Miestams augant ir plečiantis, keliami didesni reikalavimai efektyviai ir tvariai transporto infrastruktūrai. Šiuolaikinės technologijos sukuria geras galimybes klestinčiai ateičiai. "Sweco" konsultantai kuria transporto sistemas, kurios leistų ateities miestams susidoroti su šiuolaikiniais iššūkiais - pradedant didėjančiu gyventojų skaičiumi ir baigiant naujais transporto sprendimais.
Gerėjanti transporto infrastruktūra ne tik didina nekilnojamojo turto patrauklumą bei vertę, bet ir padeda pritraukti užsienio investuotojus. Lietuvos užsienio investicijų plėtros agentūra pažymi, kad kokybiška susisiekimo infrastruktūra yra labai svarbi į Lietuvą ateinančioms įmonėms, ypač veikiančioms gamybos sektoriuje.
Investicijos į susisiekimo sektorių
2014-2020 m. finansavimo laikotarpiu į susisiekimo sektorių Lietuva investavo 1,126 mlrd. Eur ES investicijų, įgyvendinta apie 300 projektų. Logistikos greitis ir efektyvumas, galimybės lengvai ir patogiai pasiekti Šiaurės Europos bei Vakarų Europos rinkas tampa svarbiu šalies pramonės konkurencingumo veiksniu.
Kokybiška, patikima susisiekimo infrastruktūra leidžia užtikrinti veiklai reikalingų procesų sklandumą, pradedant žaliavų atgabenimu ir baigiant pagamintos prekės išvežimu.
Investicinei aplinkai reikšmingi tokie strateginiai Lietuvos transporto infrastruktūros gerinimo projektai, kaip „Via Baltica“ rekonstravimas, kuris pagerins susisiekimą su Vakarų Europa. Nuo 2010 metų daugiausiai projektų buvo vykdyta Kauno ir Klaipėdos apskrityse, tačiau užsienio investuotojai taip pat aktyviai renkasi ir kitus šalies regionus - pavyzdžiui, Panevėžio, Šiaulių ir Marijampolės apskritis. Pažymėtina, kad infrastruktūros aspektai svarbūs ne tik investuotojų pritraukimo etape. Nuo tolimesnio jos plėtojimo priklauso ir investuotojų veiklos apimtys, ir ateities plėtros galimybės.
Transporto infrastruktūra yra vienas iš svarbiausių vietovės patrauklumo faktorių ir nekilnojamo turto rinkoje. Šioje rinkoje nėra svarbus tik faktinis transporto infrastruktūros įrengimas, didelę reikšmę turi ir savivaldybės ar aukštesnių instancijų planai, kurie indikuoja būsimus darbus. Pavyzdžiui, susidomėjimas sklypais ir jų kainų augimas aplink Vakarinį aplinkkelį Vilniuje buvo pastebėtas ne tada, kai jis buvo galutinai įrengtas, o tada, kai jau matėsi, kad šis procesas tikrai bus.
Keliai, viešasis transportas, patogūs privažiavimai ir dviračių takai labai patinka potencialiems būstų pirkėjams. Greitkeliai ir stambioji infrastruktūra labiau patinka investuotojams. Šie aspektai didina nekilnojamojo turto vertę, kadangi transportas yra vienas iš svarbiausių faktorių, susijusių su vietovės patrauklumu.
Didžiausias vertės augimas pastebimas kai infrastruktūra kuriama nuo nulio - taip yra todėl, kad tai yra milžiniškos lėšos, kurių privatus kapitalas paprastai neplanuoja investuoti, tą padaryti dažniausiai gali tik valstybė.
Pagrindiniai infrastruktūros projektai
Susisiekimo ministerija ir AB Lietuvos automobilių kelių direkcija, pasitelkdama ES investicijas, pastaraisiais metais įvykdė, o šiuo metu ir tęsia, daug reikšmingų susisiekimo infrastruktūrą gerinančių projektų. Vienas tokių projektų - tarptautinis transporto koridorius „Via Baltica“, jungiantis atitinkamus kelių ruožus nuo Čekijos iki Suomijos, per Lenkiją, Lietuvą, Latviją, Estiją. Įgyvendinant šį projektą Lietuvoje, nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos šiuo metu vyksta didžiausi Lietuvos nepriklausomybės laikotarpio kelių infrastruktūros statybų darbai. Visos investicijos, įskaičiuojant ir ES paramą, į „Via Baltica“ nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos planuojama, kad gali viršyti daugiau kaip 0,5 mlrd. Eur.
