šeimoms įsigaliojo prieš 4 metus (2018 m. rugsėjo mėn.), ir susidomėjimas šia parama vis didėja. Nekilnojamojo turto (NT) kainos vien per 2021-uosius šoktelėjo 20 procentų, todėl įsigyti būstą didžiuosiuose miestuose tapo dar sudėtingiau. „Vis daugiau jaunų šeimų svarsto galimybę pasinaudoti subsidija - rinktis būstą kiek toliau nuo šalies centrų ir gauti pagalbą iš valstybės. Tai padeda ne tik lengviau įsigyti nuosavą būstą šeimoms, bet ir atveria naujas galimybes investuotojams ir plėtotojams“, - teigia INREAL NT brokeris Arminas Karalius. Pasak jo, tokių subsidijuojamų būstų rinkoje paklausa viršija pasiūlą.

„Komercinė būsto nuoma tampa įdomi vis platesniam stambiųjų investuotojų ratui. Būsto nuoma, visų pirma, yra galimybė diversifikuoti turto portfelį. Mokestinė sistema yra palankesnė juridiniams asmenims (ypač dėl turto nusidėvėjimo, fiksuoto nekilnojamojo turto mokesčio tarifo gyvenamosios paskirties patalpoms), o nuomojant didesnį būsto kiekį galima priimti dideles žmonių grupes.

Pastarąjį dešimtmetį šalyje gerėjusi ekonominė situacija lėmė pokyčius vartojimo paskolų rinkoje. Iki tol vyravusį neigiamą požiūrį į vartojimo paskolas su laiku keitė didesnis sąmoningumas ir finansinis raštingumas, todėl gyventojai vis rečiau skolinasi spontaniškiems poreikiams patenkinti. Lietuviai su laiku nusimetę mitais apaugusį požiūrį į vartojimo paskolas, drąsiau skolinasi didesniems planams užuot laukę, kol reikiamą sumą sutaupys patys.

„Dalis tautiečių galvoja, kad skolinasi tik uždirbantys mažiau. Visgi stebime priešingas tendencijas - vis dažniau ir drąsiau vartojimui skolinasi stabilias vidutines ir didesnes pajamas uždirbantys gyventojai. Dėl elektros kainų svyravimų, pernai Lietuvoje fiksuotas spurtas saulės elektrinių ir energijos efektyvumą didinančių sprendimų finansavime. Stebima, kad gyventojai aktyviai skolinasi saulės elektrinių įrengimui ir elektromobiliams, kurių poreikis ir šiemet nesitraukia. Anot I. Kedytės, visgi šiemet gyventojai aktyviausiai skolinosi namų atnaujinimo reikmėms, antroje vietoje pagal populiarumą - automobilio įsigijimui. „Vidutiniškai gyventojai namų atnaujinimui skolinasi 7,8 tūkst. eurų sumą, automobiliui - 6,8 tūkst. eurų. Kredito unijose dominuojantis skolinimosi terminas siekia 3,5 metų. Galimai dėl infliacijos dėsnių vidutinė skolinimosi vartojimui suma per metus paaugo 8,1 %“, - komentuoja pašnekovė ir papildo, kad bendras grupės paskolų portfelis šiemet peržengė 678 mln.

Verta žinoti, kad vartojimo paskolos kredito unijose suteikiamos su fiksuotomis palūkanomis visu sutarties laikotarpiu. Ekspertė I. Įvertinti kelių vartojimo kredito davėjų pasiūlymus. Atsižvelgti ne tik į palūkanų normą, bet ir į bendrą vartojimo paskolos kainos metinę normą (BVKKMN). Kredito įstaigos gali taikyti reguliarius ir vienkartinius mokesčius. Įvertinti, būsimą paskolos mėnesinę įmoką. Paskolą gali gauti ir dirbantys savarankiškai arba pajamas gaunantys iš užsienio tam tikromis valiutomis. O turintiems finansinių įsipareigojimų keliose kredito įstaigose, primena apie galimybę refinansuoti kreditus. „Akivaizdu, kad nusprendus pasiskolinti gali kilti aibė klausimų, todėl rekomenduoju užuot klaidžiojus informacijos gausoje susisiekti su finansų įstaiga ir gauti aktualiausią informaciją, kuri padės priimti galutinį sprendimą“, - rekomenduoja I.

