Šiame straipsnyje aptariama Nekilnojamojo turto registro tvarkymo tarnybos veikla, funkcijos ir svarba. Straipsnyje remiamasi Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais registro tvarkymą.
Nekilnojamojo turto registro paskirtis ir reglamentavimas
Nekilnojamojo turto registras (toliau - registras) yra skirtas registruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus ir su nekilnojamaisiais daiktais susijusius juridinius faktus, įmonių dovanojimo, pirkimo-pardavimo ir nuomos sutartis. Asmens duomenys registre tvarkomi siekiant identifikuoti daiktinių teisių turėtojus.
Registras tvarkomas pagal:
- Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą
- Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymą
- Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymą
- Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą
- Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymą
- Šiuos nuostatus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius valstybės registrų veiklą ir registro duomenų tvarkymą.
Registro objektai ir duomenų teikėjai
Registro objektai yra Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatyme nurodyti nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai ir su nekilnojamaisiais daiktais, teisių į juos suvaržymais bei daiktinėmis teisėmis susiję juridiniai faktai, taip pat įmonių dovanojimo, pirkimo-pardavimo ir nuomos sutartys.
Registro duomenų teikėjai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems duomenų teikimas numatytas teisės aktuose.
Registro tvarkymo įstaiga ir jos funkcijos
Registro tvarkymo įstaiga yra valstybės įmonė Registrų centras (toliau vadinama - registro tvarkymo įstaiga). Registro tvarkymo įstaigą sudaro Centrinis registratorius ir teritoriniai registratoriai, kurie pavaldūs ir atskaitingi Centriniam registratoriui.
Registro tvarkymo įstaiga:
- užtikrina registro tvarkymą;
- nustato registro duomenų tvarkymo technologijas;
- organizuoja registro duomenų tvarkymą;
- aprūpina registro tvarkymo įstaigos darbuotojus instrukcijomis ir kita metodine medžiaga;
- kontroliuoja registro tvarkymo įstaigos darbuotojų veiklą;
- organizuoja registro duomenų saugą;
- teikia registro duomenis;
- vykdo kitas šiuose nuostatuose ir teisės aktuose numatytas funkcijas ir veiksmus.
Centrinis registratorius:
- organizuoja registro tvarkymo įstaigos darbą;
- organizuoja ir kontroliuoja registro duomenų tvarkymą;
- užtikrina registro duomenų saugą;
- organizuoja registro duomenų teikimą;
- tvirtina registro duomenų teikimo taisykles;
- tvirtina registro duomenų tvarkymo instrukcijas;
- tvirtina kitus registro tvarkymo įstaigos vidaus tvarkos dokumentus;
- atstovauja registro tvarkymo įstaigai valstybinėse ir savivaldybių institucijose, įstaigose ir organizacijose;
- sudaro sutartis su kitomis įstaigomis ir organizacijomis dėl registro duomenų teikimo;
- rengia ir tvirtina dokumentų konvertavimo, skaitmeninių dokumentų rengimo, tvarkymo, skaitmeninio archyvo formavimo, naudojimo ir saugojimo taisykles suderinęs su Lietuvos archyvų departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir vadovaujančiąja registro tvarkymo įstaiga.
- atlieka kitas šiuose nuostatuose, Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.
Registro duomenų tvarkymas
Registro duomenys kaupiami ir saugomi viename registro centriniame duomenų banke. Registro centrinį duomenų banką sudaro registro duomenų bazė, kurioje kaupiami ir saugomi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 36 straipsnyje nurodyti aktualūs registro duomenys, ir archyvinių nekilnojamųjų daiktų kadastro ir registro duomenų bazė.
Registro duomenys apie nekilnojamąjį daiktą
Registro duomenys apie nekilnojamąjį daiktą apima:
- duomenys apie nekilnojamojo daikto adresą, suformuotą pagal Adresų formavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2092
Nekilnojamojo daikto registro įrašams suteikiamas unikalus valstybės mastu registro numeris.