Dar šiais metais bus pradėti paruošiamieji darbai A14 Vilnius-Utena kelio ruožui per Utenos miestą tvarkyti. Kelias bus pradėtas tvarkyti nuo infrastruktūros Utenos mieste ir jau kitais metais vietos gyventojai ir svečiai turėtų pajusti realų rezultatą - bus paklota nauja lygesnė danga, įrengti patogesni ir saugesni patekimai į aplinkines teritorijas, rekonstruotos sankryžos, sutvarkyta infrastruktūra pėstiesiems ir dviratininkams, atlikti kiti eismo saugai užtikrinti reikalingi darbai.
Didelis dėmesys skiriamas ir vienai intensyviausių šalyje magistralių A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda, ypač ties Kaunu tvarkymui, kur vidutinis automobilių intensyvumas kartais siekia iki 70 tūkst. automobilių per parą. Praėjusias metais baigtas vienas iš A. Meškinio tiltų - naujas tiltas per Nerį (šiaurinis) ir viadukas per Jonavos gatvę, šiuo metu vykdoma A. Meškinio (Kleboniškio) tilto per Nerį rekonstrukcija (vidurinis). Rekonstravus šį tiltą, ketinama sutvarkyti likusį trečią (pietinį) tiltą per Nerį. Kai bus sutvarkyti visi tris tiltai, bus galima įgyvendinti paskutinį Islandijos plento projekto etapą, t. y. Įgyvendinus visą Islandijos projektą, bus atskirti skirtingi srautai, t. y.
2014-2020 m. laikotarpiu Lietuvos susisiekimo infrastruktūrai numatyta 1,282 mlrd. Eur ES fondų investicijų.
Vertiname tai, kad kritinė infrastruktūra yra ir tiltai, aktyviname patį tiltų remonto procesą tam, kad turėtume sklandžius ir patikimus maršrutus. Iki 2028 m. pabaigos įmonė planuoja sutvarkyti bent 105 kritinės būklės tiltus, investicijos į šią infrastruktūrą turėtų sudaryti apie 300 mln. eurų, taip pat numatoma įrengti 56 naujus tiltus.
Viena iš galimybių dar labiau paspartinti kelių sutvarkymą ir atstatymą yra privačios partnerystės projektai - atliekame analizę, detalų įsivertinimą, turime teigiamus skaičius, ekonominę naudą ir efektą. Todėl neatmetame varianto, kad dar labiau spartinsime kelių sutvarkymą ir atstatymą ir per vadinamuosius PPP projektus.
Investicijų poreikis į europinio lygio kelių infrastruktūros palaikymą bei jos atstatymą Lietuvoje per metus siekia apie 1 mlrd. eurų, tam ieškoma papildomų finansavimo šaltinių. Kiekvienais metais į kelių infrastruktūros palaikymą, atstatymą ir naujos statybą reikėtų investuoti ne mažiau kaip 1 mlrd. eurų kasmet tam, kad ta infrastruktūra, kuri jau yra sudėvėta, kad ją galėtume atstatyti iki Europos standartų, įskaitant ir tolimesnę (tarptautinės magistralės - ELTA) „Via Baltica“ plėtrą, aplinkkelių statybą, kas yra ypač svarbu Lietuvai.
Tokio dydžio finansavimas galėtų būti surenkamas per Valstybės kelių fondą, pradėjusį veikti nuo sausio, tiek per Kelių priežiūros ir plėtros programą (KPPP), taip pat papildomai skolinantis. Šiemet fondą sudaro 178,8 mln. eurų, KPPP programą - 436,4 mln. eurų. Fondas skolintis galėtų per tarptautinius ir vietinius finansinius instrumentus - „Via Lietuva“ vadovo teigimu, per metus ši suma galėtų sudaryti 200-300 mln. eurų.