„Šių metų pirmą pusmetį užtikrinai tęsėme pradėtus darbus, išlaikydami artimus ryšius su vietos bendruomenėmis. Džiugu matyti, kad kintančių palūkanų aplinkoje papildomo finansavimo poreikis, ypatingai tarp verslo subjektų, nemažėjo. Neaudituotais duomenimis, LKU kredito unijų grupės palūkanų pajamos per šešis mėnesius pasiekė 26,69 mln. eurų sumą. Pastarosios buvo 70,28 % didesnės, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, kai pastarosios siekė 15,67 mln. Viso LKU kredito unijų grupė per 2023 metų šešis mėnesius uždirbo 7,2 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno. Tuo metu konsoliduotas grupės turtas per šešis mėnesius paaugo 3,65 % ir 22,18 % per metus iki 820,88 mln.

Paslaugų ir komisinių pajamų per pirmą šių metų pusmetį gauta 3,7 % daugiau nei prieš metus per tą patį laikotarpį ir bendra suma siekė 729 tūkst. eurų. Pernai tuo pačiu laiku šis rodiklis siekė 703 tūkst. eurų. Skaičiuojama, kad LKU grupė per pirmą pusmetį suformavo 994 tūkst. Preliminariais duomenimis, grupę prižiūrinčios LCKU turtas 2023 m. birželio 30 d. siekė 246,71 mln. eurų, per šešis mėnesius susitraukęs 1,89 %. Didžiausia centrinė kredito unija Lietuvoje per šešis mėnesius uždirbo 1,6 mln. eurų grynojo pelno. Tuo tarpu uždirbtų grynųjų palūkanų pajamų per pirmą pusmetį LCKU skaičiavo 3,25 mln. eurų - 73,66 % daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, kai šios siekė 1,87 mln. Neaudituotais duomenimis, 2023 m. birželio 30 d. LCKU bendras kapitalo pakankamumo reikalavimas siekė 25,79 % (normatyvas - 13,21 %), o LKU konsoliduotos grupės - 14,68 % (normatyvas - 12,62 %). LKU kredito unijų likvidumo rodiklis 2023 m.

Pirmą šių metų pusmetį stebėtas konsoliduoto LKU kredito unijų grupės paskolų portfelio augimas. Pastarasis per šešis mėnesius stiebėsi 6,05 % iki 678,9 mln. eurų. Per metus nuo 2022 m. liepos mėnesio grupės paskolų portfelis augo daugiau nei ketvirtadaliu - 25,19 %, tuomet siekęs 542,31 mln. Žvelgiant atidžiau į paskolų portfelio struktūrą, pirmą šių metų pusmetį sparčiausiai augo verslo finansavimo apimtys. Per šį laikotarpį iš viso pasirašyta naujų paskolų sutarčių už 96,29 mln. eurų - 3,86 % daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Didžiausią naujai suteiktų paskolų dalį sudaro paskolos juridiniams asmenims - 23,17 mln. eurų. Verslo finansavimo portfelis per šešis mėnesius paaugo 10,62 % iki 254,75 mln. Tuo tarpu paskolų, suteiktų šalies ūkininkams, dalis bendrame paskolų portfelyje augo 3,91 % ir 2023 metų birželį portfelio vertė siekė 99,03 mln. eurų. Per šešis mėnesius su ūkininkais iš viso pasirašytos 383 naujos finansavimo sutartys, kurių bendra vertė siekė 13,36 mln. Taip pat pirmą šių metų pusmetį LKU kredito unijų grupės konsorciumas sėkmingai užbaigė antrąjį lengvatinės priemonės ūkininkams, nukentėjusiems nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą, etapą. Paskolos buvo teikiamos apyvartiniam kapitalui finansuoti. Šiuo metu finansavimo prieinamumą verslui kredito unijos didina pasitelkdamos kitas lengvatines priemones - „Portfelinės garantijos 3“ bei „Atviras kreditų fondas 3“.