Prašymų registravimo tvarka
Prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) nuosavybės teises į jį paduoda daiktą įgijęs asmuo teritoriniam registratoriui. Tais atvejais, kai asmuo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įgyja nuo sandorio patvirtinimo, asmens rašytinį prašymą dėl nuosavybės teisės įregistravimo iš notaro biuro nuotolinio ryšio priemonėmis gali pateikti notaras, patvirtinęs nekilnojamojo turto sandorį. Asmens prašymo įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą ir dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisių įgijimą, perdavimo teritoriniam registratoriui tvarką nustato Centrinis registratorius, suderinęs su Lietuvos notarų rūmais ir vadovaujančiąja registro tvarkymo įstaiga.
Prašymą įregistruoti juridinius faktus, įmonių dovanojimo, pirkimo-pardavimo ar nuomos sutartis teritoriniam registratoriui pateikia įgaliota institucija ar jų įregistravimu suinteresuotas asmuo.
Prašymas įregistruoti nekilnojamąjį daiktą, daiktines teises, tų teisių suvaržymus, juridinius faktus, įmonių dovanojimo, pirkimo-pardavimo ar nuomos sutartis pateikiamas bet kuriam iš teritorinių registratorių.
Prašymas įregistruoti nekilnojamąjį daiktą, daiktinę teisę, daiktinių teisių suvaržymus ir juridinius faktus gali būti pateikiamas asmeniškai arba paštu. Prašymas pateikti registro duomenis gali būti pateikiamas asmeniškai, paštu arba naudojantis nuotolinio ryšio priemonėmis, leidžiančiomis identifikuoti pareiškėją.
Prie prašymo turi būti pridėta:
- dokumentas, patvirtinantis nuosavybės teisės įgijimą;
- kadastro duomenų byla (išskyrus įstatymų nustatytus atvejus);
- dokumentai, įrodantys asmens, pateikusio prašymą, tapatybę.
Visi dokumentai turi būti pateikti lietuvių kalba. Jeigu sandoris sudarytas ar kiti dokumentai surašyti ne lietuvių kalba, turi būti pridėti jų vertimai.
Teritorinis registratorius, gavęs prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą, daiktines teises, tų teisių suvaržymus, juridinius faktus, įmonių dovanojimo, pirkimo-pardavimo ir nuomos sutartis ir prie jo pridėtus dokumentus, įregistruoja jį kompiuterinėje prašymų registravimo knygoje, nurodydamas prašymo gavimo datą (metus, mėnesį, dieną), laiką (valandą ir minutes), pateiktus dokumentus, atlyginimo arba avansu mokamo atlyginimo dydį, prašymą priėmusį asmenį. Įregistruotam prašymui suteikiamas eilės numeris.
Prašymai pakeisti ar išregistruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, tų teisių suvaržymus, juridinius faktus, įmonių dovanojimo, pirkimo-pardavimo ir nuomos sutartis registruojami ta pačia tvarka kaip ir prašymai įregistruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, įmonių dovanojimo, pirkimo-pardavimo ar nuomos sutartis.
Kai paduotas prašymas susijęs su registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų, įmonių dovanojimo, pirkimo-pardavimo ir nuomos sutarčių pakeitimu arba išregistravimu, teritorinis registratorius, įregistravęs šį prašymą kompiuterinėje prašymų registravimo knygoje, registro duomenų bazės atitinkamame registro įraše įrašo požymį „Tvarkomas registras“. Šį įrašą teritorinis registratorius turi padaryti ne vėliau kaip per 8 valandas nuo prašymo padavimo momento.
Pareiškėjo pageidavimu jam išduodama pažyma, patvirtinanti prašymo įregistravimo faktą, datą ir laiką.
Nekilnojamasis daiktas registruojamas pagal daikto buvimo vietą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka, padarant nekilnojamojo daikto registro įrašus ir suteikiant nekilnojamojo (-ųjų) daikto (-ų) registro įrašo numerį.
