Turto prievartavimas yra rimta problema, turinti didelį poveikį tiek asmenims, tiek ekonomikai. Vis dėlto, neretai pasigirsta nuogąstavimų, kad nauji mokesčiai gali tapti našta gyventojams, o kraštutiniu atveju - netgi turto prievartavimo įrankiu. Šiame straipsnyje išnagrinėsime nekilnojamojo turto prievartavimo tyrimus, jų priežastis ir pasekmes.
Pagal Baudžiamojo kodekso 190 straipsnį, turtas yra:
- Labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą.
- Didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos.
- Nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos.
Šiame skyriuje nurodyta turtinė žala yra 10 MGL dydžio sumą viršijanti, bet 400 MGL dydžio sumos neviršijanti žala. Šiame skyriuje nurodyta turtinė žala yra nedidelė, kai jos dydis viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, didelė, kai jos dydis viršija 400 MGL dydžio sumą.

Teismas, teisėjas / Asociatyvi / J. Kalinsko / BNS nuotr.
Kas yra Nekilnojamojo Turto Prievartavimas?
Nekilnojamojo turto prievartavimas apima įvairias apgaulingas ir prievartines praktikas, kuriomis siekiama išnaudoti pažeidžiamus asmenis, atimant iš jų nuosavybę ar turtą. Tai gali apimti:
- Apgaulingus sandorius
- Spaudimą pasirašyti nenaudingas sutartis
- Netikras schemas
- Turto pasisavinimą
Tyrimų Svarba
Tyrimai atlieka svarbų vaidmenį nustatant nekilnojamojo turto prievartavimo aukas, įvertinant problemos mastą ir suprantant jos poveikį aukoms bei visuomenei. Šie tyrimai gali padėti:
- Nustatyti rizikos grupes
- Atskleisti prievartos būdus
- Įvertinti finansinius ir emocinius nuostolius
- Kurti prevencijos strategijas
- Tobulinti teisinę bazę
Tyrimų Metodai
Nekilnojamojo turto prievartavimo aukų tyrimuose naudojami įvairūs metodai, įskaitant:
- Apklausas
- Interviu
- Dokumentų analizę
- Statistinius duomenis
Šie metodai padeda surinkti informaciją apie aukų patirtį, prievartautojų veiksmus ir šios problemos pasekmes.
Pagrindiniai Tyrimų Rezultatai
Atlikti tyrimai atskleidžia šiuos pagrindinius aspektus:
- Pažeidžiamumas: Vyresnio amžiaus žmonės, mažas pajamas gaunantys asmenys ir etninės mažumos dažniau tampa aukomis.
- Prievartos būdai: Apgaulingi sandoriai, spaudimas ir turto pasisavinimas yra dažniausiai pasitaikantys būdai.
Prievartavimo Priežastys
Yra daug priežasčių, kodėl žmonės praranda savo namus dėl prievartos. Kai kurios iš labiausiai paplitusių priežasčių yra:
- Darbo praradimas
- Medicininės išlaidos
- Skyrybos
- Nekilnojamojo turto rinkos nuosmukis
Šios priežastys gali sukelti finansinių sunkumų, dėl kurių sunku laiku mokėti būsto paskolą.
Prievartavimo Pasekmės
Nekilnojamojo turto prievartavimas turi rimtų pasekmių tiek asmenims, tiek bendruomenėms. Asmenims prievartavimas gali sukelti kredito reitingo sumažėjimą, sunkumus įsigyjant būstą ateityje ir emocinį stresą.
Bendruomenėms prievartavimas gali sumažinti nekilnojamojo turto vertę, padidinti nusikalstamumą ir pabloginti bendrą gyvenimo kokybę.

Prevencinės Priemonės
Yra keletas priemonių, kurių galima imtis siekiant užkirsti kelią nekilnojamojo turto prievartavimui. Kai kurios iš efektyviausių priemonių yra:
- Finansinis švietimas
- Būsto paskolų konsultavimas
- Pagalba būsto paskolų mokėjimui
Šios priemonės gali padėti asmenims geriau valdyti savo finansus ir išvengti finansinių sunkumų, dėl kurių gali tekti prievartauti būstą.
Valstybinės Programos
Valdžios institucijos taip pat gali imtis veiksmų, kad sumažintų prievartavimą. Tai apima įvairias programas, tokias kaip būsto paskolų refinansavimas, laikina pagalba mokant būsto paskolą ir parama būsto rinkai.
Šios programos gali padėti stabilizuoti būsto rinką ir sumažinti prievartavimų skaičių.
Prievartos Atvejų Tyrimai Šiauliuose
Šiaulių teisėsauga vieną po kito narplioja turto prievartavimo atvejus. Vis dėlto oficiali policijos statistika visiško nusiraminimo nekelia - Šiaulių apskrityje šiais metais užfiksuota vienuolika turto prievartavimo atvejų (pernai - penki). Pagal byloje surinktą informaciją turima duomenų, jog nuo šiauliečių Raimondo Lileikio, Manto Žilinsko, Donato Valiūno ir Arnoldo Šlivinsko nusikalstamos veiklos galėjo nukentėti daugiau Šiaulių apskrityje gyvenančių žmonių.