Indėlių Palūkanos ir Finansinis Saugumas

Pirmąjį pusmetį šalies finansų rinkos dalyviai buvo aktyvūs keldami už indėlius siūlomas palūkanų normas. Kredito unijos sugebėjo palūkanų augimo pike ir toliau išlaikyti konkurencingas indėlių palūkanas. LCKU duomenimis, pasibaigus pirmam šių metų pusmečiui, konsoliduotas LKU kredito unijų grupės indėlių portfelis, įskaitant santaupas einamosiose sąskaitos, sudarė 694,77 mln. eurų. Iš jų 506,84 mln. eurų arba 72,95 % viso portfelio sudarė terminuotieji indėliai. Prieš metus terminuotųjų indėlių dalis bendrame portfelyje sudarė 380,7 mln.

Lietuvos bankų asociacija (LBA) ragina gyventojus neprarasti budrumo - finansiniai sukčiai, bandydami išvilioti gyventojų lėšas, pastaruoju metu prisidengia Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vardu. Pastaruoju metu nemažai gyventojų praneša gavę trumpąsias SMS žinutes ir elektroninius laiškus, kuriose prisidengiant VMI informuojama apie neva grąžinamus mokesčius arba grasinama baudomis jų nesumokėjus. LBA primena, kad sulaukus įtartinų pranešimų jokiu būdu nereikėtų spausti juose esančių nuorodų. Primename, kad bankai, kredito unijos ir valstybės institucijos klientams nesiunčia žinučių su aktyviomis nuorodomis į e. bankininkystės skiltį ar sutrumpintų nuorodų, taip pat ragina įsidėmėti savo finansų paslaugų teikėjo oficialios interneto svetainės adresą ir visada pasitikrinti naršyklėje, ar tikrai jungiamasi prie jos.

Informuojame, kad nuo [2023 m. spalio 15 d.] keičiasi Pasvalio kredito unijos Mokėjimo paslaugų teikimo sąlygos (toliau - Sąlygos). Papildėme informacija, kad kai kurie mokėjimai gali būti atidėti ar nevykdomi, jeigu jų negalime atlikti dėl teisinių ar reguliavimo reikalavimų arba prireikus atlikti papildomas patikras. Patikslinta informacija dėl mokėjimo operacijų atsekimo ir mokėjimo operacijų lėšų atgavimo. Patikslinta informacija dėl sutarčių galiojimo ir pabaigos nurodant, kokiais atvejais kredito unija turi teisę nutraukti sutartį, pagal kurią vykdo mokėjimo operacijas. Sąlygų 19 d. Šis procesas vyks sklandžiai ir tai neturės poveikio Pasvalio kredito unijos teikiamoms paslaugoms. Jeigu dėl šių pasikeitimų nuspręstumėte uždaryti sąskaitą, gali tai padaryti nemokamai iki 2023 m. spalio 15 d.

Kredito unijoms didinant palūkanas už indėlius, naujų terminuotųjų indėlių sutarčių skaičius augo 85,70 %, palyginus su pernai tuo pačiu metu, o visos grupės indėlių portfelis peržengė 700 mln. LKU kredito unijų grupės paskolų, suteiktų verslui, gyventojams ir ūkiui, portfelis augo 26,4 % iki 650 mln. Didžiausia šalyje kredito unijų grupė per pirmą ketvirtį uždirbo 3,41 mln. LKU kredito unijų grupė, vienijanti 45 kredito unijas ir jas prižiūrinčią Lietuvos centrinę kredito uniją (LCKU), metus pradėjo iš stiprių pozicijų. „LKU grupės unijos pirmąjį ketvirtį laikėsi savo veiklos pamato - būti artimomis finansų partnerėmis savo nariams ir ieškoti būdu klientams padėti atlaikyti iššūkius. Ilgametis kryptingas darbas šiandien pasireiškia tuo, kad ekonominio sulėtėjimo fone mes ir toliau žingsniuojame augindami pagrindinės veiklos rodiklius. Nepaisant kiek sulėtėjusių skolinimosi tempų, kredito unijų paskolų portfelio kokybė ir toliau išlieka aukštame lygyje“, - sako LCKU administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas M. LKU grupė per pirmąjį ketvirtį suformavo 530 tūkst. eurų specialiųjų atidėjinių.

