Pastaruoju metu iškyla nemažai problemų, susijusių su antstolių veikla. Teisingumo ministras Gintautas Bužinskas teigė, kad jau artėja ruduo (2005 m.), kai bus ieškoma būdų, kaip tobulinti šį teisės aktą.
Šiame straipsnyje keliamas klausimas: kokios problemos kyla Lietuvoje, kai antstolis, kaip civilinio proceso teisės subjektas, atlieka savo pareigas, ir kokius sprendimo būdus galima pasiklyti? Vienas daugiausiai šioje srityje dirbusių mokslininkų yra dr. V. Višinskis, straipsniuose iškėlęs ne vieną problemą ir pateikęs pasiūlymus joms spręsti.
Tyrimo objektas yra pati antstolio vieta vykdymo procese: jo teisės ir pareigos bei jų santykis su žmogaus teisėmis ir civilinio proceso tikslais, taip pat vykdymo proceso santykis su civiliniu procesu ir jo vystymosi tendencijos Europoje bei pasaulyje.
Civilinio proceso teisė gali būti suprantama trejopai: kaip teisės šaka, kaip mokslo šaka ir kaip teisės studijų disciplina. Šis teisės aktas tobulinamas, aiškinamos taikant mokslinės literatūros bei teisinių dokumentų studijų metodus. Vienas pagrindinių šiame darbe naudojamų metodų yra lyginamoji analizė, nes siekiant užsibrėžto tikslo darbe lyginama Lietuvos ir užsienio teisė.
GPM reforma 2025: mokesčių ekspertės Ados Dženkauskės patarimai investuotojams dėl NT, MB, IV | #47
Šiame straipsnyje atskleisime, sprendžiant išsikeltus uždavinius surinktą medžiagą, atskirsime antstolių veiklos etapų teisinio reglamentavimo skirtumus skirtingose valstybėse bei to teikiamus trūkumus ar pranašumus bei rasime galimus problemų sprendimo būdus. Pirmojoje darbo dalyje aptarsime, kas yra vykdymo procesas, koks jo santykis su civiliniu procesu bei pažvelgsime į jo harmonizavimo apimtį.
Vykdymo proceso samprata ir santykis su civiliniu procesu
Vykdymo procesas apima tiek teismo, tiek kitų institucijų ir pareigūnų (pvz., inspekcijos) privalomų sprendimų vykdymą. Sprendimų vykdymą galima skirstyti į grupes pagal vykdymo savanoriškumą, tačiau ne visada jie įvykdomi. Neįvykdymo atveju būtina įsikišti valstybei, nes neįvykdžius teismo ir pareigūnų priimtų sprendimų, teisingumas nebūtų pasiektas, tokie sprendimai liktų tik formalumu.
Vykdymo procesas mokslinėje literatūroje traktuojamas dvejopai: kaip civilinio proceso dalis arba kaip savarankiškas procesas. V. Mikelėnas pritaria pirmajai nuomonei, priverstinio teismo sprendimų vykdymo procesą vadindamas svarbia civilinio proceso stadija, nes tik įvykdžius teismo sprendimą užtikrinamas jo ir apskritai teismo valdžios realumas. Todėl darytina išvada, kad civilinio proceso metu ne tik vykdomas teisingumas, bet ir užtikrinamas realus teisingumo akto įgyvendinimas. Be šios civilinio proceso stadijos, teisingumas nepasiektų savo galutinio tikslo, t. y. nebūtų atstatytos teisės subjektų pažeistos teisės arba apginti teisėti interesai.
Šias teisės normas randame įvairių šalių civilinio proceso kodeksuose (toliau - CPK), pvz., Bulgarijos CPK V dalis, Kvebeko (Kanada) CPK 4 knyga, Lietuvos CPK 6 dalis, Latvijos civilinio proceso įstatymo 69-78 skyriai. Estija vienintelė iš trijų Baltijos šalių turi atskirą vykdymo proceso kodeksą.
Lietuvoje vykdymo procesas reglamentuojamas keliuose teisės aktuose: LR Civilinio proceso kodekse, Civiliniame kodekse, Administracinių teisės pažeidimų kodekse, Antstolių įstatyme, Sprendimų vykdymo instrukcijoje bei kituose. LR civilinio proceso kodekse sprendimų vykdymui skirta VI dalis, teisės normos reglamentuoja visą procesą pradedant bendrosiomis teisės normomis ir baigiant užsienio teismų ir arbitražų sprendimo vykdymo ypatumais. Antstolių įstatymu bei sprendimų vykdymo instrukcija reglamentuojami atskiri antstolių veiklos aspektai.
Siekiant nustatyti priverstinio teismo sprendimo vykdymo ir civilinio proceso santykį, svarbūs ir principai, taikomi šiuose procesuose. Dalis teismo bei įgaliotų pareigūnų sprendimų, priimtų administracinių teisės pažeidimų bylos proceso metu, priverstiniai vykdo antstoliai (baudos išieškojimas).