Byloje užfiksuota, kad reketuojamas šiaulietis kantriai mokėjo pinigus. Bijodamas reketuotojų keršto, verslininkas į policiją nesikreipė, tik paliko Šiaulius ir apsigyveno Klaipėdos rajone.
Nekilnojamojo Turto Mokestis ir Jo Vertinimas
Lietuvoje nekilnojamojo turto (NT) mokesčio patobulinimai dažnai sulaukia prieštaringų vertinimų, tačiau iš esmės tai yra pozityvus žingsnis link brandesnės ir socialiai atsakingesnės valstybės.
Visų pirma, NT mokestis skatina atsakingą požiūrį į turto valdymą. Tai reiškia, kad nekilnojamasis turtas, kuris ilgą laiką stovi nenaudojamas ar yra laikomas vien tik spekuliaciniais tikslais, pradeda generuoti vertę visuomenei. Mokestis paskatina turto savininkus ieškoti efektyvesnio jo panaudojimo - pavyzdžiui, išnuomoti būstą ar pritaikyti jį komercinei veiklai.
Antra, tai tiesiogiai prisideda prie viešųjų paslaugų kokybės gerinimo. Surinktos NT mokesčio lėšos dažniausiai lieka savivaldybėse, kuriose ir buvo sumokėtos, todėl jos gali būti panaudotos tiesiogiai vietos gyventojų labui - tvarkant infrastruktūrą, gerinant švietimo, sveikatos apsaugos paslaugas ar kuriant bendruomenines erdves.
Be to, NT mokestis yra vienas iš socialinio teisingumo įrankių. Jis dažniausiai taikomas turtingesniems žmonėms, turintiems didesnį ar brangesnį turtą, todėl padeda paskirstyti finansinę naštą proporcingai.
Tarptautinė patirtis rodo, kad NT apmokestinimas yra stabilus ir efektyvus būdas užtikrinti valstybės finansinį tvarumą. Apibendrinant, NT mokestis nėra bausmė ar dirbtinis suvaržymas - tai racionalus sprendimas, kuris kuria pridėtinę vertę visai visuomenei. Efektyviausiai finansinis tvarumas užtikrinamas kai poreikiai neviršija galimybių.
Tačiau Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Marius Busilas mano, kad taikomos vertinimo taisyklės nėra tokios universalios, kad galėtų be klaidų ar paklaidos teisingai įvertinti visus Lietuvos pastatus ir sklypus.
Pasak Klaipėdos savivaldybės Finansų skyriaus vedėjos Rūtos Kambaraitės, miesto taryba turėtų galių mažinti šio mokesčio naštą.
Nedidelės maisto prekių parduotuvės Klaipėdos centre savininko Alvydo Griciaus nuomone, naujasis mokestis yra bjaurus todėl, kad visiškai nėra „simbolinis“. „Tai vieno mano darbuotojo alga“, - sakė verslininkas.
Perspektyvos, kad neatlaikiusios mokesčio naštos iš didžiųjų miestų centrų pasitrauks ten įsikūrusios įmonės, neneigė ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Remigijus Šimašius.
Būsto mokestis yra REKETAS! Kalbėjau su Latvijos ir Ispanijos žmonėmis, jie turi NT mokestį, ir žmonės, nuo senų laikų gyvenantys gražiose vietose, jau priversti pardavinėti savo namus, nes negali išsimokėti.
Nesutinku kad būtų priimtas NT mokestis už kurį visi mokesčiai yra sumokėti valstybės biudžetui. Turtą -butus nacionalizavus ir labai sunkiai grąžinus, teko patiems savininkams susiremontuoti. Išlaidų ir rūpesčių buvo daug. O sukelti sovietų laikais žmonės gavo butus dykai tada ir dar juos iškeldinus, vėl gavo dykai naujus butus.
Konfliktinės Situacijos ir Skundai
Pasak Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjo Nerijaus Valatkevičiaus, Kaune šiuo metu yra 30-50 ginčytinų objektų. N.Valatkevičius pasakojo, kad ginčų kyla dėl įvairių projektų ir situacijų.
M.Statulevičiaus manymu, kalbant apie kreipimusis į institucijas, kur kas daugiau žalos bendrovės patiria tuomet, kai pačios institucijos skundžia savo ar kitos institucijos priimtus sprendimus. Kai pati bendruomenė inicijuoja skundą ir prašo nustatyti, ar yra pažeidimų, verslas, skundams nepasiteisinus, taip pat patiria žalą, tačiau bendruomenės, kurios teikia skundus, teigė M.Statulevičius, niekuo nerizikuoja.
AB „Kauno Grūdai“ Tiekėjų Elgesio Kodeksas
AB „Kauno grūdai“ (toliau - „Bendrovė“) tiekėjų elgesio kodekse apibrėžiamas elgesys, procesai ir procedūros, kurių mes tikimės iš savo tiekėjų. Visi tiekėjai privalo laikytis šio Tiekėjų elgesio kodekso, kaip ir visų kitų taikomų įstatymų bei teisės aktų.