Neaudituotais duomenimis, LKU kredito unijų grupės palūkanų pajamos per tris mėnesius siekė 10,1 mln. eurų sumą ir buvo 15,92 % didesnės, lyginant su ankstesniu ketvirčiu (2022 m. gruodžio 31 d. - 8,71 mln. Viso LKU kredito unijų grupė per 2023 metų tris mėnesius uždirbo 3,41 mln. eurų grynojo pelno. Tuo metu konsoliduotas grupės turtas per ketvirtį paaugo neženkliai - 0,11 % iki 792,85 mln. Preliminariais duomenimis, grupę prižiūrinčios LCKU turtas 2023 m. kovo 31 d. siekė 238,31 mln. eurų, per pirmą ketvirtį susitraukęs 5,48 %. Didžiausia centrinė kredito unija Lietuvoje per tris mėnesius uždirbo 899 tūkst. eurų grynojo pelno. Tuo tarpu grynųjų palūkanų pajamų per tris mėnesius LCKU uždirbo 1,64 mln. eurų - 7 % daugiau nei per ketvirtį anksčiau (2022 m. gruodžio 31 d. - 1,53 mln. Neaudituotais duomenimis, 2023 m. kovo 31 d. LCKU bendras kapitalo pakankamumo reikalavimas siekė 26,08 % (normatyvas - 13,21 %), o LKU konsoliduotos grupės - 15,45 % (normatyvas - 12,62 %). LKU kredito unijų likvidumo rodiklis 2023 m.

Nors 2022-aisiais sparčiau augusios verslo ir privačių klientų finansavimo apimtys pirmąjį šių metų ketvirtį neženkliai lėtėjo, tačiau ir toliau išlaikė teigiamas augimo tendencijas. Konsoliduotos LKU kredito unijų grupės paskolų portfelio vertė 2023 m. kovo 31 d. siekė 650,07 mln. „Paskolų portfelio kokybę atspindintys rodikliai pasibaigus pirmiems trims metų mėnesiams liko tame pačiame lygyje kaip ir ankstesniais laikotarpiais, - akcentuoja M. Vijūnas. Per pirmą ketvirtį iš viso pasirašyta 44,03 mln. eurų vertės naujų paskolų sutarčių - 5,2 % daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Didžiausią naujai suteiktų paskolų dalį sudaro paskolos juridiniams asmenims - 21,88 mln. eurų. Verslo finansavimo portfelis per tris mėnesius paaugo 3,97 % iki 239,43 mln. Naujų paskolų fiziniams asmenims su nekilnojamojo turto įkeitimu per 2023 m. tris mėnesius suteikta už 14,04 mln. eurų, o šių paskolų balansinė vertė kovo mėnesio pabaigoje siekė 306,43 mln. eurų. Tuo metu vartojimo paskolų portfelis per tris mėnesius kiek susitraukė 2,27 % iki 19,56 mln. eurų (2022 m. gruodžio 31 d. - 20,01 mln.

Priešingai nei paskolų vartojimui, žemės ūkio finansavimo portfelis augo. Per 2023 m. tris mėnesius pasirašyta naujų paskolų ūkiui sutarčių už 6,05 mln. eurų, o bendras konsoliduotas LKU grupės paskolų ūkiui portfelis pasiekė 94,85 mln. Metai Lietuvos finansų rinkoje prasidėjo sparčiu indėlių palūkanų kilimu. Nuo pastarųjų tendencijų neatsiliko ir kredito unijos, kurios palūkanų kėlimo pike išlaikė konkurencingas indėlių palūkanas, kurios kai kuriose kredito unijose, ypatingai įsikūrusiose didžiuosiuose miestuose, už 12 mėnesių terminuotąjį indėlį priartėjo prie 4 % ribos. LCKU duomenimis, 2023 m. kovo 31 d. konsoliduotas LKU kredito unijų grupės indėlių portfelis įskaitant santaupas einamosiose sąskaitos siekė 700,76 mln. eurų. Iš jų 488,05 mln.