Prašymų nagrinėjimas ir sprendimų priėmimas
Šių nuostatų nustatyta tvarka įregistruotus prašymus įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos ir prie prašymų pridėtus dokumentus nagrinėja teritorinių registratorių įgalioti darbuotojai, atitinkantys šių nuostatų nurodytus kvalifikacinius reikalavimus. Įregistruotus prašymus teritorinis registratorius pradeda nagrinėti, kai yra pateikti visi reikalingi dokumentai.
Priimtas sprendimas prašymą atmesti arba sprendimo priėmimą atidėti dėl nekilnojamųjų daiktų ir daiktinių teisių į juos įregistravimo ar išregistravimo registre įforminamas raštu pagal Centrinio registratoriaus patvirtintą tvarką.
Kai priimamas sprendimas įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus, duomenys įrašomi į registro centrinį duomenų banką.
Daiktinių teisių registravimas ir nekilnojamojo daikto išregistravimas
Daiktinė teisė įregistruojama įrašant atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše daiktinės teisės pavadinimą, daiktinės teisės turėtoją ir dokumento, patvirtinančio įregistruojamas daiktines teises, pavadinimą, datą ir numerį. Kai registruojamos daiktinės teisės asmenims, atkuriantiems nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą pagal apskričių viršininkų administracijų pateiktus dokumentus, registro tvarkymo įstaiga atitinkamame nekilnojamojo daikto registro įraše įrašo požymį „Daiktinės teisės neįregistruotos“. Šį požymį registro tvarkymo įstaiga išbraukia, kai dėl nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimo šių nuostatų nustatyta tvarka kreipiasi nekilnojamąjį daiktą ir daiktines teises į jį įgijęs asmuo.
Įregistruojant daiktinę teisę, turi būti padarytos žymos apie daiktinės teisės suvaržymus ir juridinius faktus, jeigu tokie suvaržymai ir juridiniai faktai nustatyti tame pačiame dokumente, kurio pagrindu registruojama daiktinė teisė.
Registro įrašai apie buvusį daiktinės teisės turėtoją registro duomenų bazėje pažymimi kaip archyviniai ir neterminuotai saugomi archyvinių nekilnojamųjų daiktų kadastro ir registro duomenų bazėje.
Nekilnojamasis daiktas išregistruojamas, kai pateikiamas teisės aktų nustatytas dokumentas, patvirtinantis nekilnojamojo daikto žuvimo faktą. Nekilnojamasis daiktas, kuriam nereikalingas statybos leidimas ar statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, išregistruojamas, kai pateikiamoje kadastrinių matavimų byloje yra užfiksuotas nekilnojamojo daikto žuvimo faktas. Registro įrašai apie nekilnojamąjį daiktą registro duomenų bazėje pažymimi kaip archyviniai ir neterminuotai saugomi archyvinių nekilnojamųjų daiktų kadastro ir registro duomenų bazėje.
Kai tuo pačiu metu priimamas sprendimas įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir daiktinę teisę ar daiktinę teisę, daiktinių teisių suvaržymus ir juridinius faktus ir šio sprendimo pagrindu nekilnojamasis daiktas, daiktinės teisės, šių teisių suvaržymai ir juridiniai faktai įregistruojami, prašymą pateikusiam asmeniui išduodamas registro centrinio duomenų banko duomenų pagrindu parengtas pažymėjimas. Pažymėjime įrašyti duomenys atspindi nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių į jį, šių teisių suvaržymų ir įstatymų nustatytų juridinių faktų kadastro ir registro duomenų būklę jų įregistravimo registre momentu. Kai asmens prašymas įregistruoti nuosavybės teises teritoriniam registratoriui pateikiamas iš notaro biuro, kuriame buvo patvirtintas nekilnojamojo turto sandoris, pažymėjimas parengiamas elektroninio dokumento pavidalu, kurį notaras išspausdina, patvirtina ir įteikia nekilnojamąjį turtą ir teises į jį įgijusiam asmeniui.