LR civiliniame kodekse vykdymo proceso normų, palyginti su LR CPK, taip pat nėra daug, pvz., 2.113 straipsnyje nustatyta likviduojamo juridinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė, išieškojimo iš šeimos turto negalimumas esant LR CK 3.85 sąlygoms.
Tarptautinis Vykdymo proceso harmonizavimas
Šioje darbo dalyje sieksime ne atlikti gilią analizę, o apžvelgti pagrindinius tarptautinius teisės aktus, priimtus tarptautinėje ir atskirai ES teisėje, tikslu išsiaiškinti vykdymo proceso harmonizavimo laipsnį, tendencijas ir tam naudojamus būdus. Pažvelgsime, kokie tarptautinės ir ES teisės aktai įtakoja ar gali įtakoti Lietuvos antstolių veiklą.
Tarptautinei teisei būdinga tai, kad valstybės nenoriai atsisako savo suvereniteto dalies ir prisiima įsipareigojimus, tad vieningo visuotinai taikomo tarptautinės teisės akto sprendimų vykdymo srityje, prie kurio būtų prisijungusi dauguma pasaulio valstybių, šiuo metu nėra. Esama tik atskirų vykdymo proceso dalių reglamentavimui skirtų teisės aktų, kuriuos norėtume sugrupuoti į dvi dalis: 1) Europos Sąjungos (toliau tekste - ES) ir 2) kiti tarptautiniai teisės aktai, kuriuos patogumo dėlei pavadinsime pasauliniais.
Šias dvi grupes išskyrėme dėl skirtingų jų taikymo ir privalomumo ypatybių, nes, kaip žinia, ES priimti reglamentai Lietuvoje yra taikomi tiesiogiai, be to, juos taikydami teismai turi atsižvelgti į Europos Teisingumo Teismo praktiką. Kiti tarptautiniai (ne ES) teisės aktai Lietuvoje įsigalioja tik nuo jų ratifikavimo, be to, priešingai nei ES reglamento atveju, remiantis LR Konstitucijos 67 str. 16 p., LR Seimas gali denonsuoti tokią tarptautinę sutartį.
Svarbūs ES teisės aktai yra: 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, taip pat ruošiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, nustatantis Europos vykdomojo rašto dėl apmokėjimo išdavimo procedūrą. Paminėtinas ir 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 805/2004, kuriuo sukuriama neginčytinų reikalavimų Europos vykdomojo rašto procedūra, 2004 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentas Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000.
Pasaulyje (išskyrus ES) priimti ir galiojantys tarptautinės teisės aktai, svarbūs sprendimų vykdymo srityje, yra Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos 1971 m. birželio 1 d. konvencija dėl teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo civilinėse ar komercinėse bylose. Tarp 21 šalies, prisijungusios prie 1973 m. spalio 2 d. įsigaliojusios Konvencijos dėl sprendimų, susijusių su išlaikymo pareigomis, pripažinimo ir vykdymo ratifikavimo, yra ir Lietuva. Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencija 2005 m. paruošė Konvenciją dėl susitarimo, kurį teismą pasirinkti.
2004m. UNIDROIT ir Jungtinės Amerikos teisės instituto (toliau - ALI) bendra darbo grupė parengė Tarptautinio civilinio proceso principus (the Principles of Transnational Civil Procedure, toliau - Principai). Nors šie Principai skirti ankstesnėms nei vykdymas civilinio proceso dalims, mums jie svarbūs tuo, kad pamini efektyvių vykdymo procedūrų būtinumą.
2000 m. spalio 4 d. įvyko Europos Teisingumo Ministrų konferencija, skirta teismo sprendimų civilinėse bylose vykdymo efektyvumo klausimams. Šioje konferencijoje dalyvavo 43 ministrai iš šalių - Europos Tarybos narių. Buvo ieškoma būdų tarpvyriausybiniam bendradarbiavimui sprendimų civilinėse bylose vykdymo srityje, išreikštos nuomonės dėl Europos sprendimų vykdymo kodekso ir Teisminės policijos pareigūnų elgesio kodekso kūrimo.
2006 balandžio 25-28 dienomis Vašingtone vykusio Tarptautinės antstolių ir teismo pareigūnų sąjungos (UIHJ) XIX kongreso dalyviai deklaravo siekį sukurti Pasaulinį vykdymo kodeksą, nes globalizacijos sąlygomis tai tampa teisine, ekonomine ir socialine būtinybe.
Lietuvos Respublikos Civilinio Proceso Kodekso (CPK) 626 straipsnis
LR CPK 626 straipsnis reglamentuoja privalomąjį vykdymo veiksmų sustabdymą. Svarbu atsižvelgti į šio straipsnio nuostatas, ypač susijusias su turto areštu ir nuosavybės teisių apribojimais.
Pagal CPK 626 str. 2 d. 1 p., antstolis privalo sustabdyti turto realizavimo veiksmus, jeigu fiziniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės į realizuotiną turtą, ar turtas areštuojamas BPK nustatyta tvarka.