Papildomos Paslaugos ir Sukčiavimo Rizikos

Artėjanti vasara pranašauja ir artėjančias atostogas, keliones, nepakartojamus įspūdžius. LKU kredito unijų grupė kartu su partneriu „Mastercard“ šoka į šiltojo sezono traukinį, savo klientams pasiūlydami vasariškas nuolaidas. Dabar užsisakykite apgyvendinimo paslaugas per „Booking.com“ platformą arba išsinuomokite automobilį iš pasaulinio automobilių nuomos tinklo „Hertz“ pigiau. Tarptautinė viešojo apgyvendinimo įstaigų užsakymo internetu platforma „Booking.com“ yra vienas iš dažniausių keliaujančiųjų pasirinkimų. O jei apgyvendinimo įstaigą nuspręsite pasirinkti per kitą paslaugos teikėją, LKU kredito unijų grupė kartu su „Mastercard“ turi pasiūlymą ir „Preferred Hotels & Resorts“ platformos vartotojams. O nusprendę pasirinktą šalį arba miestą patyrinėti išsinuomotu automobiliu, tai gali padaryti per tarptautinę automobilių nuomos platformą „Hertz“. Už paslaugą atsiskaičiusieji savo turima LKU „Mastercard Standard“ arba „Mastercard Business“ mokėjimo kortele gaus 10 % nuolaidą automobilio nuomai visame pasaulyje! Dar daugiau, kad kelionių ir atostogų neapkartintų nenumatyti atvejai, LKU „Mastercard Standard“ ir „Mastercard Business“ mokėjimo kortelių turėtojai gali pasinaudoti ir Kelionių draudimo paslauga. Jei Jus domina Kelionių draudimo paslauga, nedelskite ir kreipkitės į savo kredito uniją. Keliaukite ir kurkite akimirkas, kurias prisiminsite visą gyvenimą!

Finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių per pirmąjį šių metų ketvirtį išviliojo apie 2,7 mln. eurų, tačiau finansų įstaigų ir teisėsaugos pastangomis savininkams pavyko grąžinti daugiau kaip 1,2 mln. Nuo šių metų sausio iki balandžio pradžios šalies komerciniuose bankuose užfiksuoti 2444 sukčiavimo atvejai - dvigubai daugiau nei analogišku laikotarpiu pernai (1056). Išviliotų lėšų suma per metus išaugo kiek daugiau nei 500 tūkst. Drauge pastebimas žymus pokytis stabdant pavedimus, inicijuotus bei paskatintus finansinių sukčių: savininkams grąžintų lėšų suma pirmąjį šių metų ketvirtį viršijo 1,2 mln. eurų. Iš jų dukart augo dar kredito įstaigų viduje sustabdytų pavedimų suma - nuo 379 tūkst. eurų pirmąjį ketvirtį pernai iki 892 tūkst. eurų šiemet. Lėšų, kurias reikėjo sugrąžinti iš kitų finansų įstaigų, suma kiek sumažėjo ir siekė 277 tūkst. eurų (prieš metus - 423 tūkst.

Populiariausias sukčių būdas išvilioti pinigus tebėra vadinamasis „fišingas“ (angl. phishing), kai gyventojams siunčiama suklastota SMS žinutė ar elektroninis laiškas, apgaulės būdu siekiant išvilioti asmens duomenis ir šitaip pavogti pinigus iš sąskaitos. Tokioms apgaulėms sudarant beveik pusę sukčiavimo atvejų, jų ir toliau sparčiai daugėja. Lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, „fišingo“ atvejų padaugėjo daugiau kaip tris kartus - nuo 324 iki 1018. „Finansiniai sukčiai nuolat tobulėja, ieško vis naujų būdų išvilioti lėšas. Tačiau vietoje nestovi ir gyventojai bei finansų įstaigos. Vis daugiau lėšų pavyksta sustabdyti dėl kilusių abejonių ar operatyvios gyventojų ar institucijų reakcijos. Tas yra gerai, tačiau siekiamybė yra dar didesnis žmonių supratingumas ir atsakingas požiūris į savo finansus“, - sako LBA prezidentė dr. Per pirmąjį šių metų ketvirtį, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, taip pat smarkiai išaugo investicinio sukčiavimo atvejų ir išviliotų pinigų suma. Per pirmuosius tris mėnesius investiciniams sukčiams žmonės pervedė 865 tūkst. eurų. Vienas sukčiavimo atvejis vidutiniškai sukčių aukoms kainavo beveik 4 tūks...

tags: #butu #nuoma #pusmeciui