Preliminariosios sutartys ir pirkėjo teisės
Augant nekilnojamojo turto kainoms daugėja pardavėjo inciatyva nutraukiamų preliminariųjų pirkimo ir pardavimo sutarčių. Ką tokiu atveju daryti pirkėjui, kuris pasirašė sutartį, sumokėjo avansą, užpildė paraišką būsto paskolai gauti ir mintimis jau persikraustė į savo naujus namus? Žlugęs planuotas sandoris neretai atneša neplanuotų išlaidų, mat rasti alternatyvą gali būti ir sudėtingiau, ir brangiau. Įsigyjant būstą pasirašomų dokumentų pavadinimai gali skirtis (rezervacijos sutartis, avansinis susitarimas, preliminarioji sutartis), teisiniu požiūriu pavadinimas nėra svarbus, svarbu yra jo turinys. Tačiau preliminariosios sutarties sudarymas nėra garantas, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta.
Kokiais gynybos būdais galės pasinaudoti pirkėjas priklausys nuo to, ką jis galės įrodyti dokumentais ir faktinėmis aplinkybėmis. Dažniausias kelias - pareikalauti to, kas aiškiai numatyta sutartyje: avanso grąžinimo ir netesybų.
Visų pirma, pirkėjas gali papildomai reikalauti, kad jam būtų atlyginamos išlaidos, patirtos rengiantis sudaryti sutartį (pvz. tuo pačiu metu jis sudarė sutartis su trečiaisiais asmenimis dėl būsto remonto ar įrengimo ir dabar teks jas nutraukti sumokant netesybas). Teismas vertina, ar pirkėjas tikrai patyrė realius kaštus dėl to, kad sandoris neįvyko. Pirkėjas taip pat gali reikalauti atlyginti kainų skirtumą (vadinamoji prarasta galimybė), kai dėl pardavėjo nesąžiningo derybų nutraukimo pirkėjas neteko galimybės sudaryti sutartį su kitu pardavėju, anksčiau pateikusiu konkretų kainos pasiūlymą, bet kuris per protingą terminą vėliau sudarė kitą, pakeičiantį sandorį.
Tokiais atvejais prarastos galimybės piniginė vertė apskaičiuojama lyginant šių sandorių kainas, t. y. palyginant trečiojo asmens, su kuriuo pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl pardavėjo nesąžiningo derybų nutraukimo, siūlytą sandorio kainą ir kainą, už kurią per vėliau pirkėjas (per protingą terminą) sudarė pagrindinę sutartį. Dar vienas gynybos būdas - nustačius, kad pardavėjas būstą už didesnę kainą pardavė trečiajam asmeniui, gali būti reikalaujama priteisti pardavėjo gautą naudą.
Civiliniame kodekse yra atskirai reglamentuota būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo ir pardavimo sutartis, kuomet fizinis asmuo (vartotojas) iš verslininko įsigyja dar statomą būstą. Nepastatytą būstą įsigyjantis pirkėjas turi žinoti, kad preliminariosios nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutarties išskirtinumas yra tas, kad be kitų civilinių teisių gynimo būdų pirkėjas gali reikalauti, kad pardavėjas prievolę įvykdytų natūra. Tačiau ir ši gynybos priemonė nėra absoliuti. Ji gali būti neveiksminga tais atvejais, kai, pvz., turtas jau yra perleistas trečiajam asmeniui.
Jeigu vystytojas ar pardavėjas nutraukia preliminariąją sutartį, pirmiausia nereikėtų skubėti pasirašyti dokumentų, kuriais pirkėjas atsisako pretenzijų ar prisiima kaltę mainais į pinigų grąžinimą. Paprašykite nutraukimo priežastį nurodyti raštu (prašymą irgi pateikite raštu) ir rinkite visus įrodymus, kurių gali prireikti gynybai teisme - išsaugokite susirašinėjimą, banko sprendimus dėl finansavimo, mokėjimų dokumentus. Teismams svarbūs yra įrodymai apie realią žalą, patirtą dėl nesąžiningo pardavėjo. Svarbu pagrįsti ir nuostolių dydį, ir jų tiesioginį ryšį dėl pardavėjo kaltės nutrūkusio sandorio.