Tiek gyventojai, tiek verslai bendrai visą laiką kaip pavyzdį vertina Lenkijos kelių tinklą ir finansavimo modelį, taip pat daug diskusijų turėjome ir su lenkais, dalijomės patirtimi, kaip fondas turėtų būti valdomas, kaip jis turėtų būti įveiklintas, kokie prisidėjo finansavimo šaltiniai.
Lenkijos kelių fondas buvo įsteigtas 2004 m. ir prireikė dar maždaug septynerių metų, kad jis užaugtų iki tokio dydžio, kad būtų pajėgus finansuoti naujos infastruktūros statybas.
E-tollingo sistema Lietuvoje
„Via Lietuva“ pasirašė penkerių metų laikotarpio 16,2 mln. eurų (su PVM) vertės sutartį su austrų bendrove „Kapsch TrafficCom“, kuri per aštuonis mėnesius įsipareigojo nuomos pagrindu įdiegti atstuminę sunkiasvorio kelių transporto mokesčio, vadinamojo e-tollingo, sistemą, kuri turėtų pradėti veikti nuo 2027-ųjų sausio.
Mokesčio metodika šiuo metu derinama su Europos Komisija (EK) ir turėtų būti žinoma gegužės mėnesį, o įkainiai priklausys nuo skirtingų transporto parametrų - automobilio ašių skaičiaus, bendrosios masės ir kitų. Tarp vertinamų aspektų - ir tai, ar krovininis transportas nėra taršus, pavyzdžiui, varomas vandeniliu arba elektra, nes tokiais atvejais ES šalyse yra taikoma 80 proc. kelių rinkliavos nuolaida.
Su institucijomis taip pat ieškoma būdų užtikrinti, kad per Lietuvą tranzitu vykstantis trečiųjų valstybių transportas turėtų kuo mažiau galimybių per šalį vykti nesusimokėjęs. ES ir Rytų šalių transportui negalės būti taikomas skirtingas kelių mokesčio reglamentavimas, tačiau tikino, jog su muitine ir kitomis pasienio tarnybomis bus didinamas bendradarbiavimas ir kontrolės mechanizmai, kad mokesčio nebūtų galima išvengti.
Elektroninės rinkliavos – kaip jos veikia
Reglamentavimas ir kontrolė visiems turės būti vienodai taikomas, neišskiriant, ar tai yra trečiųjų šalių automobiliai, ar kitų ES šalių automobiliai, ar vidiniai vežimai - pagrindas, kad būtų sąžiningai ir teisingai renkamas mokestis iš visų naudotojų. Kai kalbame apie tranzitą iš Rytų šalių, galimas vienas iš variantų, kad vis tik į pasienio tarnybas ateitų informacija apie vykstančius automobilius, kurie nesusimokėjo mokesčio, ir juos galima būtų sustabdyti.
Kitais metais pradėjus veikti e-tollingui, Lietuva taps pirmąja Baltijos šalimi, kuri mokestį už kelių naudojimą rinks per elektroninės rinkliavos sistemą. 2027-aisiais iš jos planuojama surinkti 100 mln. eurų, sekančiais metais - 150 mln. eurų, ateityje šios pajamos augtų, šalyje plečiant apmokestinamųjų kelių tinklą.
Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas
Informuojame, kad 2021-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas Nr. XIII-2895 (toliau - SIPĮ). Iniciatoriaus pasiūlymas dėl Savivaldybės infrastruktūros plėtros nagrinėjamas 15 darbo dienų nuo iniciatoriaus kreipimosi.
Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis sudaroma, kai planuojama statyti naują ir (ar) rekonstruoti esamą pastatą, kitą inžinerinį statinį, kuris nėra savivaldybės infrastruktūra, ir (ar) esamą inžinerinį statinį rekonstruoti į pastatą, kuriems naudoti reikalinga savivaldybės infrastruktūros plėtra.
Sudarytoje savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje gali būti nustatoma, kad įmoka mokama dalimis, kai infrastruktūros plėtros iniciatorius pateikia rašytinį prašymą savivaldybei dėl įmokos mokėjimo dalimis. Įmoka apskaičiuojama pagal LR Vyriausybės nutarimu patvirtintą Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymo metodiką (2020-12-30 Nr.1475).
tags: #turto #pletros #transportas