CPK 626 str. 3 d. nustato, kad tuo atveju, kai turtas areštuotas ar nuosavybės teisės į turtą laikinai apribotos tos pačios ar paskesnės eilės kreditorių reikalavimams užtikrinti, išieškojimas iš šio turto nestabdomas ir yra vykdomas Sprendimo vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog sistemiškai aiškinant CPK 626 str. 2 d. 1 p. ir CPK 626 str. 3 d. nuostatas, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės ar areštuojamas turtas siekiant užtikrinti pirmesnės nei išieškotojas eilės kreditoriaus reikalavimus. Kitaip tariant, pagrindas sustabdyti vykdomąją bylą ar atskirus vykdymo veiksmus yra turto areštas pagal pirmesnės eilės kreditoriaus reikalavimą, o ne bet kurio kreditoriaus reikalavimu uždėtas turto areštas. Tokiu būdu įstatymų leidėjas aiškiai suteikia prioritetą pirmesnės eilės kreditorių ir įkaito turėtojų, kurių reikalavimai tenkintini be eilės, interesų gynimui.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas AB „Swedbank“ yra hipotekos kreditorius, kurio reikalavimas pagal CPK 754 str. 1d. suformuluotą imperatyvą, iš įkeisto turto patenkinamas be eilės. Hipotekos kreditorius turi pirmenybę prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Atsižvelgiant į tokį įstatyminį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju antstoliui nėra teisinio pagrindo stabdyti hipotekos kreditoriaus naudai įkeisto turto realizavimo veiksmų vykdomoje byloje.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo nutarčiai panaikinti.
Teismų praktikos pavyzdys: Civilinė byla Nr. 2S-141-619/2016. Vilniaus apygardos teismas atmetė antstolio R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. nutarties, kuria buvo tenkintas kreditoriaus AB „Swedbank“ skundas dėl antstolio veiksmų.
Šioje byloje kreditorius AB „Swedbank“ padavė skundą dėl antstolio R. V. veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio R. V. 2015 m. balandžio 22 d. patvarkymą atsisakyti atnaujinti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0179/14/00508. Nurodė, kad vykdomojoje byloje vykdymo veiksmai buvo sustabdyti CPK 626 str. 2 d. 1 p., kadangi skolininkui priklausantis ir kreditoriaus naudai įkeistas turtas buvo areštuotas baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tačiau nepagrįstai buvo netaikytos CPK 626 str. 3 d. nuostatos, dėl ko priimtas patvarkymas nepagrįstas ir naikintinas.
Pirmosios instancijos teismas, sistemiškai aiškindamas CPK 626 str. 2 d. 1 p. ir 3 d. nuostatas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes konstatavo, jog turto konfiskavimas baudžiamojoje byloje negali būti vykdomas kol nebus įvykdytas hipotekos kreditoriaus reikalavimas, kuris tenkinamas be eilės iš konkretaus įkeisto turto, į kurį yra apribotos nuosavybės teisės baudžiamojoje byloje. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju antstoliui stabdyti hipotekos kreditoriaus naudai įkeisto turto realizavimo vykdomojoje byloje Nr. 0179/14/00508 vien dėl to, kad į įkeistą turtą yra apribotos nuosavybės teisės baudžiamojoje byloje, nėra teisinio pagrindo.
Apeliacinis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Svarbios CPK 626 straipsnio dalys:
- 2 dalis: Nurodo privalomus atvejus, kada antstolis privalo sustabdyti turto realizavimo veiksmus.
- 3 dalis: Nustato, kad išieškojimas iš areštuoto turto nestabdomas, jei areštas taikomas tos pačios ar žemesnės eilės kreditorių reikalavimams užtikrinti.
Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 626 straipsnio pakeitimai
626 straipsnis buvo keistas ir papildytas kelis kartus. Svarbūs pakeitimai:
- 2011 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XII-435 (Žin., 2011, Nr. 83-4031) pakeistas straipsnis dėl bankroto ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo skolininkui.
- 2015 m. lapkričio 24 d. įstatymu Nr. XII-2124 (TAR, 2015, Nr. 20230) patikslintos nuostatos dėl turto arešto baudžiamajame procese.
- 2023 m. gruodžio 12 d. įstatymu Nr. XIV-2317 (TAR, 2023, Nr. 2023-25069) nustatyta, kad 626 str. 2 d. 1, 5 p., 3 d. nuostatos taikomos antstolio procesiniams veiksmams, atliekamiems po įstatymo Nr. XIV-2317 įsigaliojimo.
- 2024 m. gegužės 16 d. įstatymu Nr. XIV-2652 (TAR, 2024, Nr. 9690) įvestos naujos nuostatos dėl išieškojimo stabdymo terminams ir sąlygoms, taip pat patikslintas straipsnio taikymas vykdomosioms byloms, pradėtoms iki įsigaliojant įstatymui Nr. XIV-2652.
Šie pakeitimai rodo nuolatinį teisės aktų tobulinimą siekiant užtikrinti teisingą ir efektyvų vykdymo procesą, atsižvelgiant į įvairias situacijas ir interesus.
tags: #turto #realizavimo #veiksmu #sustabdymas #del #baudziamosios