Rinkdamasi tiekėjus Bendrovė ir jos dukterinės įmonės atsižvelgs, be kitų komercinių aspektų, į tai, kaip yra laikomasi šių reikalavimų. Mes tikimės, kad mūsų tiekėjai visada stengsis išlaikyti socialinę atsakomybę ir atsakomybę už aplinkos apsaugą visuose verslo santykiuose visose valstybėse, kuriose jie vykdo savo veiklą.
Tiekėjų elgesio kodeksas laikomas sutarties dokumentu ir yra neatskiriama bet kurios sutarties, sudarytos tarp AB „Kauno grūdai“ ir tiekėjo, dalis.
Teisinis reguliavimas
AB „Kauno grūdai“ yra įsipareigojusi visame pasaulyje konkuruoti garbingai, sąžiningai ir visapusiškai laikydamasi visų taikomų įstatymų ir teisės aktų. Bendrovė draudžiama bet kokios formos korupcija, turto prievartavimas ir grobstymas, o su tokio pobūdžio praktika užsiimančias tiekėjais nebendradarbiaujama.
Interesų konfliktas
AB „Kauno grūdai“ ir jos akcininkai tikisi, kad Bendrovės darbuotojai bendrauja su trečiosiomis šalimis arba priima sprendimus Bendrovės vardu taip, kad nekeltų rizikos Bendrovės reputacijai. Verslo sandoriai turi būti vykdomi atsižvelgiant į Bendrovės interesus.
Darbuotojai ir jų artimieji šeimos nariai (darbuotojo ir darbuotojo sutuoktinio(-ės) giminaičiai, kurie nėra tolimesni už pirmos eilės pusbrolius/pusseseres) turėtų vengti situacijų, kurios gali sukelti konfliktą tarp darbuotojo pareigos Bendrovei ir asmeninių interesų. Nei darbuotojas, nei darbuotojo artimi šeimos nariai negali gauti neteisėtos naudos iš su Bendrove susijusios veiklos.
Tiekėjas verslo sprendimus priima savarankiškai ir užtikrina, kad verslo interesai būtų griežtai atskirti nuo privačių interesų.
Kova su korupcija
Bendrovėje laikomasi nulinės tolerancijos korupcijai, įskaitant, bet neapsiribojant, kyšininkavimą, turto prievartavimą ir sukčiavimą, politikos. Be to, iš tiekėjų yra reikalaujama, kad vykdydami veiklą jie laikytųsi aukščiausių etikos standartų.
,,Atvirų durų“ politika ir lygi konkurencija
Bendrovė jokiomis aplinkybėmis negali pažeisti bendrųjų ar specialiųjų konkurencijos nuostatų ir įstatymų, tokių kaip neteisėtas bendradarbiavimas kainodaros srityje ar neteisėtas rinkos pasidalijimas. Bendrovėje draudžiami nepagrįsti prekybos suvaržymai.
Bendrovė nuoširdžiai vertina kiekvieną ir visas įmones, norinčias tapti mūsų tiekėjais ir partneriais, suteikdama kiekvienam nešališką bei sąžiningą galimybę taip padaryti, nepaisydama tautybės, regiono, dydžio. Kiekvienam, dėl tam tikrų priežasčių netapusiam mūsų partneriu, nurodoma to priežastis.
Finansiniai įnašai, pinigų plovimas, prekyba vertybiniais popieriais pasinaudojant viešai neatskleista informacija, kyšininkavimas
Jokiems asmenims ar valdžios organų pareigūnams negalima duoti jokių kyšių ar kokio kito neteisėto ar netinkamo atlygio.
Bendrovė laikosi politikos, kuria siekiama nedalyvauti tokioje teisėkūros ir politinėje veikloje kaip, pavyzdžiui, lobistinė veikla, dovanų valstybės pareigūnams teikimas ir politinių įnašų darymas.
Bendrovė tikisi, kad visi tiekėjai bus įsipareigoję užkirsti kelią sukčiavimui, stengsis tokius atvejus aptikti ir apie juos pranešti (įskaitant suklastotų finansinių ataskaitų rengimą), taip pat bus įsipareigoję palaikyti tokių atvejų riziką mažinančią kontroliuojamą aplinką.
Bendrovė pasilieka teisę periodiškai tikrinti bet kurio tiekėjo patalpas. Visi tokių auditų rezultatai bus pateikti tiekėjui, aiškiai nurodant tobulintinas sritis. Bendrovė tikisi, kad po tokio audito tiekėjas operatyviai išspręs audito metu nustatytas problemas ir, to paprašius, pateiks tai patvirtinančius dokumentus.
Jeigu tiekėjas susiduria su sunkumais ištaisant neatitikimus Tiekėjų etikos kodeksui, skatiname tiekėją kreiptis į Bendrovės atstovus ir kartu ieškoti galimų sprendimų, siekiant juos pašalinti.
Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimai nuo 2026 metų
tags: #turto #prievartavimas #is #darbuotojo